Eurovizija 2017: Antrasis pusfinalis (įspūdžiai ir komentarai)

Sveiki, 

Apie antrąjį šių metų „Eurovizijos“ finalą neturėčiau absoliučiai ką kalbėti, kadangi nepagavau nė vieno muzikinio kūrinio, kurį „paimčiau“ iškart besąlygiškai į savo klausomų kūrinių sąrašą, nors laidos komentatoriai tvirtino, kad šis pusfinalis kur kas stipresnis už praėjusį. 

Kitą vertus, dar sykį bežiūrint pasirodymų įrašus, gali šmėkštelėti, kad mano puikiosios ausytės kažką praklausė ir neatkreipė dėmesį į kokį nors šedevrą (kas mažai tikėtina). Ir pirmasis dalykas – baltarusų pasirodymas nutraukė ištisą nesėkmių seriją, nes jau buvo galima sakyti, kad šiai šaliai šis konkursas tikros kapinės, bet tik ne šįkart, country stiliaus daina pristatoma tarsi kaimo Jurgio ir Onutės susitikimas ant vandens liepto ir pradėjo kažką rujodami baubti, dar įpinami pasakų motyvai, tačiau kūrinys siaubingas, pirdolinčiau juos lauk.

Bulgarijos atstovas, kuris pasirodė prieš lietuvius, parodė gana madingą numerį, kuris nepaliko abejingo daug ką. Ir iškart atlikėjas įsivėlė į skandalą dėl Krymo ir tikriausiai bus ukrainiečių pasiųstas už konkurso borto (bent jau to daug Kijevo gyventojų norėtų). Pats pasirodymas manęs nesužavėjo ir daina ne ta, kurios norėčiau klausytis, tačiau tenka pripažinti, kad tai vienas geresnių šio vakaro pasirodymų.

Štai kroatas, dainuojantis dviem rakursais (klasikiniu ir ale popsą) daugiau man kėlė juoką ir tie ale suderinti stiliai ir dainavimo manieros taip patiko kai kam, kad nubalsavo jį į finalą, o aš, tiesą sakant, jam net „Eurovizijoje“ nebūčiau leidęs lipti ant scenos, nes klausėsi neskaniai, o žiūrėjosi juokingai, tarsi silkė su braškių padažu. Štai besišypsantis austras, pasėdėjęs ant metalinio mėnulio, labiau priminė Justin Timberlake karjeros pradžioje, pats žiauriai mielas, tačiau vėlgi kūrinys ne tas, kurio norėtųsi klausytis.

Tikriausiai norvegas ir buvo šio vakaro vinis – nei paklykavimų, nei efektų, tiesiog viskas modernu, madinga, šiuolaikiška ir gal dėl to pirmu taikiniu į finalą. Aišku, galima kabinėtis prie skrybėlės ir daug kitų dalykų, tačiau kūrinys išties geras. Štai vengrų čigonai iš pradžių visai nepatiko, išskyrus tos čigonės šokį su skara, bet įtariu, kad etniniai motyvai vis dar egzotika ir įdomu patiems suvienodėjusiems europiečiams, nes kitokio paaiškinimo, kodėl šis kūrinys nukeliavo į finalą (dėl repo intarpo?) neturiu. Nors iš jo ilgesingo „ooooo“ galima sukalti šokių muzikos remiksinį šlagerį.

Geltonos suknelės savininkė iš Šveicarijos atliko beveik beyoncišką kūrinį, tik buvo žiauriai statiška, todėl šiek tiek nuobodi. Daina paklausoma ir tikiu, kad atrastų savo klausytoją. Iš esmės tai ne pats prasčiausias kūrinys, bet tas, kuris, sakyčiau, užpildo tarpą tarp neklausomų nesąmonių ir labai gerų kūrinių. Estai beveik visada nusiunčia superinius kūrinius ir tiesiog galima juos kasmet rinkti ir kolekcionuoti, jie saviti ir įdomūs, tačiau šiųmetis duetas lyg ir norėjo atkartoti prieš dvejus metus patirtą duetų sėkmę, tačiau kūrinys nebuvo toks geras, kokio buvo galima tikėtis, tačiau klausytis tikrai galima, ko nepasakysi apie keistą vaikino žvilgsnį pasirodymo metu, nes atrodo šaržiškai neskanu ir persistengta demonstruojant charizmą, kurio jis neturi. 

Vaikišku balseliu dainuojantis atstovas iš Airijos man asmeniškai patiko – lyg Mažasis princas, tačiau oro balionas kažkoks pernelyg pigus pasirodymui. Europai jo kūrinys tikriausiai nepatiko, nes jis nepraėjo į finalą. Iš esmės būčiau jį siuntęs į finalą dėl gaivaus ir kitokio muzikinio oro gurkšnio. Štai apie Danijos atstovę, kuri pateko į finalą, sunku ką ir pasakyti, nes pusę dainos pradiskutavau dėl jos priekinių dantų tarpo ir bandžiau prisiminti visus atlikėjus, kurie turi tokį tarpą, o tai rodiklis, kad kūrinys absoliučiai nykus, o balsas, bent jau man, nemalonus ausiai, skamba gal ir gerai, tačiau jis sunkiai iškniauktas ir nėra lengvumo, kurio norėtųsi. Todėl vis dar į finalą siųsčiau airių Mažąjį princą.

Nyderlandų trijulė, kuri priminė mūsų lietuvaites „Queen of Roses“ visgi patiko Europai ir jos pateko į finalą. Pasirodymas tvarkingas, vis galvojau, kodėl jos ne vienodai apsirengusios, viena su kelnėmis, kita su didžiule iškirpte ir t. t. Bet tai ne uniformų karai, tačiau kūrinys, tiesą sakant, nekabina, primena animacinio filmo užpildymą, o tokie kūriniai man niekada iš miuziklo nepatiko. 

Paskutinis pasirodęs Izraelio atlikėjas norėjo pademonstruoti beribį pasitikėjimą savimi ir derintis prie kūrinio, tačiau kažkodėl man padvelkė vidiniu narcizmu, o vokalas gal ir geras, tačiau vėl suskambo man neskaniai, pernelyg sunkiai kietai ir trūko tiesiog lengvumo, lyg liežuvis būtų kalamas ant priekalo, tai nesutrukdė jam praeiti į finalą. Ar nebus čia kalti seilę varvinę gėjai? Kaip visada. 

San Marino duetas su blizgiais treningais iš turgaus bandė užvesti pigia ir jau bent penkiolika metų atgyvenusia dainos aranžuote, kuri turėjo dvelkti laisve, ritmu ir gera nuotaika. Tiesą sakant, žiūrint į juos ir dvelkė, tačiau kas beklauso tokių kūrinių? Visumoje atrodo viskas pigiai ir visiškai nenuostabu, kad San Marinas ir vėl liko prie suskilusios geldos. Kadangi šioje šalyje daug dainuojančių nėra, atlikėja galės kitąmet atvažiuoti penktą kartą ir atvežti, pvz., jau kabaretinį ar operinį kūrinį, kol atspės konkurso receptą. Štai Rumunija receptą tai surado, nes pateikusi keistų stilių plakinį pateikė crazy kūrinį, kuris gal ir keistai skamba mano ausims, bet nesistebiu jų sėkme ir patekimu į finalą. Ir tebūnie, nes labai derinasi prie eklektiškųjų vengrų.

Maltos dainininkės balsas labai gražus ir apskritai malonu klausytis. Tai viena iš tų atlikėjų, kuriai nereikia vaidinti perdėtos divos, ji tokia yra ir viskas, bet kalbant apie patį kūrinį – taip, jis gražus, dievaži, galima klausytis savo malonumui, tačiau jos nepatikimas į finalą, manau, susijęs su tuo, kad Malta neturi stiprių ją palaikančių kaimynų, todėl ji privalo kaskart atsiųsti pritrenkiančiai gerus kūrinius, kad patektų į finalą, kaip tai padarė pernai. Pirmoji pasirodžiusi Serbijos atstovė labiau priminė kojas šiltnamyje, nes agro plėvele aptvertos kojos atrodė juokingai, dar juokingiau ant grindų besivoliojantis šokėjas, o daina? Nuo tokios dainos norisi jau perjungti kanalą, jau geriau Serbija grįžtų prie etninių savo šalies kūrinių, nes lygiuotis su tokiais kūriniais į pop Vakarų kultūrą gėda pelėda. 

Na, ir mūsiškiai. Savo nuomonės nekeisiu – mūsų kūrinys patiko dar atrankos metu, tačiau galbūt tas atlikėjos unikalumas gerokai kontekste aptirpo, kaip tai nutiko ir Latvijos atstovei. Tina Turner primenantis Vikos vokalas išties labai patinka, nors didžiojoje scenoje, pripažinsiu, pirmoji dainos pusė nesuskambėjo taip tvirtai, kaip per mūsų atrankas. Kai kas kaltina techninius dalykus, bet manau, kad tai buvo tiesiog atlikėjos jaudulys. Nepatekimas į finalą irgi nestebina, nes lažybininkai ją grūdo į topo galą, tačiau skųstis neturėtume, nes per paskutinius 10 metų į finalus patekdavome išties nemažai. Pailsėkime ir tiesiog pasimėgaukime kūriniu. 

Ar dar bereikia apibendrinimo? Pernykštė „Eurovizija“ man patiko labiau, kadangi buvo man labiau priimtesnių kūrinių, kuriuos galiu pasiklausyti ir šiandien. Šiemet tokių dainų nėra daug. Pastebėjau vieną tendenciją – daug žanrinių kokteilių, kurie neretai (bent jau man) nepatinka ir atrodo neskaniai.

Patikęs airis:

Daug sukritikavau vengrų dainą, tačiau kažkuo ji man ir patiko:

Keistieji rumunai:

Norvegas:

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Maria Haukaas Mittet - "Hold on be strong" [lyrics]

Sveiki,

Šįkart šios dienos dainos rubrikoje svečiuojasi norvegė Maria Haukaas Mittet (Storeng) (g. 1979) su gal ne vienam lietuviui žinoma daina „Hold on be Strong“, kuri 2008 metais „Eurovizijos“ finale užėmė penktąją vietą. Atlikėja iki 11 metų augo Norvegijos provincijoje ir tik persikėlus į sostinę Oslą dėl puikių muzikinių duomenų pradėjo savo muzikinę karjerą. 2005 metais atlikėja išleido savo debiutinį albumą, tačiau tik 2008 metais sulaukė šalies ir tarptautinio pripažinimo su antruoju albumu, kuris vadinasi lygiai taip pat kaip ir šis singlas,

Dainą atlikėjai sukūrė jaunesnė kolegė Mira Craig, kuri dar kartu įrašė duetu dainų albumui. Numeris vienas šalyje tapusi daina tapo klausoma ir aplinkinių Skandinavijos šalių. Lengvo turinio daina lyg ir primintų septinto dešimtmečio balades, muzikos pagrindą sudaro pianinas, truputis džiazo ritmo, truputis bliuzo užuominų, tačiau labiausiai daina įsimenama dėl puikios melodingos aranžuotės ir lengvai perteikiamo ilgesingo teksto. Man kažkada ši daina paliko itin gerą įspūdį ir atmetus tą faktą, kad ši daina eurovizinė, ją galima klausytis visiškai ne kaip eurovizinę. Pasiklausykime:

Gyvas pasirodymas:

Žodžiai / Lyrics

Hold on be Strong

Love can be hard sometimes
Yes, it can catch you off guard like bad crimes
Yes, it can make you depressed and angry
Make you say: "Why me, why won't anybody try me?"
You might be saying: "Ooh, I don't wanna be lonely"
"Ooh, I don't wanna be by myself"
"Ooh, don't wanna be lonely"
"Why ain't anybody lovin' me?"
But there's always someone out there who'll be there for you
There is always someone out there who'll care for you
There's always someone out there who'll be true, true, true
Hold on, hold on, be strong
Love can go away forever if you push it
And you have to remember: don't rush it
If it ain't right, it is wrong
And you'll be crying: "Why me, why won't anybody try me?"
You might be saying: "Ooh, I don't wanna be lonely"
"Ooh, I don't wanna be by myself"
"Ooh, don't wanna be lonely, oh no no"
"Why ain't anybody lovin' me?"
Now, but there's always someone out there who'll be there for you
And there's always someone out there who'll care for you
There's always someone out there who'll be true, true, true
Hold on, hold on, be strong
And yes, there's always someone out there who'll be there for you
And there's always someone out there who'll care for you
There's always someone out there who'll be true, true, true
Hold on, hold on, be strong
Hold on, hold on, be strong
My child, hold on, hold on, be strong

Jūsų Maištinga Siela

Eurovizija 2017: Pirmasis pusfinalis (įspūdžiai ir komentarai)

Sveiki, 

Be didesnio entuziazmo vakar pažiūrėjau pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame Lietuvos atstovai nepasirodė. Įspūdžiai buvo dviprasmiški, kadangi taip ir nepamačiau, kas šiemet galėtų laimėti šį konkursą. Švedų atstovas su gana smagia daina? Galbūt, tačiau jo didžioji dalis pasirodymo buvo labai mechaninė, tiesiog be aistros, todėl jau po pusės minutės nusibodo... Bet kokiu atveju, manau, finale jis žais itin aukštomis simpatijų žiūrovams kortomis.

Iš esmės nebegaliu pakęsti besielių staugiančių eurovizinių divų, kurios išverčia plaučius ir gerklas į antrą pusę, o pati daina nieko nesako, nes joje nei melodijos, nei kažkokio įdomesnio turinio – Gruzijos atstovė, Albanijos atlikėja, tiesiog taip stengėsi su savo nykiomis ir nieko nesakančiomis baladėmis, kad nė skurdžiu žodeliu negaliu apibūdinti jų kūrinių. Už ką turėjo balsuoti klausytojai? Už gerkles, kurios neįspūdingos? Vienintelė diva šiame pusfinalyje visgi pasirodė Lenkijos atstovė, kuri lyg ir dainavo taip pat iš serijos visiškai neįspūdingą baladę, tačiau jos profesionalumas (kurį pastebėjo ir komentatorius Darius Užkuraitis) stelbė patį kūrinį, nes ji labai susigyveno su kūriniu. Lenkijos patekimas į finalą labai teisingas ir žiūrovai „nepasimovė“ ant netikrų scenos divų – Gruzijos ir Albanijos.

Nemažai diskusijų namuose sulaukė Portugalijos atstovas, kuris lyg ir demonstravo Cezarijos Evoros stilių, tačiau scenoje dėl ryškiai kažkokių sutrikimų atkreipė į savo vidinę energetiką žiūrovų dėmesį. Tačiau jis nebuvo mano favoritas, bet jo patekimas į finalą nenustebino, kaip nenustebino ir Graikijos patekimas (gryni politiniai sumetimai), nes graikės pasirodymas pasirodė absoliučiai nevertas net karvės kanopos – viskas mirtinai pigu, euroviziškai nudėvėta, o tie pusnuogiai šokėjai tiesiog vimdė dėl nesuderinamo kokteilio su muzikos turiniu ir ritmu. Ką absoliučiai priešingai demonstravo Kipras, kurio išskirtinę melodiją jau norėjau niūniuoti pakartojimų metu ir tai buvo viena pirmųjų dainų, kurią norėjosi „pasiYouTubinti“.

Kalbant apie Islandijos pasirodymą – absoliutus bejausmis ledas. Kai parodė atlikėją, pirmiausia pamačiau išlipusius pro suknelės pjūvį didelius papus ir tik vėliau šiaip ne taip tarp jų, šiek tiek aukščiau, radau blondinės galvą. Papai ir liko papais net pasirodymų ir pakartojimų metu. Europa absoliučiai neįvertino subtiliosios suomės, kuri beveik smilgevičiūtiškai atliko suomišką dainą apie strazdą. Nei papai, nei strazdas nepateko į finalą. 

Keista belgės daina, kuri lyg ir įdomi, lyg ir dar neatrasta manųjų ausų visgi prasiskynė kelią į finalą. Ir gerai. Perspjovusi dalį netikrų eurovizinių divų, atlikėja negalinti pasigirti top modelio išvaizda, tačiau dėl savo savitumo praėjo kartu su atlikėja iš Azerbaidžano, kuri absoliučiai man nepatiko nei išvaizda, nei savo daina apie skeletus. Viską papuošė tikriausiai Lolitos Zero draugelis iš Makedonijos, kuris savo priauginta kasa vaikė, atsiprašau, muses nuo karvašūdžio, nes vokaliai atrodė kaip gyvas ekstravagancijos kalakutas puode – nei čia estetikos, nei čia charizmos, labiau priminė tą mano nemėgstamą parodijų atlikėjų grupę, kuri kasmet vizgina vis ką nors šiame konkurse, tačiau nei dainos, nei dar kažko daugiau neparodo, galiausiai tokie tiki, kad konkursą žiūri vien gėjai ir už tai jį praspirs į finalą. Nepraspyrė, bet įvertino kūrinį, o kūrinys ir atlikimas prastas, kad net „Pūko“ radijo nevertas. Štai įdomioji armėnė iškart dėl savo vidinės charizmos ėmė ir praėjo. Nepamenu net apie ką daina, nes ji man tikrai nepatiko, tačiau pats pasirodymas ir šokis įsiminė ne tik man. 

Slovėnas Omar 2005 metais, kai „Eurovizija“ vyko irgi Kijeve, jis tuokart dainavo kur kas geresnę dainą. Gal dėl klasikinio stiliaus šįkart ir nepraėjo į finalą, tačiau jo dieviškai geras balsas ir esu jo gerbėjas, nors, sakau, ši daina ne tokia jau ir gera, jeigu priminė mūsų Lacko iš Šilutės (vėliau panašumą patvirtino laidos komentatorė). Žinoma, mano mėgstamiausia vakaro favoritė nepateko į finalą. Kur tau pateks, juk pirmiausia žygiuoja karnavalas ir tik vėliau jau geros dainos, tik tų gerų dainų buvo labai jau mažai. Čekijos Respublikos atlikėja su daina „My Turn“ tiesiog nuo pirmųjų dainavimo natų privertė įtempti ausis – gražus kūrinys, atlikimas, jausmas, saugumas, profesionalumas, o ne pasimaivymas ir demonstravimas dėl patetikos. 

Daug kas dievagojosi, kad nepateko Latvijos atlikėja. Iki jų pasirodymo buvau įsitikinęs, kad jie pateks labai lengvai (jei lietuviai būtų balsavę, būtų patekę), tačiau, mano akimis, jų pasirodymas buvo nuobodus ir silpnesnis, nei filmuotas Latvijoje, kai vyko finalas. 

Ką gi, siūlau paklausyti man labiausiai patikusių kūrinių.

Martina Barta – My Turn (Čekija)

Hovig – Gravity (Kipras)

Jūsų Maištinga Siela