Filmas: "Darželio auklėtoja" / "The Kindergarten Teacher"

 Sveiki,

 

Spalio 5 diena pripažinta kaip Tarptautinė mokytojų diena, ta proga tikriausiai LRT neseniai parodė amerikiečių režisierės Saros Colangelo dramą „Darželio auklėtoja“ (angl. The Kindergarten Teacher) (2018). Filmas pasakoja iš pažiūros apie atsidavusią vidutinio amžiaus darželio auklėtoją, kuri su šypsena pasitinka darželinukus ir juos išlydi. Lisa pareiginga, atsižvelgianti į vaikų poreikius ir norus, todėl su ja nėra jokių problemų, o ir tėvai ja patenkinti. Lisa lanko poetų kursus, bando sukurti ką nors reikšmingo ir įstabaus, kas suteiktų ne tik pasitikėjimo ir kūrybinio potencialo, bet ir kompensuotų šiaip jau anuomet nerealizuotas kūrybines ambicijas, tačiau kiekvienas Lisos bandymai nesėkmingi ir vis sukritikuojami poetų ratelio.

 

Regis, taip Lisa ir būtų gyvenusi, galiausiai metusi tuos poetų kursus ir užsiėmusi vien pedagogine veikla, tačiau netrukus vaikų darželyje ji pastebi unikalų berniuką, kuris pasiekęs tam tikrą transo būseną ir nusiraminimą gali sukurti genialiai tikslias eiles. Mokytoja jas užrašo ir literatų kursuose pristato kaip savo ir netrukus sulaukia dėstytojo susidomėjimo. Ji jaučiasi pripažinta ir talentinga...

 

Visa šioji istorija labai keista ir nekasdieniška. Ji byloja apie mūsų turėtus ir taip nerealizuotus lūkesčius. Daugelis iš mūsų manėme, kad, jeigu įdėsime daug pastangų, galėsime pasiekti bet ko, tačiau gyvenimas labai trumpas ir žūtbūt siekti vienos įsivaizduojamos tobulybės tikriausiai neverta. Šiame poetizuotame filme, kur liejasi eilės ir taip trokštama pripažinimo, režisierei pavyksta perteikti nejaukią atsipalaidavusios, kiek flegmatiškai svajingos mokytojos įvaizdį, kuris netrukus tampa beveik kriminalinės psichopatės rakursais perteiktas perfekcionizmo besivaikančios ir gyvaisiais „mocartais“ įtikėjusios talentų ieškotojos įvaizdžiu. Kai pačios vaikai namuose pamažu atranda savo gyvenimo kelius ir Lisa tampa jiems nebereikalinga, o ir lūkesčiai per vaikus pamažu neišsipildo, nes ji irgi nepagimdė talentų, pamažu visas dėmesys permetamas į berniuką. Čia nesunku padaryti lemtingų gyvenimiškų klaidų ir Lisa juos renkasi tiesiog iš naivių pedagoginių altruistinių paskatų: ji nori išgelbėti nuo pasaulinės sistemos ir žmonių, vaikų tėvų žudomus vaikų talentus. Beveik hamliška taurių ketinimų mokytoja tampa visos šios sistemos kriminaline ne tik auka, bet ir budeliu. Puikus Maggie Gyllenhaal pasirodymas, kuris dvelkia juslingu ir intuityviu vaidmeniu, o ją po šio filmo dar labai ilgai atsiminsite.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paukščio narvelis" / "Bird Box"

Sveiki,

Paskutiniu metu internete vienas labiausiai aptariamų filmų yra garsaus ir įtaigaus romano ekranizacija „Paukščio narvelis“ (angl. Bird Box) (2018), kurį išleido Netfix. Filmas pasakoja apie apokalipsinius laikus, kai žmonės dėl nepaaiškinamo viruso-pabaisos esantys lauko šviesoje ima ir išprotėję nusižudo. Dėmesio centre – vieniša mama su dviem vaikais bando ištrūkti iš karantino zonos ir rasti saugų prieglobstį.

Filmas „sukaltas“ pagal mistinio trilerio kanonus ir visais atžvilgiais pati idėja atrodytų labai originali, jeigu tais pačiais metais pirmiau nebūtų pasirodęs įtaigesnis filmas „Tylos zona“, su kuriuo filmas ir lyginamas. „Paukščio narvelis“ turi kozerį – aktorę Sandra Bullock, kuri paskutiniu metu retai bepasirodo kine ir garantija, kad dėl jos filmas išties bus žiūrimas. Kitą vertus tokio apokaliptinio tipažo juostos visada yra paklausos...

Visgi žiūrint šį filmą, darosi aišku, dėl ko jis sulaukė nemažai kritikos ir savų gerbėjo rato. Prasta danų režisierės Susanne Bier režisūra. Kiek keista, nes pati režisierė turi puikiai įvertintų filmų, vienas iš jų „Oskaru“ paženklintas „Geresniame pasaulyje“ (2011), tačiau „Paukščio narvas“ buvo jai tikriausiai pagal žanrą per sudėtingas filmas... Akivaizdžios loginės klaidos, neįtikinamos situacijos, veikėjų psichologija ir sprendimai sustatyti kai kada pernelyg šabloniškai, neįtikina veikėjų santykiai, apokalipsinis seksas spintoje, po sesers netekties pagrindinės veikėjos psichologinė būsena pernelyg stoiška ir apskritai daug scenų, kada veikėjai labiau veikia kaip super didvyriai komiksuose nei pagal žmogiškuosius faktorius. Nors veiksmo ir įtampos, regis, netrūksta ir finalas daugiau ar mažiau vis vien yra aiškus, bet toje įtampoje atsiranda pernelyg daug dirbtinumo ir šabloniškumo, todėl šią potencialią juostą vertintčiau kaip itin vidutinišką filmą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela