Filmas: "Sielų kolekcionierius" / "Longlegs"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Pastaruoju metu žiūrėjau tuos filmus, kuriuos žiūri visi. Kol ateis Scanoramos festivalis, reikia kaip nors pasižiūrėti ir visuotinai madingus filmus ir vienas iš jų – „Sielų kolekcionierius“ (angl. Longlegs) (2024), kuris sulaukė daug atsiliepimų. Vėlgi: vieniems patiko, kitiems nelabai, bet kino kritikai, rašydami recenzijas, filmą visgi kėlė į aukštumas, pabrėždami jo scenarijų, Nicolo Cage pasirodymą ir, žinoma, akcentavo įtaigaus siaubo perteikimo elementus, bet kaip pasirodė man?

 

Filmas man iš tikrųjų jau po 10-15 minučių pasėjo didelių abejonių. Ilga ir nekonstruktyvi įžanga lyg ir žadėjo, kad filmas bus nestandartinis ir ne iš tų, kur viskas aišku nuo A iki Z, bet tai buvo apgaulinga. Galiausiai iki pusės filmo tapo aišku, kad žiūri kažkokį gerokai pervertintą eilinį siaubeką su puikiąja jaunosios kartos aktore Maika Monroe. Pastaroji, nors ir vaidina panašaus sukirpimo filmuose, bet man ji labai puikiai žiūrisi, aš ją visada prisimenu, tačiau vienkryptis žanras duoda savo – ne visada pataikysi „ant gero“ kino projekto.

 

Istorija pasakoja apie detektyvę, kuri turi komplikuotus santykius su kuoktelėjusia religinga motina. Galiausiai ji pradeda spręsti Longlegs bylą ir visai be didelio streso išsprendžia ir iškoduoja slaptus raštus, nubraižo kalendorinius mirčių algoritmus ir pati įsivelia į Longlegs prakeiksmų istoriją. Visais kitais atžvilgiais filmas lyg ir su tokia istorija galėtų išeiti neblogas, tačiau šis tapo kančia ir tragedija. Dabar kodėl?

 

Visų pirma, filmas šaltas, negyvas, nelogiškas ir vietomis norėjosi netgi prasukti. Maikos Monroe veikėja absoliučiai ledinė, bespalvė, neįdomi lėtapėdė, o jos istorija priminė naujausios „Kerės“ ekranizaciją – motina vaikšto skersakiuodama ir žvairuodama nuo apsėdimo, o įžvalgioji detektyvė, kuri naktimis bibliotekoje permano visas sudėtingus struktūras nė neįspitrija motinos beprotybės ir apsėdimo? Camon! Pagrindinė veikėja tokia suspausta į struktūruotą ir daugybę kartų panašiuose filmuose matytą šeimos traumų modelį, kad darėsi silpna, kaip filmo kūrėjai atkartoja filmo scenas kaip iš kokios siaubo kino viduramžių partitūros. Filme pagrindinė veikėja išvis juda ir elgiasi kaip robotas, čia, aišku, viskas turėjo būti dėl to, kad detektyvė labai jau sutraumuota, bet užtat kaip nuobodu visą filmą į ją tokią mankurtę žiūrėti, kad jėzus-tu-marija! Ne, filmas nepatiko, neįtiko ir niekam jo nerekomenduočiau. Įspūdį šiek tiek kėlė tik Nicolo Cage grimas, kuris buvo vienintelis geras dalykas, nes pro jį jo niekaip neįžiūrėsi, nes po kauke galėjo būti bet kas, kad ir Whoopi Golberg amžinai pabėgusi iš vienuolyno, Nikole Kidman ar tas pats Vladimiras Putinas.

 

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.8

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis 69: gyvenk dėkingą dieną ir iš dėkingumo projektuok tikrovę

 

Labas visiems!

 

Šiandien buvo puiki diena! Maloniai pailsau po kelionės į Telšius ir kartu atsigavau. Koks gražus miestas, pilnas meškų ir savito regiono spalvų (rytoj galbūt padarysiu nuotraukų reportažą)! Šiaip niekada nebūčiau be susierzinimo leidęsis tiesiog vykti į miestą ir vaikščioti be didesnio tikslo kažkur Žemaitijos viduryje, o šiandien tą dariau netgi su neslepiamu malonumu ir dėkingumu, nes... Tai taip nuostabu, kad galima be įtampos ir pretenzijų sau leisti laiką nieko nedarant ir kartu darant svarbiausia – gyvenanti grožiu ir poilsiu.

 

Esu labai laimingas šia diena ir iš esmės puikiu savaitgaliu. Apmąsčiau savo darbo dienas šią savaitę, kokios jos buvo pritrenkiančiai kitokios, nei tikėjausi, nes šį bei tą ėmiau ir pakeičiau, nors, atrodo, turėjau riedėti iš inercijos kaip paprastai. Nežinau, kaip pavyko nugyventi tokią puikią savaitę, nes kartais tai neįvykdavo net su labai dideliais norais ir pastangomis. Neturiu recepto ir tikro žemėlapio, kokį galėčiau visiems pasiūlyti, kad blykstelėtų kitoks tikrovės pajautimas. Gal iš tikrųjų veikia tie pozityvumo dienoraščiai, gal tiesiog sklando virš mano galvos seniai paklydęs ir vėl mane pradėjęs globoti angelas? Galiausiai tai įvyko lengvai, vertinant per pozityvų aspektą visus savaitės išnyrančius patyrimus, netgi trumpus susierzinimus, aplankantį bejėgystės ir nuovargio jausmą.

Manau, rytoj būtinai ką nors vėl padarysiu nestandartinio – imsiu ir visą dieną praleisiu prie kokios nors jūros su knyga! Kol tokie stebuklingi rugsėjo orai, reikia dar būtinai pasivolioti po Baltijos smėlį su knygą, o visi kiti palauks, nes laikas sau suprojektuotas maloniai ir spontaniškai atneša vaisių – gyventi tampa taip gera, kad kartais viską užmiršti ir krenti į aukštesnes vibracijas, kurios tiesiog verčia būti patenkintam. Tai puikus jausmas, kurį šiandien vėlei patyriau.

 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Džordana Butkutė – Džordana [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą:  Džordana Butkutė – Džordana [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Jessica Shy – Sutemos [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Jessica Shy – Sutemos [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: George Michael – Fast Love (single) [vinyl / LP] (1996)

 
Informacija apie singlą:  George Michael – Fast Love (single) [vinyl / LP] (1996)

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 68: nuovargis reikalingas tam, kad pailsėtum, o ne dėl tam, kad kankintumeisi!

 

Paveiksl. Ramon Casas, Decadent young woman After the dance, 1899.

Sveiki skaitytojai,

 

Rugsėjis ir toks karštis!

 

Diena praėjo gerai ir esu dėkingas už tai, kad randu joje daug visokių spalvų. Nuo paprasto gyvenimo tėkmės džiaugsmo iki nuovargio, kurį galiu numalšinti.

 

Esu dėkingas, nes viskas yra normalu ir dėl nieko nereikia itin stengtis. Galvoje turiu šiokių tokių naujų visiškai netikėtų kūrybinių idėjų. Matau visą savaitę puikiai sudėliotą, įskaitant ir penktadienio apsilankymą teatre bei kelionę į vieną gražiausių Lietuvos miestų – Telšius. Tiesiog dėl to, kad noriu jame pasivaikščioti ir paskaičiuoti meškas.

 

Te nuovargis, kuris šiandien mane užplūdo, atneša poilsį ir naujas mintis.

 

Prieš naktinį filmą laukia vonia, pilna putų ir trumpi apsakymų skaitymai. Kiek žmonių planetoje gali sau leisti tą daryti prieš miegą? Kai pamatuoji, viskas atrodo kiek kitaip, nei paprastai.

 

P. S. Šį Romano Caso žymųjį paveikslą „Dekadentiška moteris po šokio“ teko matyti Ispanijoje, Montserato vienuolyno muziejuje. Argi ne stebuklas? O juk tada ėjo, galima sakyti pro šalį... Šiandien išties jaučiuosi kaip šioji ledi po šokio.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 67: devėk kasdien pasisiūtą savo nuotaiką, nusimesk įsitikinimus!

 Photo: škotų vyrai dėvi kiltus

Sveiki,

 

Labiausiai gerai jaustis kasdieniniame gyvenime mums trukdo iš tikrųjų kitų, o labiausiai mūsų pačių įsitikinimai apie tam tikrus dalykus. Mąstymo ir priėmimo įpročiai. Pavyzdžiui, kad vyrai negali dėvėti sijonų, arba visi yra erzinantys kvailiai, kurie prie gydytojo kabineto užlenda su posakiu „aš tik paklausti“ ir ten praleidžia pusvalandį. Dar daugiau įsitikinimų yra susieta su mūsų apibrėžtimi, saugiomis ir įsivaizduojamai komfortabiliomis zonomis, pavyzdžiui, aš tai niekada parduotuvėje negaliu išleisti daugiau nei 50 eurų, kaip kiti gali tiek sau leisti, jie ką – visai mėnesio gale badaus? Ir t. t. Tas pasipiktinimas, kad save limituoji, kad bambi, jog tas ar anas suprastėjo, neįtiko, ne tą pasakė arba pasakė viena, o tu vis tiek išverti į savo negatyvią semantiką ir viduje verdi.

 

Pasisiūk sau naują emocijų kūną! Jauskis visur gerai, net piktame autobuse, kur visi susiraukę, kur visi stengiasi užsiimti vietą prie lango ir neduok Dieve, atsisėsti prie ko nors kito. Šypsokis, kai visi surūgę, pastebėk ką nors gražaus, pakeisk iš vidinės pastangos šiurkštų rūstybės audinį į šilkinį, aplenkdamas įsitikinimų balas, kad už kiekvieno erzelio turi save tempti turkštis negatyvume. Šypsodamasis apeik. Apsimesk kvailu ir žaismingu. Rimtumas dažna liga. Dėvėk tokį sijoną, kuris erzintų kitus, nes jis toks, koks tau patinka! Švytėk taip, kaip galima švytėti rūpesčių kasdienybėje ir tai, kas iš pradžių atrodo kaip teatras, žaidimas, ciniška vaidyba, retsykiais panašu į saviapgaulę, žinokite, tai perlaužia tikrovę ir tavo energetinis rūbas pasikeičia. Tu natūraliai imi jausti, matyti, regėti tai, kas tave pakylėja, kaip kažkada išmokai priimti tik susierzinimo signalus, pastaruosius apjuosei įsitikinimais, dabar sąmoningai gali tą padaryti vien žaisdamas su pozityvumu. Pasisiūk savo rūbą tokį, kokį tu nori!

 

Maištinga Siela