Filmas: "Ar galėsi kada nors man atleisi?" / "Can You Ever Forgive Me?"

Sveiki,

Amerikiečių biografinis filmas apie Lee Israel (1939-2014) vadinasi ganėtinai banaliai „Ar galėsi kada nors man atleisti?“ (angl. Can You Ever Forgive Me?) (2018), kuris atnešė šiaip jau nestandartinei aktorei Melissa McCarthy pirmąją nominaciją „Oskarams“. Sakysite, kuo ji nestandartinė? Ogi dėl pasikeitusio amplua, kuris, mano supratimu, tinka daugeliui komedijos žanro aktorių, tačiau retai kas ryžtasi surizikuoti, pavyzdžiui, prieš kokius penkerius metus geras žingsnis buvo absoliučiai tipažinei aktorei Jennifer Aniston, kuri pasirodė psichologinėje dramoje „Pyragas“.

Žodžiu, labai mėgstu filmus apie įvairius rašytojus. Vieni pasirodo geresni, kiti nuvilia. Toji rašymo virtuvė man labai įdomi – kaip gimsta pas vieną žmogų ištisas pasaulis, o tai itin asmeniškas darbas. Apie biografijų klastotoją Lee Israel nieko nežinojau ir, nemanau, kad be šio filmo būčiau ką nors sužinojęs, bet... Juk ir neįmanoma aprėpti visų pasaulio rašytojų, gerai, jeigu dažnas iš mūsų žino bent dešimtį lietuvių rašytojų, o ką jau minėti apie biografus. Na, bet turi tikriausiai būti kuoktelėjęs ar kažkuo nusikaltęs, kaip šiuo atveju Lee Israel, kad apie tave sukurtų filmą. Pagarsėjusi savo klastojamais laiškais, alkoholiku ir valkata išdaviku gėjumi, savo bjauriu, uždaru ir šiurkščiu elgesiu, manau, nė vienas nenorėtų dirbti su tokiu žmogumi, kad ir koks profesionalus jis bebūtų.

Visgi filmas pasakoja apie 1991-uosius, sunkius rašytojai laikus, kada ji netenka darbo ir stengiasi sudurti galą su galu. Dievas ją apdovanojo talentu, tačiau pašykštėjo nuolankumo. Agresyvumu pasižyminti lesbietė vienišė gyvena nesaldų gyvenimą. Kas šiame filme įstringa? Be 10 dešimtmečio didmiesčio ir spausdinimo mašinėlės tikriausiai begalinė moters vienatvė – tušti alkoholiu ir katės išmatomis prasmirdę namai, mintys (aktorės nuopelnas!), kad gyvenimas kažin koks rašytojai neteisingas vien dėl to, kad ji neatitinka visuomenės standartų. Ir visai tai ne dėl LGBT, o dėl paties elgesio, vidinės agresijos, kurių priežasčių filmas nepateikia, tačiau filmo užduotis ir nėra analizuoti. Kaip ir daugelis biografinių tokių filmų atlieka labiau edukacinę funkciją, tik šįkart tai pavyko padaryti su autentikos prieskoniais.

Liūdnokas, slogus filmas, kuris, kad ir kaip atrodytų holivudinis, tačiau visa Lee Israel povyza priešinasi viskam, už ką į amerikiečius žiūrime nepatikliai – šypsenoms, mandagumui, mielaširdingumui, humanizmui... Kada paskutinįkart žiūrėjau filmą apie rašytoją ir pajutau, kad tai profesija-tragedija? Ogi tikriausiai „Kelionės pabaiga“ (angl. The End of Tour) (2015) apie David Foster Wallace, jeigu patiko šis filmas, tai rekomenduoju pažiūrėti ir „Ar galėsi man kada nors atleisti?“

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaiduoklių medžiotojai" / "Ghostbusters"

Sveiki,

Nieko neįpareigojantis  linksmas filmas „Vaiduoklių medžiotojai“ (angl. Ghostbusters) (2016) susižiūrėjo itin linksmai ir efektingai. Tokius filmus lengva žiūrėti su įvairiomis kompanijomis, nereikia peštis dėl rimto kino, nereikia jo ir brukti, todėl „Vaiduoklių medžiotojai“ gali tapti visai linksma pramoga.

1984 metais pasirodžiusi kino juosta su vyrukais tuo pačiu pavadinimu jau laikoma kino klasika, o apie tai, kad bus sukurta analogiška šios klasikos versija su moterimis aktorėmis pagrindinėse rolėse jau sklandė nebe pirmus metus. Britų režisierius Paul Feig, sukūręs tokius hitus kaip „Sunokusios pamergės“ ir „Ji – šnipė“ toliau tęsia savo gerų komedijų maratoną – jis rekonstruoja kokį nors jau seniai „įsiėdusį“ žanrą ir paverčia ji tikra juoko bomba. Iš tikrųjų tai vienas iš nedaugelių komercinės komedijos režisierių, kuris iš tiesų geba mane prajuokinti. 

Kalbant apie „Vaiduoklių medžiotojus“, reiktų paminėti, kad režisierius vėl pasikvietė savo filmų žvaigždes – neprilygstamoji paskutiniais metais komedijos meistrė Melissa McCarthy ir Kristen Wiig, kurios iš esmės ir dominuoja šioje juostoje. Taip pat švysteli aktorius Bill Murray iš 1984 metų versijos, ir viskas atrodo čia moderniau, juokingiau nei ankstesnėje versijoje, tačiau filmas nepranoko ankstesnės versijos, o P. Feig filmų kontekste, bent jau man, filmas pasirodė vienas silpnesnių darbų. Tiesą sakant, taip nutiko dėl sudėtingos temos, nes reikėjo išlaikyti senosios versijos kino proporcijas ir kartu atseikėti pakankamai humoro. Taip, filme esama nemažai juokelių ir netgi taikliai sukonstruotų juokingų scenų, tačiau žiūrint neapleidžia jausmas, kad režisierius galėjo ir geriau. Nepaisant to, filmas vis vien labai linksmas ir pakankamai vykęs, nesvarbu, ką taukštų kaimynas iš trečio aukšto apie naujuosius „Vaiduoklių medžiotojus“.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ji – šnipė" / "Spy"

Sveiki, kino žmonės,

Tikriausiai nepamenu, kada paskutinį sykį žiūrėjau tokią juokingą komediją ir raičiausi iš juoko. Filmas „Ji – šnipė“ (angl. Spy) (2015) buvo smūgis tiesiai į juoko tašką. Kritikai jau sutinka, kad komedija išties vykusi, man tiesiog belieka paantrinti jų liaupsėms. Režisierius Paul Feig išties nuostabus pramoginės komedijos režisierius, kad ir kokio scenarijaus besiimtų, jam visada pavyksta žiūrovą prajuokinti iki ašarų, ar tai būtų vestuvės „Sunokusios pamergės“, ar tai būtų detektyvai „Vienas šūvis. Dvi kulkos“. 

Šįkart parodijuojami slaptų agentų, tokių kaip „Džeimsas Bondas“ kultiniai filmų šablonai. Storulė slaptoji agentė Siuzan tampa kultiniu juoką keliančiu objektu. Puikus scenarijus, žiūrovui nenuobodu, o gerai atpažįstamos slaptųjų agentų žaidimo taisyklių gairės leidžia kvatoti iš to, kaip režisieriui pavyksta pasukti ir viską iškreipti, kad prajuokintų. Nuo komikės aktorės Melissa McCarthy apskritai labai sunku nuleisti akis – ji jau bendradarbiavo su šiuo režisieriumi, sukurdama įspūdingą vaidmenį komedijoje „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ – šiame filme, patikėkite, tikrai yra iš ko pasijuokti.

Apskritai esu gana pretenzingas pramoginei amerikietiškai komedijai, bet kartais švysteli koks filmas, tai juokiesi nuo pradžių iki pabaigos. Po filmo „Ji – šnipė“ norėjosi sušukti: „Greičiau, parodykite dar ką nors panašaus! Nenoriu sustoti juoktis!“

Filme pasirodo ir moterų bei kai kurių vyrų numylėtas Jude Law, kuris sukuria gana netikėtą personažą, nes aktorių retai matome komedijos žanro filmuose. Ir visgi, galvoju, kodėl šio režisieriaus filmai tokie sėkmingi? Kur toji paslaptis? Manyčiau, geras scenarijus, nes režisierius nesistengia parodijuoti kitų filmų scenų, jis perima tam tikras žaidimo taisykles ir sukuria savo istoriją, savo personažus, kurie, dievaži, nustebina net pačius rimčiausius. Labai patiko.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šventasis Vincentas" / "St. Vincent"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai apie filmą „Šventasis Vincentas“ (angl. St. Vincent) (2014). Tai pirmasis ilgametražis Theodore Melfi filmas ir jau jam pavyko iškart pasikviesti tokias žvaigždes kaip Naomi Watts, Bill Murray bei Melissa McCarthy. Tokius filmas esu linkęs vadinti „rimtomis komedijomis“, kur kartais prasimuša tiesiog angažuotas socialinis humoras, kai iš byrančios idilės ir skausmo belieka tiesiog gerai pasijuokti.

Režisierius šiam filmui pats parašė scenarijų, būtent geras scenarijus ir nebloga režisūra turi labai didelį indėlį apskritai į gero ir skoningo kino industriją. Patiko labai išvystytas siužetas, charakteriai, nors, aišku, būta ir absoliučiai komedijos šablonų, vaizduojant senuko ir vaikelio santykių periferijas, tačiau visgi filmas daugiau linksta į rimtąjį kiną ir rimtąjį humorą. Bill Murray buvo tiesiog geras, net sakyčiau, kažkuo panašus į „Pasiklydę vertime“ laikus – liūdnas, bet kartu ir kažkuo juokingas vyrukas-personažas, kuris įbridęs į skolas laukia tiesiog stebuklo ir jo sulaukia... Naomi Watts tikriausiai po „Princesės Dianos“ vaidmens galėjo tiesiog psichologiškai pailsėti, nes jos vaidmuo nereikalavo itin didelių pastangų, bet kartu jis buvo įdomus apskritai netipinis šios aktorės karjeroje. Komikė Melissa McCarthy buvo tikriausiai mažiausiai juokinga, bet jos uždavinys ir nebuvo linksminti publikos – ji į skyrybas įnikusi motina.

Džiugino kai kurios detalės – balta persų katė, nuolat sukiužusi tvora, medis, žoliapjovė... Ir net nežinau, kažkaip absoliučiai buvau gerai nusiteikęs šiam filmui, kad niekas manęs nesuerzino, netgi, sakyčiau, nuspėjama ir pernelyg banali filmo pabaiga – mokinys pristato šių dienų šventąjį t. y. savo kaimyną, suteikdamas girtuokliui ir viskuo nusivylusiam seniui kompensaciją už abejingos visuomenės metus. Apskritai puiku buvo sutikti šiuos aktorius, filmo scenarijus, šmaikštumas išsiveržia iš įprastinių Holivudinių rėmų, gal toli nepabėga nuo Holivudo tradicijos, tačiau nuo to filmas prastesniu netampa.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vienas šūvis. Dvi kulkos" / "The Heat"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ (angl. The Heat) (2012). Tai „Sunokusių pamergių“ režisieriaus Paul Feig vienas naujausių darbų, pripažintų kino kritikų. Iškart prisipažinsiu, kad „Sunokusios pamergės“ buvo tikrai juokinga komedija, todėl neabejojau, kad „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ bus dar viena vykusi komedija. Ir ką? Nesuklydau.

Jau nuo pat pradžių viskas buvo tikrai gerai. Po ilgos pertraukos ir po „Oskaro“ statulėlės padariusi Sandra Bullock sugrįžo į kiną ir tikrai gerai pasirodė! Geri atsiliepimai iš jos komedijinio filmo „Piršlybos“ (nekalbu apie kitus žanrus), iškart leido atgaivinti šią aktorę kaip ir komedijų aktorę. Puikus siužetas ir scenarijus. Sakyčiau, filmas dėl savo detektyvinių elementų yra sudėtingesnis uždavinys režisieriui, bet be galo pasisekęs. Juk kur kas paprasčiau juokingai pavaizduoti vestuvių maniakes, nei juokingas detektyves? Labai puikiai pasirodė aktorė Melissa McCarthy – neįtikėtinai šarmingas personažas, tiesiog tankas tiesiogine šio žodžio prasme.

Filmas juokingas, scenarijų vingiai, na, sakykime, daugiau ar mažiau netikėti, nors gal ir nepribloškiami. Moteriška filmo „Baltosios pupytės“ versija, tik čia niekuo beveik nereikia persirenginėti ar apsimesti. Nežinau, kaip kiti, bet aš taip smagiai geros komedijos jau labai seniai nemačiau. Mėgavausi juoku, siužetu, aktorėmis iki pat paskutinio kadro ir net neerzino išlindę kai kurie komedijos žanro šablonai. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela