Filmas: "Po smėliu" (Minų žemė) / "Under sandet" / "Land of Mine"

Sveiki,

„Oskarui“ nominuota danų karinė drama „Po smėliu“ (dan. Under sandet) (2015) dar kai kur verčiama iš angliškojo pavadinimo varianto kaip „Minų žemė“ arba visiškai nevykusiai „Mano žemė“ tikriausiai yra viena iš tų nenuobodžių ir emocionaliai paveikių dramų, kurios leidžia patirti dalelę Antrojo pasaulinio karo žiaurumo ir baimės. Žinoma, kai kas tuo laikotarpiu labai žavisi, tačiau kaskart žiūrint apie šį laikotarpį filmą, manding, jokio žavesio ar nostalgijos karui absoliučiai nesuteikia. Priešingai – įrodo, koks beprasmis militaristinio rėžimo gyvenimas, kaip dėl idealų paminimas žmogaus gyvenimas.

Stipri danų drama pasakoja apie vokiečių berniukus, kurie tapo mirtininkais, išminuodami ištisą Danijos vakarinę pakrantės ruožą, kurio smėlyje buvo paslėpta tūkstančiai minų. Jauni berniukai gyvendami pusbadžiu ir be galo trokštami tiesiog grįžti namo diena iš dienos šliaužioja po centimetrą po smėlį ir ieško minų. Žinoma, čia neišvengsite žiaurių ir lemtingų atsitiktinumų, susprogdintų galūnių, mirčių ir natūralumo, kurį apie Antrąjį pasaulinį karą išgauna europietiškasis kinas. 

Neseniai teko žiūrėti Melo Gibsono „Pjūklo keterą“, dar vieną apie šį laikotarpį karinę dramą, kuri absoliučiai buvo nulieta amerikietišku ir jau natūralumą praradusiu būdu pasakojimą, kai istorijoje ieškomi ir išaukštinami didvyriai, prarandamas paprasčiausias realistinis peizažas. Filmas „Po smėliu“ iš esmės yra visa galva aukščiau už „Pjūklo keterą“ dėl savo įtaigos realistiškoje ir beviltiškoje situacijoje, kai laimi ne žmogus didvyris, bet paprasčiausias žmogaus sąžiningumas...

Manau, filmas itin patiks tiems, kurie domisi Antrojo pasaulinio karo istorijomis. Šioji ne tiek apie karą, kiek apie to karo padarinius, bandant apsivalyti nuo užminuotos Europos ir atstatyti senąją tvarką. Filmas įtaigus, turintis ką papasakoti realistine europietiška kino maniera. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela