Filmas: "Prarastas miestas" / "The Lost City"

 

Sveiki,

Tęsiu populiariųjų filmų peržiūras šiomis tvankiomis birželio naktimis ir šįkart pasirinkau režisierių Aaron Nee ir Adam Nee bendrą darbą „Prarastas miestas“ (angl. The Lost City) (2022). Tikriausiai niekas pernelyg daug dėmesio nebūtų atkreipęs į šį filmą, jeigu jame nevaidintų tokio ryškumo aktoriai kaip Sandra Bullock, Channing Tatum ir Brad Pitt. Tikriausiai daugelis iš mūsų yra matęs ne vieną gerą ir nuotaikingą komediją su šiais aktoriais, todėl jų pasirodymai dažniausiai sietini su sentimentais ir,  žinoma, šiokiais tokiais lūkesčiais. Būtent jų vedinas ir nusprendžiau pažiūrėti „Prarastą miestą“.

Žodžiu, istorija pasakoja apie nelabai vykusią rašytoją, kuri rašo apie nuotykius egzotiškuose kraštuose, tačiau į savo paskutinį romaną įtraukią savo buvusio vyro tyrinėtojo hieroglifus, kuriuos aptinka turtingas ir ambicingas niekšelis, kuris manosi, jog pagrobs rašytoją ir ji išvers aptiktą užuominą apie kapą, pilną lobių. Galiausiai rašytoja pagrobiama, o paskui ją velkasi jos romano performansų aktorius, kad ją išgelbėtų. Žodžiu, filmas ir rašytojos gyvenimo istorija tampa tikru savo pačios rašytų romanų patyrimu...

Ko tikėjausi? Gerai išsijuokti iš amerikietiškų tiesmukų nesąmonių. Norėjau juodai geros klasikinės klišinės parodijos. Filmas absoliučiai nuvalkiotos ir nuobodžios struktūros, veikėjai varginančiai klišiniai ir tokie nuobodūs, kad jų vienintelė spalva tikriausiai yra jų makiažas ir rūbai. Aktoriai tikriausiai čia nekalti, kaltas neįtraukus ir nuobodus pasakojimo tonas, lėkštas ir nuspėjamas siužetas. Režisieriai tikriausiai ieškojo savito nuotykių filmų „Mumija“, „Kapų plėšikė Lara Kroft“ ir kitų klasika tapusių filmų parodijos naujų raiškos būdų, tačiau režisieriams, sakyčiau, nepavyko. Filmas žiūrėjosi tarsi nelabai pavykusi parodija, kur vietomis sušmėžuoja galėję būti taiklūs juokeliais, o vis dėlto tonas pasirinktas pernelyg rimtas, tačiau ne toks, kad sužavėtų. Nekomentuosiu nevykusių pabaigos scenų su laivu ir tais kapais bei pabėgimu, kai netikėtai išsiveržia šimtus metų miegojęs ugnikalnis.

Jeigu šnekant banaliai, seniai nemačiau tokios nuvylusios komedijos, nes iš šitos tikėjausi dinamiškų vingrių nuotykių, o gavau 1990-ųjų metų sulėtintą meilės istoriją su keliais saikingais juokeliais iš „Indiano Džonso“ serijos prieskonių. Išduosiu, kas labiausiai mane pralinksmino. Tai Brado Pitt atliekamo veikėjo automobilis ir jo pasirodymas pačioje pabaigoje, kai prisipažino per meditaciją, jog jis per šūvį neteko 10 procentų savo smegenų mėsos. Visa kita buvo drungna arba labai prastai.

Mano įvertinimas: 3.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Neatleistina" / "The Unforgivable"

 

Jūsų Maištinga Siela

 

Sveiki,

 

Išsiilgusiems aktorės Sandros Bullock šių metų pabaiga ypač turtinga, nes pasirodė net du nauji filmai su ja. Vienas iš jų yra ne toks nuotaikingas ir linksmas. „Neatleistina“ (angl. The Unforgivable) (2021), kurį režisavo Nora Fingscheidt. Kiek jau esame regėję filmų apie pasiaukojančias motinas, kurios ryžtasi net nužudyti žmogų, kad galėtų suteikti savo vaikui visa kas geriausia. Nesu tikras, ar tai geras konceptas supriešinti motinos instinktus su kriminalinio pasaulio elementais, tačiau būtent apie seserų ryšius, kurios ryžtųsi panašiems veiksmams, draminiuose filmuose ne tiek ir daug.

 

„Neatleistina“ – tai istorija apie moterį Rutą, kuri išeina iš kalėjimo po 20 metų ir bando susikurti gyvenimą iš naujo. Įsidarbina žuvų fabrike ir įrenginėja namus, tačiau nuolatos galvoja apie seserį, nuo kurios buvo atskirta prieš 20 metų. Nesu tikras, ar filme sesers jaunėlės vaidmenį atlikusi aktorė atitinka tikrąjį amžių, tačiau drama atmosferiškai šalta, nyki ir dėl to filmui tik didelis pliusas. Socialiniame dugne atsidūrusi Ruta bando užmegzti santykius ir įsitvirtinti, tačiau kad ir kur ji būtų, jai nuolat tarsi ant kaktos parašyta: ji policininko žmogžudė. Nežinau, kokie dievai Amerikoje yra policininkai ir koks į juos požiūris, tačiau man šioji profesija pernelyg sudievinama. Juk tai tas pats žmogus, ar tai būtų melžėja, ar mokytojas, ar biuro darbuotojas. Nužudyti pareigūną yra kur kas baisiau (kažkodėl!). Filme viskas pamažu rišasi į pateisinimo mazgą ir ima iš fragmentų aiškėti apie tikruosius tos dienos įvykius prieš 20 metų.

 

Filme bandoma sudėlioti motyvaciją, priežastis ir pasekmes į vieną besąlygiškai pasiaukojusios moters portretą, kas, žinoma, pavyksta, tačiau nesu tikras, ar įtikina iki galo. Žinoma, Sandra Bullock kaip visada įtaigi, šįkart šalta, pažeidžiama, bet kartu ir be galo atkakli (tiksliau jos sukurtas veikėjas). Čia prisiminiau prancūzų filmą „Taip ilgai tave mylėjau“ (2009), kurioje pasakojama iš kalėjimo grįžusios ir savo vaiką nužudžiusios moters panaši istorija, o toji istorija... kažkodėl tampa tikra, nors, atrodo, kad naudojami tie patys triukai. Kas „Neatleidžiama“ verčia galvoti apie šioje tiesoje įsiterpusią melagystę? Ogi pasirinktas, sakyčiau, žanras. Filmas tarsi ir draminis, bet prisilaiko kriminalinės istorijos struktūros klišių. Rutą persekioja du broliai, trokšdami keršto, vienas iš jų pagrobia tariamą jos seserį, bando suvesti sąskaitas, galiausiai Ruta pabaigoje tampa atperkančia didvyre ir susigrąžina tai, kas prarasta. Dvelkia Voltu Disnėjaus sprendiniais, filmas išlaiko herojės naratyvą ir mes visur matome pasiaukojančią, atgailaujančią ir susikrimtusią, beveik be ydų Rutą, o tokios kenčiančios altruistės su draminiu grimu labai patinka masiniam žiūrovui. Nesu tikras, ar pačia istorija patikėjau, man ji pernelyg holivudiška, tačiau filme yra Sandra, yra jos vaidyba, yra atmosfera, yra ir pati istorija, kad ir kokia tiesmuka ji bebūtų.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 41/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paukščio narvelis" / "Bird Box"

Sveiki,

Paskutiniu metu internete vienas labiausiai aptariamų filmų yra garsaus ir įtaigaus romano ekranizacija „Paukščio narvelis“ (angl. Bird Box) (2018), kurį išleido Netfix. Filmas pasakoja apie apokalipsinius laikus, kai žmonės dėl nepaaiškinamo viruso-pabaisos esantys lauko šviesoje ima ir išprotėję nusižudo. Dėmesio centre – vieniša mama su dviem vaikais bando ištrūkti iš karantino zonos ir rasti saugų prieglobstį.

Filmas „sukaltas“ pagal mistinio trilerio kanonus ir visais atžvilgiais pati idėja atrodytų labai originali, jeigu tais pačiais metais pirmiau nebūtų pasirodęs įtaigesnis filmas „Tylos zona“, su kuriuo filmas ir lyginamas. „Paukščio narvelis“ turi kozerį – aktorę Sandra Bullock, kuri paskutiniu metu retai bepasirodo kine ir garantija, kad dėl jos filmas išties bus žiūrimas. Kitą vertus tokio apokaliptinio tipažo juostos visada yra paklausos...

Visgi žiūrint šį filmą, darosi aišku, dėl ko jis sulaukė nemažai kritikos ir savų gerbėjo rato. Prasta danų režisierės Susanne Bier režisūra. Kiek keista, nes pati režisierė turi puikiai įvertintų filmų, vienas iš jų „Oskaru“ paženklintas „Geresniame pasaulyje“ (2011), tačiau „Paukščio narvas“ buvo jai tikriausiai pagal žanrą per sudėtingas filmas... Akivaizdžios loginės klaidos, neįtikinamos situacijos, veikėjų psichologija ir sprendimai sustatyti kai kada pernelyg šabloniškai, neįtikina veikėjų santykiai, apokalipsinis seksas spintoje, po sesers netekties pagrindinės veikėjos psichologinė būsena pernelyg stoiška ir apskritai daug scenų, kada veikėjai labiau veikia kaip super didvyriai komiksuose nei pagal žmogiškuosius faktorius. Nors veiksmo ir įtampos, regis, netrūksta ir finalas daugiau ar mažiau vis vien yra aiškus, bet toje įtampoje atsiranda pernelyg daug dirbtinumo ir šabloniškumo, todėl šią potencialią juostą vertintčiau kaip itin vidutinišką filmą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Oušeno 8" / "Oušeno aštuntukas" / "Ocean's Eight"

Sveiki,

Prisipažinsiu, kad nesu matęs nė vienos „vyriškosios“ Oušeno serijos dalių. Kažkaip nepasiteikė proga, o sako, čia toks pasimėgavimas, toks šedevrinis filmas, tad pamaniau, jeigu patiks šiemet pasirodžiusi „moteriškoji“ versija „Oušeno aštuntukas“ (angl. Ocean‘s Eight) (2018), kuriame sukviestos vaidinti Holivudinis moterų aktorių elitas.

Dinamiškame ir smagiame pasakojime su komedijos elementais visgi kur kas įdomiau žiūrėti negu kokią nors „Rožinę panterą“. Čia iš esmės viskas pagal planą, ne tik kriminalinis juvelyrinio suplanavimo kruopštumas, bet ir pats filmas „spaudžia“ mygtukus taip, kad nepasiduoda jokiam chaosui, jokiam logikos trūkumui. Gerai, kruopštumas ir tikslumas yra puiku, tačiau tas, kas iš filmo tikisi bent menkos provokacijos, jos negaus. Pavogti vėrinį ryžtasi aštuonios talentingos savo srities žinovės, bet visas filmas yra orientuotas į numanomą jų apiplėšimo sėkmę, taigi, atsikartoja visų ankstesniųjų dalių sėkmės formulė, tad bet kokie netikėtumai, improvizacija yra tiesiog šiame filme neįmanomi dalykai. Galbūt dėl jau atpažįstamo braižo istorija nepateisino kai kurių žiūrovų lūkesčių ir jie, sakyčiau, yra iš dalies teisūs.

Filmas „lengvas“, neprailgsta dėl kelių labai svarbių dalykų – aktorių amplua, dinamiškumo ir komedijinės atmosferos. Buvau pamiršęs, kaip pasiilgau Sandros Bullock... Ir kitų aktorių! Smagiausios filmo akimirkos visgi yra orientuotos į pramoginį rebusą, kaip apeiti įstatymus ir apsaugos barjerus, aistringai siekiant savojo tikslo. Žiūrovas beregint patiki, kad reikia sirgti ir palaikyti ne sistemą, bet būtent tas „blogiukes“. Išbalansuotas vertybinis moralinis kodeksas filme net negalioja ir su amoralumu mažai kas čia bendra, nes viskas vyksta šiek tiek netikroviškoje erdvėje, kur labiau galioja ne realybės dėsniai, bet komiksiko žanro logika. Ir dar tas prieskonis, kai moterys gali išspardyti vyrams šiknas, tikriausiai, jau tapo klasikiniu feminisniu kino prieskoniu, be kurio neapsieina retas Holivudinis gaminys.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vienas šūvis. Dvi kulkos" / "The Heat"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ (angl. The Heat) (2012). Tai „Sunokusių pamergių“ režisieriaus Paul Feig vienas naujausių darbų, pripažintų kino kritikų. Iškart prisipažinsiu, kad „Sunokusios pamergės“ buvo tikrai juokinga komedija, todėl neabejojau, kad „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ bus dar viena vykusi komedija. Ir ką? Nesuklydau.

Jau nuo pat pradžių viskas buvo tikrai gerai. Po ilgos pertraukos ir po „Oskaro“ statulėlės padariusi Sandra Bullock sugrįžo į kiną ir tikrai gerai pasirodė! Geri atsiliepimai iš jos komedijinio filmo „Piršlybos“ (nekalbu apie kitus žanrus), iškart leido atgaivinti šią aktorę kaip ir komedijų aktorę. Puikus siužetas ir scenarijus. Sakyčiau, filmas dėl savo detektyvinių elementų yra sudėtingesnis uždavinys režisieriui, bet be galo pasisekęs. Juk kur kas paprasčiau juokingai pavaizduoti vestuvių maniakes, nei juokingas detektyves? Labai puikiai pasirodė aktorė Melissa McCarthy – neįtikėtinai šarmingas personažas, tiesiog tankas tiesiogine šio žodžio prasme.

Filmas juokingas, scenarijų vingiai, na, sakykime, daugiau ar mažiau netikėti, nors gal ir nepribloškiami. Moteriška filmo „Baltosios pupytės“ versija, tik čia niekuo beveik nereikia persirenginėti ar apsimesti. Nežinau, kaip kiti, bet aš taip smagiai geros komedijos jau labai seniai nemačiau. Mėgavausi juoku, siužetu, aktorėmis iki pat paskutinio kadro ir net neerzino išlindę kai kurie komedijos žanro šablonai. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gravitacija" / "Gravity"

Sveiki,

Amerikiečių kino juosta „Gravitacija“ (Gravity) (2013) tikriausiai buvo viena laukiamiausias kino filmas paskutinį pusmetį. Pavasarį buvau smarkiai susižavėjęs siaubo epopėja „Svetimas“, todėl „Gravitacija“ man jau iš anonsų rodėsi kaip labai ypatinga juosta, kalbanti ir vėl apie kosmosą. Meksikiečių kilmės režisierius Alfonso Cuaron, praeityje sukūręs tokius hitus kaip „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“, „Žmonių vaikai“ ir „Taip pat ir tavo mamą“, vėl įrodė, kad neturi ribų savo fantazijai ir sukūrė dar vieną labai skirtingą kino juostą savo karjeroje – „Gravitacija“, kuri tikriausiai bus pakrikštyta kaip geriausiu jo darbu...

Juosta puikiai gali lygiuotis ir į kitas filmus, kalbančius apie kosmoso epopėjas. Filmas vykęs neabejotinai visomis prasmėmis. Geras scenarijus nenuplaukė pasroviui, o buvo įsūdytas į labai vizualius, sakoma, net kosmose filmuotus vaizdinius. Filmas yra pilnas bauginančio grožio, nes kosmoso erdvė visų pirma teikia vienatvės ir menkumo jausmą, todėl net baisu, kokie drąsūs yra tie mokslininkai, kurie dirba tokiose aukštybėse. Tai kosminis trileris, kuriame atsiveria žmogiškųjų galimybių faktorius. Nors filmas realiai gana neįtikinamas, tačiau psichologinė įtampa, vaizdai, aplinkybės kaustė dėmesį jau nuo pačių pirmųjų filmo kadrų. Filme veikia viso labo tik du aktoriai – Sandra Bullock ir George Clooney. Režisieriui visgi pavyko prisikviesti poilsiaujančią S. Bullock, kuri kine buvo padariusi kelėtą metų pertraukos, bet, regis, po Oskaro statulėlės gavimo į kino ekranus grįžta su tikru trenksmu. Aktoriai puikiai išpildė juostos sumanymą...

Žinote, nuostabiausias kino dalykas, ką ir padarė „Gravitacija“, yra tai, kad po juostos lieka burnoje skonis – išgąstis ir malonumas, pasigėrėjimas ir neįmintos mįslės „cinkelis“. Žodžiu, lieka apie ką pamąstyti ir pagalvoti. Tai neabejotinai vienas geriausių fantastinių kino didingųjų juostų per pastaruosius keletą metų po Dž. Kamerono „Įsikūnijimo“. Nors filmas ir su fantastikos elementais, jis labai realistiškas, įtikinamas ir bauginančiai savo erdvėmis ir pojūčiais atviras, suvokiant savo vietą ne tik Žemėje, bet ir visame kame. Nustebčiau, jei filmas nepretenduotu į aukščiausius ateinančių metų kino apdovanojimus.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 96/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mis slaptoji agentė" / "Miss Congeniality"

Sveiki, kino mėgėjai,

Yra tokių bukų filmų, prie kurių norisi visada grįžti, nežiūrint į tai, kiek jau kartų juos esame matę. Vienas toks iš jų yra amerikiečių komedija „Mis slaptoji agentė“ (Miss Congeniality) (2000), iš kurio tikriausiai labiausiai ir įsiminėme (mes, lietuviai) Sandros Bullock vardą. 2005 metais šis sėkmingas komerciškai filmas sulaukė ir tęsinio, tačiau tokių aukštumų nebepasiekė.

„Mis slaptoji agentė“ yra tikriausiai vienas iš tų filmų, kurias mėgsta valkioti televizijos kanalai, įsikanda ir metai iš metų tampo ir rodo, tas pats ir su komerciniais Lietuvos kanalais, šį kūrinį jos parodys n-tąjį katą ir visada pritrauks žiūrovus. Čia tikriausiai kaip ir su „Vienas namuose“ fenomenu, apie kurį jau nebekalbėsiu...

Ši kino juosta buvo tikra sensacija, kai tik pasirodė ir kai pirmą kartą pamačiau (o tai buvo tikrai seniai) nieko nenutuokiau apie kiną ir filmą. Ir ši juosta man žvėriškai patiko! Iki šiol sulaikęs kvapo laukiau, kaip Sandra Bullock išeina pasikeitusi ir žingsniuoja į lėktuvą ir staiga pargriūva tėkšdamasi snukeliu į asfaltą. Smagi scena kaip ir visos kitos scenos, kurias tiesiog išmoksti atmintinai. Tokį filmą ne gėda žiūrėti apsikrovus bliūdais čipsų, alaus skardinėmis arba tiesiog palikti per baliuką kaip foną, kad staiga atsisukus vieną kitą sceną galėtų nuobodžiaujantys svečiai vietoj šakočio sukrimsti. Smagioji Sandra Bullock, kuri visą dešimtmetį smagiai sau vaidino trileriuose sėkmingai užšoko ant komedijinio žanro, o kad jai sekasi komedijosi tą mes pamatysime ir kitose filmuose, ypatingai „Piršlybos“ (2009), kuris tapo dar vienas sėkmingas lady darbas. Nors šiaip paskutinį dešimtmetį Sandra pasirodo ir rimto kalibro filmuose.

Na, tikriausiai nereikia nė rekomenduoti, nes manau, daugelis tikrai esate matę šią juostą, o jei nematėte ir norite tiesiog gerai praleisti laiką – prašom pasižiūrėti.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis 43/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti" / "Extremely Loud and Incredibly Close"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti“ (Extremely Loud and Incredibly Close) (2011 m.). Pradėsiu pesimistiškai, nes iš tikrųjų nusivyliau režisieriumi Stephen Daldry, kuris sukūrė tokius filmus kaip „Bilis Eliotas“, „Valandos“, „Skaitovas“. Manau, kad su šiuo filmu režisierius padarė žingsnį atgal ir net geroka žingsnį. Visų pirma pasirinkta tema – Rugsėjo 11 – osios padariniai Amerikoje, nereikia nė sakyti, tema labai „plati“ ir nuvalkiota. Suprantu, sumanymas gal ir nieko, parodyti viską vaiko akimis, tačiau manęs tai neįtikino. Pavadinimas ir pats trailer‘is lyg ir nemažai žadantis, tačiau žiūri filmą ir galvoji, kažkur kažkas matyta, kažkas subanalinta, kažkas skolinto ir pan.

Vaiko ir tėvo santykiai – pavaizduoti gan įdomūs, tačiau paties vaiko charakteris išluptas lyg iš kokios fantastikos, šiek tiek net siejosi su Oskarui nominuotu filmu „Hugo“. Berniuko charakteris pasirodė visiškai negyvenimiškas, sufantastintas – berniukas, kuris dėl tėvo atminimo „daro žygdarbius“, kai iš tikrųjų tokie vaikeliai sėdi namuose ir ašaroja prisiminę tėvelius, jis keliauja po visą Niujorką ir iš užuominų ieško tėvo atseit paliktos užduoties. Gal siužetas ir „originaliai“ skamba, tačiau jis toks netikėtas iš šio režisieriaus, toks suholivudintas, subanalintas, kad iš rimtos dramos liko tik vidutiniška drama vienkartiniam pasižiūrėjimui. Nesakau, kad filmas visiškai jau „bum, bum, tarara...“, tačiau mano manymu yra kur kas geresnių darbų. Tiesa, filme pasirodo ir legendiniai Tom Hanks ir Sandra Bullock, tačiau jų vaidmenys čia epizodiniai ir praktiškai filmo neišgelbsti.

Siūlau pasižiūrėti vidutiniškų dramų mėgėjams.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 6.9 

Jūsų Maištinga Siela