Kai klasika tampa parodija: Mirk iš juoko!

Sveiki,

Žinote, šiandien grįžtu namo ir sėdu prie kompiuterio, tikėdamasis kažko netikėto ir šmaukšt-braukšt – yra! Neįtikėtina, kaip pralinksmino šis vaizdo įrašas! 1995 metais šis serialas vadinosi „Marija la del Barrio“ arba „Marija iš lūšnyno“ (Lūšnynų Marija). Dabar, pamačius ištrauką, tiesiog negalėjau nustoti kvatotis – primena parodiją, tiesiog vienas pakštelėjimas serijoje virto tikromis isteriškomis skerdynėmis, tada Lietuvos žiūrovams buvo didelė intriga ir sulaikę kvapą stebėjo Sorajos siautėjimą, bet dabar tiesiog plyšta žandai, žiūrint šią ištrauką. Dievaži, net pilvo raumenis suskaudo bežiūrint. Dalinuosi:

Jūsų Maištinga Siela

Fotoreportažas: Savaitgalis kaime, kai sėdėdamas prie laužo, priartėji prie protėvių

Sveiki, vasarotojai,

Na, taip... vasara jau tuoj taps dar viena istorija šiais metais, bet dar nevėlu, dar, kol pliaupia per visus kraštus vasaros lietus, kartais šaltas, kartais tik vėsus. Jau prasideda grybų sezonas, bet aš dar ketinau sugriebti vasarai už skverno ir prisitempti, apsilankydamas kelioms dienoms sodyboje.

Debesys, dangus, nugiedrintos naktys, kai šitaip aiškiai matosi lyg per lęšį pritrauktas Paukščių Takas, skrendantys lėktuvai, kai spurda ugnis, garuojantis šašlykai, arbata; vėl ir vėl sugrąžina kažkur į protėvių laiką, kai šie aptardavo dieną prie laužų, kepdami mėsą ir garbindami dievus. 

Ir mes vis dar tai galime daryti, gyvendami Europos Sąjungoje. Be patyčių

.

Kažkaip pasikroviau ugnies, gamtos, žemės... Ai, tegu už mane kalba fotografijos:

 

Gyvybė įveikia betoną.

 

Nors rugpjūčio 24 diena yra laikoma gandrų išskridimo diena, tačiau nė viena gandrų šeima nepanoro susukti čia lizdo.

 

Bulvės be pesticidų. Šiųmetės.

 

Siekiant Gagarino.

 

Dobilynas.

 

Buvusi šuns grandinė. Kažkaip prisiminė Jono Biliūno "Brisiaus galą"...

 

Senelio rudėjantys ūkio padargai.

 

Tvartelio "akiniai".

 

Ar Japonijoje irgi taip būna?

 

Skalbinių segtukai. Jau kokį penkiolika metų čia tabaluoja...

 

Ruduo kiša savo nagus...

 

Mamos jurginas (1 dalis).

 

Mamos gėlynas.

 

Šimtai akučių - tai ne ant odos užaugusi bakterijų chunta, bet kavos puodelio paviršius. Namuose malta kava galima lepintis ir kaime.

 

Tai ne šiaip išlankstytas vidurinio piršto nepadorus gestas, bet šakė ant šulinio. Prie jos buvo pririšama virvė ir su ja ieškoma šulinio dugne nuskendusio kibiro.

 

Mamos jurginas (2 dalis).

 

Drugelių metas jau eina į pabaigą. 

 

Wallpaper'is - kodėl gi ne?

 

Gal ir ne Majamis, bet vis tiek. Šiferio sąvartynas.

 

Štai ir garsieji šašlykai virš šašlykinės. 

 

Senas mano priešas - dilgėlės, nepamainomas senolių vaistas.

 

"Pasiklydo rugiagėlė laukuos.."

 

Saulėlydžių grožis.

 

Geltonos kerpės ant medžių reiškia, kad yra tarša.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kitas kraštas" / "Another Country"

Sveiki,

Šįkart noriu pristatyti ir trumpai pakomentuoti kino filmą „Kitas kraštas“ (Another Country) (1984), kuriame susitinka tada dar tik jauni, bet jau būsimos kino legendos, aktoriai – Colin Firth ir Rupert Everett. Šie britų aktoriai filmuojasi iki šių dienų ir yra puikiai žinomi netgi tų, kurie nėra jokie kino žinovai. Vedinas šiais vardais, nutariau pažiūrėti 30 metų senumo kino juostą.

Kažkaip sukilo nostalgija, žiūrint į juos, tokius jaunus ir menkai patyrusius, tačiau instinktyviai ir drąsiai vaidinančius „Kitame krašte“. Filmas sulaukė dėmesio tarptautiniame Kanų kino festivalyje, R. Everett sulaukė BAFTA nominacijos kaip geriausias jaunosios kartos aktorius...

Kalbant apie patį filmą, mano nuomone, savu laiku ši juosta išties buvo gera, bet žiūrint iš šių dienų perspektyvos, filmas tampa ganėtinai vidutiniu. Kažkaip ne itin mane sudomino ši istorija: du draugai apie 1930 metus studijuoja prestižiniame Anglijos universitete, tačiau nuolat jaučia artėjančio Antrojo pasaulinio karo grėsmę, tauta nuteikinėjama militaristiškai. Ir du jauni studentai, bando pažinti kitą šalį tiek jausmų, tiek filosofiją geografine plotme. R. Everett‘ui teko suvaidinti gilius, romantizuotus jausmus vienam iš studentų, susidurti su smerkimu, atkentėti bausmę ir sielos melancholiją. 

Filmas iš tikrųjų savotiškai netgi įdomus. Čia konstruojama jaunuolių melancholiška dvasia, kuri balansuoja tarp jausmų ir karinių nuotaikų. Prisitaikymas prie universiteto standartų ir noras pažinti ne tik gyvenimo ribas, bet ir savo jausms, tampa šio filmo stuburu. Žinoma, atskleistas ketvirtasis praėjusio amžiaus dešimtmetis, universiteto nuotaikos, britiškas griežtumas ir reiklumas. Buvo tikrai gera kai kada pajusti filmo visumą kaip nedalomą istorinį peizažą, tačiau kažko pasigedau visumoje – gal didesnio susipriešinimo, gal man ne itin patiko filmo finalas, tačiau vis tiek, manau, tai neprasta juosta, kurią galima žiūrėti.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Nieko nebestebinanti spauda vis dar gali nustebinti

Sveiki,

Sirgdamas ruošiesi į darbelį. Užsitaisai arbatos automatą ir prieš išeidamas permeti akimis internetinę spaudą. Net springtelėjau arbata, kai atsiverčiau delfi.lt pramogų skiltį. Kažkoks balaganas – visi tik skiriasi, skiriasi, skirias... Netgi nufotografavau. Visai nenustebčiau, kad savaitgaly visi tik tuoksis, tuoksis, tuoksis...

Kur kas maloniau žiūrėti į rugių lauke šiemet Bavarijoje (Vokietijoje) aptiktą didžiulį NSO ratą. Ak, tiesa, niekas gi nesakė, kad tai NSO darbas, bet buvo minėta, kad studentai galėjo per naktį ištrypti, atvažiavę iš velniai žino kokio universiteto į velniai žino kieno žemes. Ūkininkas beveik džiaugėsi sulaukęs spaudos dėmesio, nors ir būkštavo, kad šis pernakt žaibo šaknies (irgi tikėtina versija!) išguldytas tobulas apskritimas panašus į dangaus siųstą pentagramą jam atsieis per 120 eurų nuostolio. Susigūžiau. Kitais metais mūsų darbo užmokesčio minimumas bus toks, kad tie 120 euriukai pasirodys nenormaliai dideli pinigai. Ir visgi, į antrą fotografiją žiūrėti kur kas maloniau nei į pirmąją.

Jūsų Maištinga Siela