Žmogaus smegenys - unikalios. Smegenų vystymosi evoliucija

Jau ilgą laiką vienas iš pagrindinių mokslinių tyrimų objektų yra smegenys. Tyrėjus labiausiai glumina klausimas: kaip žmogaus kognityviniai sugebėjimai ir smegenys evoliucionavo per mažiau negu šešis milijonus metų? Nauji tyrimai, atlikti Kinijos ir Vokietijos mokslininkų, buvo išspausdinti viešame žurnale „Plos Biology“. Žurnale pateikiama versija, kad žmogaus smegenų genų aktyvumo lygiai vykstant vystymosi procesui, lyginant su šimpanzėmis ir makakomis, kardinaliai pasikeitė. Šie pasikeitimai galėjo būti sukelti keleto esminių kontrolinių molekulių, taip vadinamų, mikroRNA (ribosominių baltymų).

Tyrėjai nagrinėjo žmogaus, šimpanzės ir makakos genų aktyvumą. Tyrimai prasidėjo nuo naujagimių, buvo tyrinėjami du smegenų regionai: smegenėles, kurios yra atsakingos už motoriką, ir priekinė smegenų žievė, kuri atsakinga už sudėtingą elgesį: socialinį kontaktą arba abstraktų mąstymą. Pirmiausia, mokslininkai studijavo elementariausią genų aktyvumą ir lygino jį su atskiromis skirtingo amžiaus rūšimis.

Atlikę minėtus tyrimus, mokslininkai gilinosi į genų pasikeitimus smegenų vystymosi metu, buvo lyginami naujagimių ir suaugusių genų aktyvumas. Žmonių, kitų primatų ir netgi pelių, smegenų vystymosi tendencijos buvo panašios. Vis dėlto, tyrimo autoriai užfiksavo, kad šimtai genų slypinčių žmogaus kūne, turi unikalias struktūras, kurių profilis skiriasi forma ir kitomis charakteristikomis. Šie specifinės struktūros žmogaus genai buvo paskleisti priekinėje smegenų žievėje, kur genai rodantys žmogiškąsias savybes ir pasikeitimus, skaičiumi keturis kartus viršijo šimpanzinius pasikeitimus rodančius genus. Be to, dauguma genų priekinėje smegenų žievėje rodančių žmogiškuosius požymius turėjo ir nervines funkcijas, o tai atspindi žmogiškąjį kognityvinį vystymąsi.

Šie rezultatai byloja, kad žmogaus kognityvinė evoliucija gali būti siejama su svarbiomis vystymosi reguliatorių mutacijomis. Philipp Khaitovich, vyriausiasis tyrimo autorius, teigia: „identifikuoti tikslius genetinius pasikeitimus, kurie privertė mus elgtis ir mąstyti taip kaip žmonės, gali būti lengviau negu mes įsivaizdavome“. Be to, autoriai pabrėžia, kad svarbiausio žmogiškojo DNR mutatoriaus identifikavimas galėtų padėti nustatyti ar Nendartaliečių kognityviniai sugebėjimai prilygo mūsiškiams. „Jeigu Nendartaliečių smegenų vystymosi procesas buvo panašus į šimpanzių ir makakų, nieko keisto, kad jie išnyko iškarto po susidūrimo su moderniuoju žmogumi“, pareiškė mokslininkas Mehmet Somel.