Serialas: "Liuciferis" / "Lucifer" (1 sezonas)

Sveiki, 

Kai kas manęs paklausė apie šiuo metu rodomą serialą „Liuciferis“ (angl. Lucifer), kurio pirmasis sezonas startavo šių metų pradžioje ir, kaip buvo galima numanyti, sulaukė nemenko atgarsio, pagalvojau, ar verta apskritai ką nors apie jį rašyti. O kodėl gi ne? Serialo aktoriai seksualiai patrauklūs, atrinkti pagal standartinį sukirpimą patikti žiūrovams, o siužetas apie velnią, atsidūrusį Žemėje ir besiblaškantį tarp savo blogos prigimties ir žmogiškumo – koks diedas ar bobutė po sunkios darbo dienos nenorėtų pamatyti tokio serialo, ištiesti kojas ant „pufiko“ ir pašlifuoti akeles į dailius aktorius? A?

Savo nuomonės dėl šio serialo kol kas nekeisiu, nes jis man primena muilo operą, tik kad su fantastiniais elementais. Tiesą sakant, pamačiau viso labo tik keturias serijas ir sąmoningai nutraukiau seansus – tiesiog gaila laiko neįdomiam serialui su banaliu siužetu. Na, gerai, nepykite, siužetas gal ir neblogas – Liuciferis arba Rytinė Žvaigždė įsimyli žmogų ir prasideda jo sielos transformacija. O juk dar kas serija sukuriama kriminalinė linija – Dieve, argi aš nemačiau šito prieš 20 metų, kai rodė kažkokį banalų serialą apie vampyrą, kuris bendradarbiavo su policija? Palaukit, ar „San Francisko raganos“ kartais nesilaikė panašaus diskurso – viena serija, vienas kriminalinis įvykis, šiek tiek santykių bylinėjimosi ir bla bla bla. 

 Pagrindinio vaidmens atlikėjas Tom Ellis.

 Kadras iš serialo.

 Demoniška scena iš serialo.

 Pagrindiniai serialo herojai.

Nuobodu „Liuciferyje“ pasidarė jau po antrosios serijos. Tiesiog labai nuobodu, kad netgi graudu buvo žiūrėti trečiąją seriją, kuri klišė ant klišės gulasi kaip kortos malkose – seksas su savo psichologė, netikslingas ir žaismingas Liuciferio magijos panaudojimas ir buka per visą pilvą racionalioji policijos pareigūnė, kuri, kaip ir galima numanyti, paskutinioji susivokia, kas toks Liuciferis. 

Žodžiu, jau per pirmą seriją ištraukiamos visos kortos ir toliau dėliojamas klaikiai nuspėjamas pasjansas. Serialas tikrai puikiai patenkins buko arba tiesiog „chilinti“ mėgstančio žiūrovo smalsumą, kur nereikia daug galvoti: o kurio velnio aš žiūriu šį komercinį niekalą, kuris laikosi vos ant vienos idėjos? „Bafi – vampyrų žudikė“ ir ta kažkada atrodė visai „nieko“, tačiau šiais laikais, kai yra tokių gerų ir turiningų serialų, „Liuciferis“ yra pernelyg didelis ir prabangus niekalas laiko atžvilgiu.

Pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Konstantinas" / "Constantine"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart akį užkliudė fantastinis filmas „Konstantinas“ (angl. Constantine) (2005), kurį režisavo visiems puikiai žinomas „Bado žaidynių“ režisierius Francis Lawrence. Filmas iš tikrųjų man priminė „Stigmos“ (1999) ir „Egzorcizmo“ serijų mišinį su misterijos vaizdiniais. Išties nesunku greitai įvertinti „Konstantino“ kokybę – garsios aktorių pavardės Keanu Reeves, Rachel Weisz ir Tilda Swinton bei akį ir širdį traukiantis mistinis filmo kūrinys, pamasintas apokalipsiniais fantastiniais vaizdiniais.

Tiesą sakant, filmas „suskambėjo“ pusėtinai. Geri ir įtikinami vaizdai, vizualumas bei aktorių vaidyba (ypač Rachel Weisz!) lyg ir užtikrina, kad filmas nepasimirš vos jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog kūrėjams pritrūko geresnio scenarijaus arba jo realizavimo būdų. Istorija pernelyg nuspėjama ir banali, nors ir bandyta sugluminti ta paika dvynių seserų istorija bei plaučių vėžiu sergančiu rūkoriumi, kuris, dievaži, ne ką šventesnis už patį Liuciferį, tačiau prispausti žiūrovo uodegos visgi nepavyko. Istorija priminė komiksą, kai kurie momentai absoliučiai holivudiniai, kaip antai likusi paskutinė kulka paskutiniam demonui staiga užsikerta ir jau tuoj demonas pasiglemš Konstantiną, tačiau ištikimas vairuotojas iš už nugaros išgelbsti jam gyvybę... Dieve, tai tokios klišės, kad norisi užsimerkti! Scenarijus vidutiniškas, todėl ir filmo turinys nesuskamba įtikinamai. Gražūs vaizdai, įdomi Tilda Swinton archangelės Gabrielės vaidmenyje, tačiau tas lekiojimas į pragarą ir apsėdimai atrodo be išmonės, nors filmo pradžia lyg ir žadėjo neblogą startą – dūžtantis senovinis veidrodis su demonu, tačiau kai pereinama prie pagrindinės istorijos, lieka šaltoka.

Nepaisant spragų ir prastoko scenarijaus, atsikartojančių klišių, filmas turi gerus aktorius, vizualumo, kai kada stebiesi, kaip „gražiai“ pavaizduotas pragaras ir nejučia susizgrimbi, kodėl filmuose niekada nerodomas Dievas, o štai pragaro velnias visada pasirodo žmogaus pavidalu. Cha! Visgi filmas gali patikti vidutiniam ir komercinio kino žiūrovams, jis tikrai nėra itin prastas, tačiau kažin kokiu itin įdomiu, dėl aktorių amplua, nepavadinčiau. Kažkodėl ir K. Reeves šiame filme man nepadarė didelio įspūdžio – šaltokas, medinis, bejausmis kaip koks eilinis D. Deep‘as, nors ko norėti, dauguma jo vaidmenys ten, kur rankoje laikomas jei ne kryžius, tai bent jau šaunamasis ginklas. 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb:  6.9

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Jamala "1944"

Sveiki, skaitytojai,

Šios dienos dainos rubrikoje svečiuojasi šių metų Ukrainos siunčiama daina „Eurovizijos“ konkursui, gana kukliu ir neįprastu pavadinimu „1944“, na, o ją atlieka Jamala (Susana Jamaladynova) (g. 1983). Atlikėja laikoma ukrainiete, nors jos tėvai skirtingi – Krymo totorių ir armėnų, kas galbūt jai ir nulėmė išskirtinį balso tembrą, kuris dar vadinamas spinto sopranas. 32 metų atlikėja dainuoja džiazą, bliuzą, RandB ir t. t. 2009 metais muzikos festivalis „Naujoji banga“, kuris vyko Jūrmaloje, ji pelnė didįjį prizą už savo išskirtinumą ir vokalo galimybes.

Tiesą sakant, pernai Ukraina nedalyvavo „Eurovizijoje“ dėl politinių sumetimų. Šiemet daina turi gana ryškų politinį atspalvį ir man šiek tiek keista, kad nesusijusiais su dabarties įvykiais, bet su 1944 metų tremtimis. Daina „1944“ turi keletą versijų – viena iš jų anglų kalba, kuri skambės „Eurovizijos“ scenoje ir tikriausiai kūrinys sulauks nemenko visos Europos palaikymo ir turės gana aiškią opoziciją Rusijos siųstam atlikėjui su kur kas banalesne daina.

Visgi daina „kabina“. Kai pirmą kartą išgirdau ją, nelikau sužavėtas, priminė kažkokią baisią raudą, kurios žodžiai nesuprantami, o dar tas etninis balso tembras, primenantis Vidurio Azijos klajoklių genčių liaudies folklorą kažkaip irgi nesužavėjo. Tačiau daina vis „atplaukdavo“ įvairiais keliais iki mano ausų ir dabar galiu pasakyti, kad ji viena mėgstamiausių šiemet šiame neaiškiame dainų ir politikos šou. Daina turi aiškią žinią, priminti padarytą skriaudą ir papasakoti pasauliui apie vykdytą genocidą. Būgnai, raudos motyvai, žodžiai – visa tai sudaro kažin kokią sunkiai nusakomą šamanišką raudą ir tai man patinka, tai „veža“, tai originalu. Siūlau pasiklausyti dainos „1944“:

Gyvas atlikimas:

Jūsų Maištinga Siela