Homeras "Iliada ir Odisėja" – naujas 2026 metų Antikos epų leidimas, kolekcinis leidimas

 

Sveiki!
 
Žinau, kad daugelis knygomanų turi savo nuomonę apie leidyklą „Obuolys“, tačiau neatimsi vieno – kai kada jie tikrai pasistengia išleisti kokybišką literatūrą, kurios nebeįmanoma rasti knygynuose. Naujausias Homero „Iliada“ ir „Odisėja“ po vienu viršeliu stebina savo prabanga ir dizainu, į kurį labai leidykla investuoja, iš kitos pusės – labai prastas ir greitai senstantis popierius. Jums spręsti, ar tai tik kičas, ar verta šį leidinį turėti savo namų bibliotekoje.
 
Leidykla „Obuolys“, atgaivindama antikines vertybes, skaitytojams pateikė išskirtinį monumentalių proporcijų leidinį, kuriame po vienu storu viršeliu telpa abu garsiausi Senovės Graikijos epai – „Iliada“ ir „Odisėja“. Pirmasis šio grandiozinio sumanymo variantas pasirodė 2020 metais ir greitai tapo literatūros gerbiamų bei kolekcininkų medžiojamu objektu, o neseniai, 2026 metais, išleista dar viena šio leidinio versija vėl atkreipė dėmesį į šiuos aktualumo neprarandančius tekstus.
 
Naujasis leidinys išsiskiria ypatingu estetiniu apipavidalinimu: jį puošia antikinių motyvų įkvėpti viršeliai, metaliniai kampai, aukso spalvos skirtukai bei kruopščiai ornamentuotos puslapių briaunos, paverčiančios šią beveik tūkstančio puslapių knygą tikra namų bibliotekos puošmena.
 
Šiuose solidžiuose leidimuose patalpintas ir vertingos įvadinės medžiagos sluoksnis, kuriame itin išsiskiria žinomos antikinės kultūros tyrinėtojos, filologės Dalios Dilytės tekstas. Jos parengti straipsniai ar įvado įžvalgos padeda šiuolaikiniam skaitytojui giliau suprasti istorinį bei kultūrinį kontekstą, jame atskleidžiama Homero epo genezė, mitologinė plotmė ir šių kūrinių reikšmė Vakarų civilizacijos savimonės raidai.
 
Profesorė įsigilinusi į Homero pasaulį padeda lengviau perprasti archajišką mintį, dievų ir žmonių santykius bei dorovines antikos herojų dilemas, kurios šiandien skamba ne mažiau aktualiai. Apskritai šie epai yra neabejotinas Vakarų literatūros ir viso humanitarinio mąstymo pamatas, padėjęs pagrindus europietiškajai naratyvo tradicijai. „Iliada“ meistriškai apdainuoja Trojos karo dramatizmą, rūsčią kariaunų kasdienybę, garbės kultą ir skaudžią žmogiškosios didybės bei lemties akistatą, o „Odisėja“ veda per ilgą, pavojų pilną klajoklio kelionę namo, atverdama žmogaus ištvermės, proto gudrumo ir ilgesio klodus. Šie kūriniai svarbūs tuo, kad juose užfiksuoti amžini archetipai ir moraliniai orientyrai, be kurių neįmanoma suprasti nei vėlesnių Europos meno epochų, nei pačios žmogaus prigimties gelmių.

 
Maištinga Siela