Visi gadinome dantis su cukruota guma. Aš asmeniškai,
kaip ir daugelis, mėgau ten esančius lipdukus ir komiksus nei pačias gumas –
netgi kolekcionavau. Iš pradžių buvo po 5 centus, vėliau po 10 centų, netgi 20
centų, o vėliau – užaugau. O vėliau užaugau ir kramčiau tik „Dirol“ ir „Orbit“.
Senatvėje nieko nebekramtysių.
Ruduo. Na, jūs žinote, kas atsitinka kaime rudenį? Ogi sugrįžta pelės į
trobą, bet sugrįžta kartais su tokiomis vadomis, kad miegant naktimis ir klausantis
vėjo už lango ir palėpėse bei pakampėmis krebždėjimo, atrodo, jog vaiduokliai
dūsautų. Jei nežinotum, kad tai sugrįžusios pelės, tai galėtum pagalvoti, kad
namuose iš tikrųjų pradėjo vaidentis.
Mano senelis – vienakis, kita jo akis – stiklinė, tačiau ir jis mato
migruojant peles, tad imasi sprendimo – nuodyti peles įprastu būdu – nuodais.
Aš asmeniškai esu už spąstus, man gaila apsinuodijusios ir besikamuojančios
agonijose pelės – juk visgi tai padarėlis, įnamis, tačiau persakyk tu seną
žmogų!!!
Taigi šiandien senelis nupirko nuodų – grūdinės kilmės granulės su nuodais.
Gal ir nieko vaiduokliams įkyriems nuginti? A? Pažiūriu į gaminimo datą – 2012 01
02. Įtarimas: koks Lietuvoje fabrikas antrąją Naujųjų metų dieną prigamino
tuzinus plastikinių indelių nuodų graužikams? Įtarimas, įtarimas...
Nesiliauju „žavėtis“ musulmonais – islamistais. Tiesą sakant, nežinau, kuo
jie skiriasi vienas nuo kito, nes man atrodo, kad tai vienas ir tas pats.
Nesiliauju „žavėtis“ jų mokėjimu manipuliuoti savo religijos šventraščiais,
ypač Koranu. Vyriškojo prado dominavimas ir spekuliacijos tekstais būna tokio
lygio, kaip pas mus eretikų ir Tamsiųjų Viduramžių laikais. Nesakau, tikrai yra
žmonių, kurie teisingai priima savo Alacho žodį, juo tiki ir gerbia vieni
kitus, tačiau fanatizmas, kuris yra beprotiškai tamsus, kartais mane stebina. Štai
prieš savaitę perskaičiau straipsnį apie Artimuosiuose Rytuose išžagintą
moterį, kurią išdarkė, o vėliau priedu ją apkaltino paleistuvyste – tie patys
niekintojai ir nuteisė. Logikos nulis.
Jau nešneku apie teisingumą ir lygybę, nes ji – tik teletabių šalyje, kai
net Tinkiui Vinkiui leido Lialės balerinos sijoną apsimauti ir nešiotis raudoną
odinę (sakytum fetišistinę) rankinę ir tai sukėlė pasaulinio lygio isteriją.
Taip, būna dar žiauriau – vieši akmenimis užmėtymai, kalėjimo žaginimai, kai
moterims į genitalijas kišamos žiurkės, o homoseksualams vyrams super klijais
užklijuojamos išangės ir duodami stiprūs viduriavimą keliantys prieparatai...
Pasaulis toks didelis ir įvairus, o jame keliamas skausmas iš prietaras grįstų
tekstų kartais atrodo sveiku protu nepateisinamas.
Suprantu, kad sunkoka žiūrėti iš „demokratiškos“ šalies į religijos
fanatikus. Kas žino, gal mes jiems atrodome lygiai tokie pat truputį nesveiki. Galbūt.
Bet žinote, šuo kariamas pripranta ir nežino pasaulio be virvės, kaip ir jie
nežino laisvojo pasaulio ir savo prigimties. Bandau įžiūrėti visame tame prasmę
ir atrodo, kad kartais pavyksta lyg ir paaiškinti sielos lygyje, tačiau mes juk
daugiau linkę vadovautis protu. Bet ne, proto lygyje nesuvokiu – per daug
antžmogiška.
Daugelis tikrų krikščionių, tame tarpe ir kunigų pavydi religingumo Rytų
kraštams. Mano galva, tai valdžios ir smegenų plovimo Olimpiada, bet kartu ir
žmonių, ir kultūros pasirinkimas, gaila, kad ten rinktis negalima, jau gimei
taip, kaip yra šalyje. Aš nepavydžiu jų religingumo, nes jame pasigendu
pagrindinio elemento – paties tikėjimo. Religija – prietarai, kuriais kai kas
valdo publiką. Pasiklausykime gražios dainos ir nusiplaukime prietarus: