Vinilinė plokštelė: Lara Fabian – Je Suis Là [vinyl / LP] (2024)

 

Informacija apie albumą: Lara Fabian – Je Suis Là {vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Kelly Clarkson – Piece by Piece [Vinyl / 2LP] (2015)

 

Informacija apie albumą: Kelly Clarkson – Piece by Piece [Vinyl / 2LP] (2015) 

Maištinga Siela

Simona Nainė - Eurokos kosmetikos reklama - blakstienų tušas sugrįžo: miestas pilnas Simonos Nainių!

 

Sveiki, skaitytojai ir sugrįžusio tušo mylėtojai!

 

Šiemet vasara įsimins dėl to, kad

Nėra tos vasaros.

Bet yra dievai ir deivės supratingos,

Nes Simona Nainė ant kiekvieno kampo

Reklamuoja daug ir gausiai

Eurokos blakstienų sugrįžusius tušus.

 

Lankstinukai ir reklamos stendai,

Iškabos ir skrajutės,

Reklaminiai žurnalai...

 

Visur juose Simona Nainė su sugrįžusiu tušu!

 

O kur jis buvo išėjęs?

Kur nutekėjęs?

Nieks nematė, nieks nežino.

 

Pasaulyje yra daug kačių ir paslapčių,

Daug reklamos ir majonezo,

Bet Simona Nainė tik viena

Ir ji visur ir visada

Su sugrįžusiu tušu

Iš nežinomų kraštų.

 

Maištinga Siela

Madonna's "Confessions on a Dance Floor" Era (2005-2006): Everything You Need to Know – Vinyl Records, Singles, Tour, Music Videos

 

Madonna's tenth studio album, "Confessions on a Dance Floor," released in November 2005, marked a triumphant return to her dance-pop roots, fully embracing disco and electro-pop influences with a continuous, unmixed flow of tracks designed for the dance floor. This album was a resounding critical and commercial success, earning her a Grammy Award for Best Dance/Electronic Album and spawning global hits like "Hung Up," "Sorry," "Get Together," and "Jump." The "Confessions on a Dance Floor" era was a vibrant, high-energy period for Madonna, defined by its infectious music, iconic music videos, and a spectacular world tour, all of which left a significant footprint in the world of vinyl and pop culture history.

The vinyl releases from the "Confessions on a Dance Floor" era are highly sought after by collectors, reflecting the album's immense popularity and its perfect fit for the analogue format. The primary release is, of course, the full-length "Confessions on a Dance Floor" album on vinyl. Original pressings from 2005 are particularly cherished, often featuring a distinctive pink vinyl pressing, which adds to its visual appeal and collector's value. These original LPs, usually spread across two discs due to the album's length and continuous mix, offer an immersive listening experience that truly brings out the album's dynamic production. The album's innovative "continuously mixed" format was a key feature, and while some vinyl pressings attempted to retain this, others might have track breaks between sides. Discogs, eBay, and specialized record stores are key places to find these original pressings, with their distinct artwork and regional variations. Beyond the main album, the era's singles were central to its success, each receiving extensive 12-inch vinyl releases that became indispensable for DJs in clubs worldwide. The lead single, "Hung Up," instantly recognizable for its ABBA "Gimme! Gimme! Gimme! (A Man After Midnight)" sample, was released with a plethora of remixes by top-tier producers like Stuart Price, offering extended and re-imagined versions perfect for the dance floor. Subsequent singles like "Sorry," "Get Together," and "Jump" also received their own comprehensive 12-inch vinyl treatments, featuring diverse and energetic remixes that further cemented the album's dominance in the club scene. These vinyl singles are highly collectible, often featuring unique cover art and a wide array of mixes that were crucial for the album's success in the dance community. Additionally, promotional (promo) vinyl records were frequently distributed to radio stations and DJs. These rare pressings sometimes featured specific edits, exclusive mixes, or distinctive labels, making them highly prized by collectors.

 

The "Confessions Tour" (2006) was the monumental live spectacle supporting the album and is perhaps one of Madonna's most iconic and commercially successful tours to date. It was a visually stunning and physically demanding production, featuring elaborate stage designs, intricate choreography, and multiple thematic segments, from equestrian to disco. The tour heavily showcased tracks from "Confessions on a Dance Floor" alongside reimagined versions of her classic hits. While a standalone live album on vinyl from the "Confessions Tour" was not officially released at the time of the tour itself, a live album and DVD titled "The Confessions Tour" was released in 2007. This official live recording captured the energy of her London Wembley Arena shows. For vinyl collectors, official live concert albums are sometimes released much later as part of special reissues or box sets. While "The Confessions Tour" official live album was primarily released on CD and DVD, unofficial bootleg vinyl recordings of performances from this tour do exist and are sought after by dedicated fans who wish to own a physical piece of these legendary concerts on vinyl, despite their typically unofficial nature and varying sound quality. These unofficial pressings might capture unique live renditions or moments not found on the official releases.

 

The music videos from the "Confessions on a Dance Floor" era were as impactful and meticulously crafted as the music itself, playing a crucial role in shaping the album's global identity. While music videos themselves are not released on vinyl records, as vinyl is an audio format, the visual style and themes of these videos are intrinsically linked to the album and singles' vinyl releases through shared aesthetics and promotional synergy. The video for "Hung Up," directed by Johan Renck, was a vibrant homage to disco and pop culture, featuring Madonna in various iconic dance settings, directly reflecting the album's celebratory, dance-oriented sound. The video for "Sorry," also directed by Renck, continued the narrative from "Hung Up," set in a glamorous dance hall and showcasing a powerful, confident Madonna at the center of a swirling party. "Get Together" featured abstract, evolving graphics and a captivating, sensual portrayal of Madonna. The video for "Jump" was a dynamic visual showcasing parkour athletes scaling Japanese cityscapes, perfectly complementing the song's energetic beat and theme of leaping forward into the unknown. Collecting the vinyl singles from this period isn't merely acquiring audio; it's engaging with a broader cultural phenomenon, visually reinforced by the unforgettable imagery and artistic narratives that defined these groundbreaking music videos and their accompanying sleeve designs.

 

For collectors, the "Confessions on a Dance Floor" era represents a vibrant and essential chapter in Madonna's discography. To ensure authenticity and maximize collector value, prioritizing original pressings from 2005, particularly the distinctive pink vinyl, is key. As with any vinyl, condition is paramount; aiming for records graded Near Mint (NM) or Very Good Plus (VG+) will ensure both optimal listening pleasure and investment value. For those eager to explore the myriad interpretations of the album's tracks, focusing on the 12-inch singles is highly recommended, as they contain a vast array of remixes often unavailable elsewhere. Special editions and promotional copies, though more elusive, can be incredibly rewarding finds, distinguished by unique artwork, limited runs, or specific "promo only" markings. While reissues of "Confessions on a Dance Floor" have appeared on vinyl in recent years, offering accessibility and often excellent sound quality through modern mastering, they generally do not hold the same collector's premium as the original pressings. The "Confessions on a Dance Floor" era stands as a testament to Madonna's enduring reign as the Queen of Pop, her mastery of the dance genre, and her ability to create a cohesive and electrifying musical experience. Its vinyl releases are not just nostalgic pieces; they offer a profound and immersive listening experience, especially with the seamless transitions and exhilarating dance mixes that truly shine on the vinyl format. For fans and collectors, these records are tangible fragments of one of Madonna's most critically acclaimed, commercially successful, and defining periods.

 

Maištinga Siela

Madonna's "Ray of Light" Era (1998-1999): Everything You Need to Know – Vinyl Records, Singles, Tour, Music Videos

 

Madonna's seventh studio album, "Ray of Light," released in March 1998, marked a pivotal and critically acclaimed transformation in her career, deeply immersing itself in electronic music, techno, and trip-hop, infused with themes of spiritual awakening, motherhood, and self-discovery. Following the birth of her daughter Lourdes and her role in the film "Evita," Madonna collaborated extensively with producer William Orbit to craft a sound that was both contemporary and deeply personal. The album was a monumental success, earning multiple Grammy Awards and spawning iconic singles that captivated audiences worldwide. This era wasn't just about the music; it encompassed groundbreaking music videos, a legendary promotional tour, and a significant presence in the world of vinyl, reflecting a period of profound artistic renewal for the Queen of Pop.

The vinyl presence of the "Ray of Light" era is extensive and highly cherished by collectors, marking a time when vinyl was beginning to experience a resurgence even as CDs dominated the mainstream. The cornerstone release is undoubtedly the full-length "Ray of Light" album on vinyl. Original pressings from 1998 are prized possessions, recognized for their superior sound quality and the album's breathtaking artwork, often presented in a gatefold sleeve that enhances the visual experience. These initial pressings, varying slightly across different regions like the US, Europe, and Japan, showcased the album's intricate electronic soundscapes with remarkable clarity. Beyond the album, the era's singles were pivotal, each receiving substantial vinyl treatment, particularly through 12-inch singles that became essential tools for DJs in clubs worldwide. The lead single, "Frozen," a haunting and atmospheric electronic ballad, was released with an array of evocative remixes by producers like William Orbit himself and Victor Calderone. These 12-inch versions often featured unique, sometimes stark, artwork that complemented the song's mystical themes. Similarly, the title track, "Ray of Light," a high-energy dance anthem, saw numerous 12-inch vinyl iterations packed with electrifying remixes from figures such as Sasha & John Digweed, further solidifying its status as a club hit. Other prominent singles like "Drowned World/Substitute For Love," "The Power of Good-Bye," and "Nothing Really Matters" also received their own 12-inch vinyl releases, each offering diverse remixes that expanded the album's sonic palette and provided alternative listening experiences for fans. These singles, with their distinctive artwork and mix variations, offer a fascinating glimpse into the vibrant remix culture of the late 1990s. Furthermore, the era saw the release of promotional (promo) vinyl records, often distributed to radio stations and DJs before commercial release. These rare pressings sometimes featured unique track edits, exclusive mixes, or distinctive plain white labels, making them exceptionally desirable and valuable additions for serious collectors seeking the rarest artifacts from this transformative period.

 

While the "Ray of Light" era did not feature a traditional, extensive global concert tour like some of Madonna's previous or subsequent eras, it was supported by a series of highly anticipated and exclusive promotional performances. The most notable of these was the "VH1 Fashion Awards" performance in 1998, where Madonna showcased tracks from the album, solidifying its presence in mainstream culture. Additionally, there were various television appearances and intimate club performances designed to promote the album and its singles. For vinyl collectors, the connection to these live events is more indirect; rather than official live vinyl albums from a tour, enthusiasts might seek out highly coveted bootleg vinyl recordings of these promotional appearances. These unofficial releases, though often rare and of varying sound quality, offer a raw, unfiltered glimpse into Madonna's live interpretations of her "Ray of Light" material, providing a unique historical artifact for dedicated fans. The absence of a large-scale tour at the time arguably enhanced the mystique and focus on the album's innovative studio production and groundbreaking music videos.

 

The music videos from the "Ray of Light" era are undeniably some of the most iconic and visually stunning of Madonna's career, setting new benchmarks for artistry and storytelling in the medium. Although music videos themselves are not released on vinyl records, as vinyl is an audio format, the visual identity of these videos is intrinsically linked to the singles' vinyl releases through shared aesthetic and promotional synergy. The video for "Frozen," directed by Chris Cunningham, is a masterpiece of dark fantasy, featuring Madonna as a mystical, ethereal figure in a desolate landscape, which profoundly influenced the visual themes seen on the single's artwork. The titular "Ray of Light" video, directed by Jonas Åkerlund, is a high-octane visual montage showcasing urban life sped up, perfectly complementing the song's euphoric energy and capturing the album's themes of spiritual awakening and frenetic modern existence. The video for "The Power of Good-Bye," also directed by Åkerlund, presented a more melancholic and reflective Madonna, visually aligning with the song's emotional depth. Similarly, the "Nothing Really Matters" video drew inspiration from Arthur Golden's novel "Memoirs of a Geisha," featuring Madonna in Japanese-inspired attire, showcasing her embrace of diverse cultural aesthetics. Collecting the vinyl singles from this period isn't merely acquiring audio; it's engaging with a broader cultural moment, visually reinforced by the unforgettable imagery and artistic narratives that defined these groundbreaking music videos and their accompanying sleeve designs.

 

For collectors, the "Ray of Light" era offers a rich tapestry of vinyl. To ensure authenticity and value, prioritizing original pressings from 1998 of both the album and singles is key, with careful attention to their release country. As always, condition is paramount; aiming for records graded Near Mint (NM) or Very Good Plus (VG+) will ensure optimal listening pleasure and investment value. For those captivated by the era's groundbreaking electronic and dance sounds, focusing on the 12-inch singles is highly recommended, as they contain a vast array of remixes often unavailable elsewhere. Special editions and promotional copies, though more elusive, can be incredibly rewarding finds, distinguished by unique artwork, limited runs, or "promo only" markings. While reissues of "Ray of Light" have emerged on vinyl in recent years, offering accessibility and often excellent sound quality through modern mastering, they generally do not hold the same collector's premium as the original pressings. The "Ray of Light" era stands as a testament to Madonna's artistic courage and her willingness to innovate. Its vinyl releases are not just nostalgic pieces; they offer a profound and immersive listening experience, especially with the intricate layers of electronic sound and the exhilarating dance remixes that truly shine on the vinyl format. For fans and collectors, these records are tangible fragments of one of Madonna's most critically acclaimed, experimental, and transformative periods.

 

Maištinga Siela

Madonna's "Music" Era (2000-2001): Everything You Need to Know – Vinyl Records, Singles, Tour, Music Videos

 

Madonna's eighth studio album, "Music," released in September 2000, marked a significant pivot in her illustrious career, deeply embracing electronic dance music while subtly weaving in folk and country influences. This album became a global sensation, launching iconic singles like the title track "Music," "Don't Tell Me," and "What It Feels Like for a Girl." Beyond its chart-topping success, the "Music" era left a substantial mark on pop culture through its innovative singles, a groundbreaking world tour, and unforgettable music videos, all of which continue to resonate with fans and collectors.

 

The album's vinyl releases were a testament to its widespread appeal and the enduring charm of physical formats, even as CDs dominated the music landscape at the turn of the millennium. The core of this collection is the full-length "Music" album on vinyl. Original pressings from 2000 remain highly coveted by collectors, appearing in various regional editions with minor differences in mastering. Typically issued as a single LP, these records proudly display the album's iconic artwork featuring Madonna in a cowboy hat. The sound quality on these initial pressings is generally superb, reflecting the album's high production values. Leading the charge, the single "Music" was heavily promoted and saw numerous 12-inch vinyl releases, primarily targeting DJs. These particular 12-inch singles are exceptionally valuable to collectors, often boasting a rich array of remixes by celebrated producers such as Hex Hector, Victor Calderone, and Deep Dish. The variety of mixes across different releases encourages collectors to seek out multiple versions, each accompanied by unique artwork variations based on the main album cover. Following suit, "Don't Tell Me," the album's second single, also received significant 12-inch vinyl treatment. Like its predecessor, these singles included a diverse range of club-ready remixes from artists like Tracy Young and Thunderpuss, making them a favorite among fans who appreciate Madonna's dance-oriented tracks. The third single, "What It Feels Like for a Girl," similarly saw 12-inch vinyl releases packed with various remixes. This single holds additional significance due to its accompanying, often controversial, music video directed by Guy Ritchie. Beyond the commercial releases, promotional (promo) vinyl records were frequently distributed to radio stations and DJs. These rare copies might feature unique track listings, specific edits, or plain white labels, adding to their allure and value for serious collectors.

 

The "Drowned World Tour," while not yielding an official live album on vinyl at the time, is inextricably linked to the "Music" era. This tour marked Madonna's triumphant return to the concert stage after an eight-year hiatus, prominently featuring tracks from "Music" alongside hits from "Ray of Light" and her earlier discography. For vinyl enthusiasts, the connection lies in the electrifying live performances of these "Music" tracks. While official live albums on vinyl typically emerge much later as part of reissues or special collections, a comprehensive "Drowned World Tour" vinyl album has not yet seen a widespread official release, though some limited edition or fan-made bootleg recordings might exist.

 

It is crucial to clarify that music videos are not released on vinyl records, as vinyl is an audio-only format. However, the singles' vinyl releases are profoundly interconnected with their respective music videos through shared artwork and the overarching promotional campaigns of the era. The visual identity of the "Music" album cover, the dynamic club scenes in the "Music" video, and the compelling, often provocative, narrative of the "What It Feels Like for a Girl" video all played a pivotal role in shaping the era's distinctive aesthetic. When you acquire these vinyl singles, you're not just getting the music; you're obtaining a tangible piece of that broader cultural moment, visually reinforced by the iconic imagery that defined these music videos and their accompanying sleeves.

 

For those looking to expand their collection with "Music" era vinyl, there are several key considerations. For the most authentic experience and highest collector value, prioritize original pressings from 2000 and pay close attention to the country of release. As with any vinyl, condition is paramount; records graded as Near Mint (NM) or Very Good Plus (VG+) are ideal. If you're particularly fond of dance music and Madonna's club tracks, concentrate on the 12-inch singles, which offer a treasure trove of remixes unavailable on the main album. Special editions and promotional copies, though more challenging to locate, can be incredibly rewarding additions, especially those with unique artwork, limited numbering, or "promo only" markings. While reissues of "Music" have appeared on vinyl in recent years, offering excellent sound quality due to modern mastering, they generally don't command the same collector's value as original pressings, though they are a fantastic way to enjoy the music on vinyl. The "Music" era symbolizes Madonna's continuous artistic evolution and her remarkable ability to remain at the forefront of the music industry. The vinyl releases from this period are more than just nostalgic artifacts; they provide a distinct listening experience, especially for the vibrant dance remixes that truly flourish on the 12-inch format. For fans and collectors alike, these records represent tangible fragments of one of Madonna's most experimental and triumphantly successful periods.

 

Maištinga Siela

Didžioji Tartarija. Ar iš tirkųjų egzistavo Tartarijos valstybė?

 

Tartarijos žemėlapis 1570 m.

Sveiki, skaitytojai,

 

Ar esate ką nors girdėję apie Tartariją? Per istorijas ir geografijos pamokas aš asmeniškai nieko, tarsi jos išvis nė nebūtų, nors tuo pačiu apie Aukso ordą, Mongolijos imperiją, Osmanų imperiją išties buvo atskiros temos, tačiau apie Tartariją, apie kurią ypač pastaruoju metu kalbama internete – nieko. Tiesa, Tartarija egzistavo, tačiau sąmokslo teorijos šalininkai turi dar ir kitokią versiją. Apie tai, kas iš tikro yra Tartarija ir kokią ją pripažįsta sąmokslo teoretikai, čia šiandien ir pakalbėsiu.

 

Kas yra Tartarija?

 

Tartarija yra istorinis terminas, kuris Europos kartografijoje ir raštuose buvo plačiai vartojamas nuo viduramžių iki maždaug XVIII amžiaus pabaigos. Šis terminas apibūdino didžiules ir dažnai menkai ištirtas Centrinės Azijos ir Sibiro sritis. Svarbu pabrėžti, kad Tartarija nebuvo vieninga valstybė, imperija ar politinis darinys šiuolaikine prasme, veikiau tai buvo bendras geografinis-kultūrinis pavadinimas, nurodantis regioną, apgyvendintą įvairių tiurkų, mongolų ir kitų klajoklių genčių. Europos keliautojai, kartografai ir istorikai, susidūrę su plačiomis stepėmis ir dykumomis, kuriose gyveno šios klajoklių gentys, bendrai jas vadino Tartarija, dažnai siedami su mongolų ir totorių invazijomis, kurios Viduramžiais pasiekė ir pačią Europą. Įvairiuose žemėlapiuose šios sritys būdavo skirstomos, pavyzdžiui, į Nepriklausomąją Tartariją Centrinėje Azijoje, Maskvėnų Tartariją Sibire (priklausančią carinei Rusijai) ir Kinijos Tartariją (dalis, esanti Kinijos imperijos įtakoje).

 

Didžioji Tartarija (Magna Tartaria)

 

Terminas „Didžioji Tartarija“ (lot. Magna Tartaria) buvo vartojamas norint pabrėžti milžinišką šio regiono mastą. Ji apėmė beveik visą Šiaurės Aziją – nuo Uralo kalnų iki Ramiojo vandenyno ir nuo Sibiro šiaurėje iki Centrinės Azijos pietuose. Nepaisant savo didžiulio geografinio ploto, ši sritis buvo retai apgyvendinta ir politiškai susiskaldžiusi, ją sudarė daugybė chanatų, genčių sąjungų ir klajoklių grupių, kurios retai kada veikė kaip vieninga jėga. Europos požiūriu, tai buvo paslaptingas, tolimas regionas, dažnai siejamas su barbarizmu ir klajoklių grėsme. Palaipsniui, plėtojantis geografinėms žinioms, vykstant kolonizacijai ir Rusijos imperijos ekspansijai į Sibirą, senasis terminas „Tartarija“ prarado savo aktualumą. Jis buvo pakeistas tikslesniais geografiniais ir politiniais pavadinimais, tokiais kaip Sibiras, Turkestanas, Mongolija ir kt. Iki XIX amžiaus „Tartarija“ jau buvo tapęs archajišku terminu, retai naudojamu rimtuose akademiniuose ar politiniuose kontekstuose.

 

Populiariausios sąmokslo teorijos apie Tartariją

 

Nors istorinė „Tartarija“ buvo tiesiog geografinis pavadinimas, pastaraisiais metais ji tapo itin populiari internetinėse pseudoistorijos ir sąmokslo teorijų erdvėse. Šios teorijos teigia, kad Tartarija buvo ne tik geografinis regionas, o itin pažangi, globali ir dominuojanti civilizacija, egzistavusi iki XIX amžiaus ir vėliau sąmoningai ištrinta iš istorijos.

Sankt Peterburgas yra žinomas dėl savo įspūdingos klasikinio stiliaus architektūros, plačių prospektų, didingų rūmų, cerkvių ir aikščių. Miestas buvo įkurtas Petro I 1703 metais pelkėtoje Nevos deltos vietoje ir sparčiai statomas per visą XVIII ir XIX amžių. Jo pastatai pasižymi prabangiais fasadais, kolonomis, kupolais ir ornamentais, primenančiais Senovės Romos ar Graikijos statybos tradicijas.

Sąmokslo teoretikai teigia, kad toks staigus ir didžiulis statybų mastas, ypač pelkėtoje vietovėje, yra neįtikėtinas, turint omenyje to meto technologijas. Jie kelia klausimą, kaip miestas galėjo „atsirasti iš nieko“ per kelis dešimtmečius ir kodėl jo architektūra atrodo tokia „tobula“ ir „senovinė“. Pasak jų, tai įrodo, kad šiuos pastatus statė ne Petras I ir vėlesni Rusijos carai, o kad jie yra Tartarijos civilizacijos palikimas, kurį tiesiog perėmė ir pritaikė Rusijos imperija. Teigiama, kad Peterburgo „įkūrimo“ istorija yra suklastota, siekiant nuslėpti tikrąją miesto, kaip Tartarijos metropolio, praeitį.

 

Pagrindinis šių teorijų teiginys yra tas, kad Tartarija buvo ne klajoklių regionas, o galinga, technologiškai pažangi imperija, dominavusi didelėje pasaulio dalyje. Jos šalininkai tvirtina, kad ši civilizacija turėjo nemokamos energijos technologijas, tokias kaip „eterio energija“ ar „atmosferos elektra“, taip pat oro transportą, pavyzdžiui, dirižablius ir skraidančias mašinas, ir buvo daug pažangesnė už bet kurią kitą tuo metu egzistavusią civilizaciją. Teigiama, kad ši pažangi civilizacija buvo sunaikinta, o jos pasiekimai nuslėpti nuo žmonijos.

 

Viena iš ryškiausių Tartarijos sąmokslo teorijos dalių yra vadinamasis „purvo potvynis“ (angl. mud flood). Sąmokslo šalininkai teigia, kad kažkada XVIII ar XIX amžiuje įvyko kataklizminis „purvo potvynis“, kuris užtvindė didelius miestus visame pasaulyje, užpildamas pirmuosius pastatų aukštus. Kaip įrodymą jie pateikia senų pastatų nuotraukas, kurių langai ar durys atrodo esantys po žeme, teigdami, kad tai yra buvę antrieji aukštai. Esą, šis potvynis sunaikino Tartarijos infrastruktūrą ir leido „giluminei valstybei“ ar tam tikrai elito grupei perimti valdžią ir nuslėpti tikrąją istoriją. Dažnai teigiama, kad daugybė didingų pastatų visame pasaulyje, ypač su klasikinėmis kolonomis ir kupolais, pavyzdžiui, kapitolijai, operos teatrai ar muziejai, iš tiesų yra Tartarijos palikimas, o ne XIX amžiaus architektūros kūriniai.

Sąmokslo teorijų, susijusių su Tartarija, šalininkai kartais bando sieti šią tariamą civilizaciją su milžinais, ar net "užmiršta" milžinų rasės egzistavimu. Tačiau tai yra dar viena spekuliacija, kuri neturi jokio patikimo mokslinio ar istorinio pagrindo. Kaip jau minėjau, visos sąmokslo teorijos apie "slaptąją Tartariją" ir jos elementus (įskaitant milžinus) yra pseudomokslinės ir prieštarauja patvirtintiems istoriniams bei moksliniams faktams. Daugelis laiko šią paplitusią fotografiją realia, tačiau galimas daiktas, kad ji suklastota.

Šių teorijų šalininkai taip pat mano, kad po Tartarijos žlugimo ar sunaikinimo buvo įvykdytas masinis istorijos perrašymas. Teigiama, kad valdančiosios jėgos, siekdamos nuslėpti Tartarijos egzistavimą ir jos technologijas, falsifikavo istorinius dokumentus, sukūrė „netikrą“ istoriją ir ištrynė visus įrodymus apie buvusią globalią imperiją. Šio sąmokslo tikslas, pasak jų, buvo išlaikyti žmoniją tamsoje ir kontroliuoti ją per ribotą energijos tiekimą bei technologijas. Į šias teorijas kartais įpinami ir kiti elementai, tokie kaip „pasaulinės parodos“ (Expo) kaip Tartarijos technologijų demonstracijos ar net „našlaičių namai“ kaip priemonė perkelti „purvo potvynį“ išgyvenusius vaikus, kurie žinojo apie tikrąją istoriją, ir „perauklėti“ juos.

 

Kodėl šios teorijos yra pseudomokslinės?

 

Svarbu pabrėžti, kad visos šios sąmokslo teorijos neturi jokio pagrindo patikimuose istoriniuose, archeologiniuose ar moksliniuose šaltiniuose. Jos remiasi atskirų detalių, ištrauktų iš konteksto, interpretacija, fotografijų klaidomis, kurias galima paaiškinti normaliais statybos metodais ar kintančiu grunto lygiu, ir visiškai ignoruoja tūkstančius metų kauptas žinias apie pasaulio istoriją, architektūrą, inžineriją ir kultūras. Nėra jokių geologinių įrodymų apie globalų „purvo potvynį“ XIX amžiuje – toks įvykis paliktų milžiniškus nuosėdų sluoksnius visame pasaulyje, kurie lengvai būtų nustatomi. Istoriniai šaltiniai iš daugybės nepriklausomų civilizacijų sutampa daugumoje pagrindinių įvykių ir neturi jokių užuominų apie tokią globalią imperiją ar jos sunaikinimą. Idėja apie paslėptas pažangias technologijas prasilenkia su fizikos dėsniais ir energijos tvermės principu, o jokių tokių technologijų veikimo principų nėra paaiškinta. Didingi pastatai, kuriuos sąmokslo teoretikai priskiria Tartarijai, yra gerai dokumentuoti statiniai su žinomais architektais, statybos datomis ir išsamiais statybos procesų aprašymais. Požeminės dalys yra normali statybos praktika (rūsiai, pamatai, grunto lygių skirtumai). Apibendrinant, istorinė Tartarija buvo geografinis terminas, o Didžioji Tartarija – tai jo milžiniško masto pabrėžimas. Sąmokslo teorijos apie „slaptąją Tartariją“ yra fantazijos, kurios neturi jokio realaus pagrindo ir yra paremtos spekuliacijomis bei faktų iškraipymu.

Apie Tartariją iš rašytinių šaltinių (skanas) 1600-1620 m.

 

Kokie tikri istoriniai šaltiniai ir mokslininkai mini Tartariją?

 

Istoriniai šaltiniai, istorikai ir keliautojai nuo viduramžių iki pat XVIII amžiaus plačiai minėjo ir aprašė regioną, kuris Europoje buvo žinomas kaip Tartarija. Šie aprašymai, nors dažnai fragmentiški ir kupini netikslumų dėl tolimų ir menkai ištirtų žemių, yra pagrindas mūsų supratimui apie šio termino vartojimą ir to meto geografines žinias.

 

Vienas ankstyviausių ir svarbiausių keliautojų, davusių Europai žinių apie šį regioną, buvo Markas Polas (Marco Polo, 1254–1324). Nors jo garsiojoje knygoje „Marko Polo kelionės“ (Il Milione) tiesiogiai neminima „Tartarija“ kaip valstybė, jis išsamiai aprašė Mongolų imperiją ir jos dideles teritorijas, kurios vėliau Europos kartografijoje ir tekstuose buvo priskirtos Tartarijos vardui. Polo kelionės po Kiniją (Chanbalyką) ir jo susitikimai su Kublajumi Chanu suteikė europiečiams beprecedenčių žinių apie Rytų Aziją ir Vidurinę Aziją, kuri buvo mongolų valdžioje.

 

Vėlesniuose viduramžiuose ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, kai Europą pasiekė daugiau žinių apie Aziją, atsirado ir kitų keliautojų, kurių aprašymuose galima rasti užuominų apie Tartariją. Tarp jų verta paminėti:

 

Giovanni da Pian del Carpine (apie 1180–1252) – pranciškonų vienuolis, kuris 1245–1247 m. keliavo pas mongolus. Jo „Istorija apie mongolus“ (Historia Mongalorum) yra vienas iš pirmųjų išsamių Vakarų Europos aprašymų apie mongolų papročius, politiką ir teritorijas, tiesiogiai susijusias su vėlesne Tartarijos samprata.

 

Willem van Rubruck (apie 1220–1293) – kitas pranciškonų vienuolis, kuris keliavo pas mongolus 1253–1255 m. Jo aprašymai apie Aukso ordą ir kitas mongolų valdas taip pat prisidėjo prie Europos supratimo apie šias žemes, nors ir vartojant kitus terminus.

 

Apskritai, kalbant apie istorinius šaltinius, Tartarijos terminas dažniausiai pasirodydavo žemėlapiuose ir geografiniuose traktatuose. Nuo XV amžiaus išpopuliarėjęs spausdinimas leido plačiau platinti kartografinę informaciją. Žymiausi kartografai, kurie savo žemėlapiuose žymėjo Tartariją, buvo:

 

Abraham Ortelius (1527–1598) – garsus flamandų kartografas, kurio „Theatrum Orbis Terrarum“ (pirmasis modernus atlasas, išleistas 1570 m.) turėjo išsamų Azijos žemėlapį, kuriame „Tartaria“ užėmė didžiulę teritoriją.

 

Gerardus Mercator (1512–1594) – kitas įtakingas kartografas, kurio žemėlapiuose taip pat nuosekliai buvo žymima Tartarija, dažnai padalinta į smulkesnes sritis.

 

Įvairūs XVII ir XVIII amžiaus kartografai, tokie kaip Nicolas Sanson, Guillaume Delisle, Herman Moll, ir daugelis kitų, reguliariai vaizdavo Tartariją savo pasaulio ir Azijos žemėlapiuose. Šiuose žemėlapiuose Tartarija būdavo padalinta į „Nepriklausomąją Tartariją“, „Maskvėnų Tartariją“, „Kinijos Tartariją“ ir t.t., atspindint skirtingų Europos imperijų įtakos sritis ir žinių ribas.

 

Be keliautojų ir kartografų, apie Tartariją rašė ir įvairūs istorikai bei geografai, apibendrinę to meto žinias apie Aziją. Jų darbai dažnai rėmėsi jau minėtų keliautojų pasakojimais ir kitais pasiekiamais duomenimis. Šiuose tekstuose Tartarija buvo ne tik geografinis regionas, bet ir tam tikras kultūrinis-politinis erdvės apibrėžimas, siejamas su klajoklių gentimis ir jų karine galia.

 

Svarbu pabrėžti, kad šie šaltiniai Tartariją vaizdavo kaip geografinį pavadinimą dideliems Azijos plotams, o ne kaip vieningą ir globalią imperiją su pažangiomis technologijomis, kaip tai teigiama sąmokslo teorijose. Jie atspindėjo to meto Europos supratimą, kuris buvo pagrįstas ribotomis žiniomis ir dažnai kupinas mitų apie tolimus ir paslaptingus kraštus. Supratimas apie Tartariją keitėsi, plečiantis geografinėms žinioms ir gilėjant kontaktams su Azija, kol galiausiai šis terminas buvo pakeistas tikslesniais geografiniais ir politiniais pavadinimais.

Jūsų Maištinga Siela