Filmas: "Ar galėsi kada nors man atleisi?" / "Can You Ever Forgive Me?"

Sveiki,

Amerikiečių biografinis filmas apie Lee Israel (1939-2014) vadinasi ganėtinai banaliai „Ar galėsi kada nors man atleisti?“ (angl. Can You Ever Forgive Me?) (2018), kuris atnešė šiaip jau nestandartinei aktorei Melissa McCarthy pirmąją nominaciją „Oskarams“. Sakysite, kuo ji nestandartinė? Ogi dėl pasikeitusio amplua, kuris, mano supratimu, tinka daugeliui komedijos žanro aktorių, tačiau retai kas ryžtasi surizikuoti, pavyzdžiui, prieš kokius penkerius metus geras žingsnis buvo absoliučiai tipažinei aktorei Jennifer Aniston, kuri pasirodė psichologinėje dramoje „Pyragas“.

Žodžiu, labai mėgstu filmus apie įvairius rašytojus. Vieni pasirodo geresni, kiti nuvilia. Toji rašymo virtuvė man labai įdomi – kaip gimsta pas vieną žmogų ištisas pasaulis, o tai itin asmeniškas darbas. Apie biografijų klastotoją Lee Israel nieko nežinojau ir, nemanau, kad be šio filmo būčiau ką nors sužinojęs, bet... Juk ir neįmanoma aprėpti visų pasaulio rašytojų, gerai, jeigu dažnas iš mūsų žino bent dešimtį lietuvių rašytojų, o ką jau minėti apie biografus. Na, bet turi tikriausiai būti kuoktelėjęs ar kažkuo nusikaltęs, kaip šiuo atveju Lee Israel, kad apie tave sukurtų filmą. Pagarsėjusi savo klastojamais laiškais, alkoholiku ir valkata išdaviku gėjumi, savo bjauriu, uždaru ir šiurkščiu elgesiu, manau, nė vienas nenorėtų dirbti su tokiu žmogumi, kad ir koks profesionalus jis bebūtų.

Visgi filmas pasakoja apie 1991-uosius, sunkius rašytojai laikus, kada ji netenka darbo ir stengiasi sudurti galą su galu. Dievas ją apdovanojo talentu, tačiau pašykštėjo nuolankumo. Agresyvumu pasižyminti lesbietė vienišė gyvena nesaldų gyvenimą. Kas šiame filme įstringa? Be 10 dešimtmečio didmiesčio ir spausdinimo mašinėlės tikriausiai begalinė moters vienatvė – tušti alkoholiu ir katės išmatomis prasmirdę namai, mintys (aktorės nuopelnas!), kad gyvenimas kažin koks rašytojai neteisingas vien dėl to, kad ji neatitinka visuomenės standartų. Ir visai tai ne dėl LGBT, o dėl paties elgesio, vidinės agresijos, kurių priežasčių filmas nepateikia, tačiau filmo užduotis ir nėra analizuoti. Kaip ir daugelis biografinių tokių filmų atlieka labiau edukacinę funkciją, tik šįkart tai pavyko padaryti su autentikos prieskoniais.

Liūdnokas, slogus filmas, kuris, kad ir kaip atrodytų holivudinis, tačiau visa Lee Israel povyza priešinasi viskam, už ką į amerikiečius žiūrime nepatikliai – šypsenoms, mandagumui, mielaširdingumui, humanizmui... Kada paskutinįkart žiūrėjau filmą apie rašytoją ir pajutau, kad tai profesija-tragedija? Ogi tikriausiai „Kelionės pabaiga“ (angl. The End of Tour) (2015) apie David Foster Wallace, jeigu patiko šis filmas, tai rekomenduoju pažiūrėti ir „Ar galėsi man kada nors atleisti?“

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela