Filmas: "Absoliučiai normali šeima" / "En helt almindelig familie" / "A Perfectly Normal Family"

Sveiki, skaitytojai,

Kiek mes plačiai žinome apie translyčius asmenis? Aš asmeniškai beveik nieko ir nepažšstu nei vieno. Gal dėl to išsirinkau dar vieną Scanoramos filmą pavadinimu „Absoliučiai normali šeima“ (dan. En helt almindelig familie) (2020), kurį režisavo danų režisierė Malou Reymann (g. 1988). Istorija pasakoja apie itin netradicinę šeimą, kurioje vyras nusprendžia išsiskirti, nors turi paauglę dukrą ir netrukus paaugle tapsinčią jaunėlę. Išsiskyrimo priežastis labai paprasta: vyras nebegali meluoti nei sau, nei šeimai, jis trokšta tapti moterimi...

Kai prieš dešimt metų pamačiau pritrenkiantį filmą „Transamerika“ (2005) su „Nusivylusių namų šeimininke“ Felicity Huffman, man regis, kad niekas daugiau nebesukurs nieko įdomesnio šia tema. Na, neskaitant Čilės režisieriaus S. Lellio „Oskaru“ įvertintą „Fantastiška moteris“ (2017) ar absoliučiai kitokio žanro ir pobūdžio „Danų mergina“ (2015). Anuomet mane „Transamerika“  šokiravo gerąją prasme ir ilgą laiką nelabai ką šia tema išskirtinio žiūrėjau – būtent apie translyčių asmenų ir jų šeimos narių santykius. Visgi šis filmas (su pasauliniu indeksu „visai šeimai“) pasakoja ne apie translyčio asmens pasirinkimo priežastis ar jo dvasines problemas, bet renkasi jaunėlę šeimos narį, kuri yra aistringa futbolo žaidėja ir treniruojasi mergaičių komandoje, tačiau jai nepaprastai sunku susitaikyti, kad jos tėtis tapo moterimi. Įdomi režisierės pozicija vaizduoti, kad aplinkinis pasaulis tiesiog normaliai (daugiau ar mažiau) priima Tomo tapimą Agnese, o štai mergaitė, kuriai tėtis buvo futbolo žaidimo kelrodė žvaigždė, staiga išnyko, asimiliavo, tapo kažkuo kitu.

Iš tikrųjų kamera užfiksuoja visus mergaitės prieštaringus jausmus, kai ji būdama natūralioje savo terpėje gėdijasi, baiminasi patyčių ir jaučiasi vieniša, palikta likimo valiai. Iš mergaitės perspektyvos papasakota kiek kita LGBTQ versija. Dažniausiai būna, kad tėvams tenka „susidoroti“ su faktu, kad jų vaikas homoseksualus, ar yra mergaitė berniuko kūne (arba priešingai) ir tai dažnai yra traumuojanti patirtis visai giminei, nes tenka įveikti daug nerimo, stereotipų, nuostatų, netgi keisti pasaulėžiūrą, o šiame filme viskas priešingai – vaikai išgyvena šią traumuojančią susitaikymo patirtį, kad jų tėvas translytis. Bet argi visos tos „traumuojančios patirtys“ nėra iš tų pačių žmonių suskirstymo, visuotinai paplitusių homofobinių pažiūrų, kad vyras turi būti vyru, nes „Dievas taip sutvėrė“. Kas čia per davatkos argumentas, kai sakantis nuo akmens amžiaus nebuvo išpažinties pas kunigėlį? Viduramžių klišė. Suprantu režisierės užmačias atskleisti tas traumuojančias patirtis vien tam, kad būtų ne tik visuotinai formaliai legalizuota žmogaus gerbtinas pasirinkimas būti tuo, kuo jis gimė, bet ir pakeisti iš esmės žmonių nuostatas translyčių asmenų klausimu. Filmas apskritai kelia esminius politinius, žmogaus teisių ir sveikatos problemas, susijusias su sociumo nuostatomis ir nepagrįstomis baimėmis.

Drąsi tema, kaip esu ne kartą minėjęs, konservatyviems lietuviams ji šiek tiek gali būti atgrasi, bet veikia būtent švietėjiškai, kadangi emocionaliai, o ne vien faktiškai atskleidžia tą nepatogiąją tiesą, jog tokios traumuojančios šeimos situacijos susikuria iš mūsų nuostatų. Visgi nepasakyčiau, kad pati režisūra kažin kuo ypatinga ar novatoriška, lengva ir kiek standartiška kino kalba perteiktas filmas skirtas visai šeimai.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.0

 

Nuoroda į Scanoramą ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tu išnyksti" / "Du forsvinder" / "You Desappear"

Sveiki,

Esu nepasotinamas danų aktorės Trina Dyrholm gerbėjas, tad vedinas jos, ryžausi pažiūrėti dar vieną danų filmą „Tu išnyksti“ (dan. Du forsvinder) (2017). Paskutiniu metu man artimiausias ir geriausias skandinavų kinas yra būtent danų, tiek Scanoramoje, tiek Kino pavasaryje jų filmai niekada dar nenuvylė. T. Dyrholm neseniai pasirodžiusi danų juostoje „Komuna“ šįkart vaidina jau nebe tokią hipiškai svajingą motiną, o veikiau  depresijos, paranojos, smurto ir nesaugumo persisunkusią moterį, kuri  slaugo auglį turintį vyrą, kuris dėl savo patologijos tapo neprognozuojamas.

Filmas „įvilktas“ į teismo procesą, bandoma rekonstruoti veiksmų padarinius, tačiau daugmaž filmui įpusėjus tampa aišku, kad viskas gal  yra kiek kitaip nei chaotiškai sulipdytos šios istorijos atkarpos... Intarpai apie smegenų veiklą ir tai, kaip kartais gyvename iliuzijomis, buvo tas tramplynas, kas išdavė, jog viskas vyksta priešingai. Tiesą sakant, didelį įspūdį kelia filmo kompozicija, kuri iš esmės veikia kaip asociacijų dėlionė. Smagu, kad režisierius nesistengia viską sukramtyti ir atkišti gumulą žiūrovui, nes iki pat filmo galo neaišku, kaip iš tikrųjų viskas buvo, tik nuojautomis grįstas griūnančios šeimos pasakojimas iš dalies primena „Vis ta pati Elis“, bet viskas taip europietiškai ir profesionaliai „sukalta“, kad užsimiršti, pasinėręs į tą hipnotizuojantį skaudų pasakojimą.

Išties filmas vertas ir laiko, ir dėmesio. Išeidinėdamas iš kino salės nugirdau, kad daugeliui žmonių irgi filmas patiko, o tą komentarą, kurį numetė ūsuotas vyrukas žmonai: „Visą filmą pramiegojau, o tokia nuobodybė buvo...“ Įdomu, kodėl nuobodybė, jeigu jis visą laiką dėjo į ūsą? Iš tikrųjų šis koliažinis filmas – tai kelionė po žmonių emocinę ir santuokinį labirintą iš dalies pretenduoja į tuos europietiško tipažo filmus mindfuck‘us, bet smagu, kad autoriui dar rūpėjo ne chaotiškai viską suvelti, bet kartu ir papasakoti emociškai stiprią šeimos dramą.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Po smėliu" (Minų žemė) / "Under sandet" / "Land of Mine"

Sveiki,

„Oskarui“ nominuota danų karinė drama „Po smėliu“ (dan. Under sandet) (2015) dar kai kur verčiama iš angliškojo pavadinimo varianto kaip „Minų žemė“ arba visiškai nevykusiai „Mano žemė“ tikriausiai yra viena iš tų nenuobodžių ir emocionaliai paveikių dramų, kurios leidžia patirti dalelę Antrojo pasaulinio karo žiaurumo ir baimės. Žinoma, kai kas tuo laikotarpiu labai žavisi, tačiau kaskart žiūrint apie šį laikotarpį filmą, manding, jokio žavesio ar nostalgijos karui absoliučiai nesuteikia. Priešingai – įrodo, koks beprasmis militaristinio rėžimo gyvenimas, kaip dėl idealų paminimas žmogaus gyvenimas.

Stipri danų drama pasakoja apie vokiečių berniukus, kurie tapo mirtininkais, išminuodami ištisą Danijos vakarinę pakrantės ruožą, kurio smėlyje buvo paslėpta tūkstančiai minų. Jauni berniukai gyvendami pusbadžiu ir be galo trokštami tiesiog grįžti namo diena iš dienos šliaužioja po centimetrą po smėlį ir ieško minų. Žinoma, čia neišvengsite žiaurių ir lemtingų atsitiktinumų, susprogdintų galūnių, mirčių ir natūralumo, kurį apie Antrąjį pasaulinį karą išgauna europietiškasis kinas. 

Neseniai teko žiūrėti Melo Gibsono „Pjūklo keterą“, dar vieną apie šį laikotarpį karinę dramą, kuri absoliučiai buvo nulieta amerikietišku ir jau natūralumą praradusiu būdu pasakojimą, kai istorijoje ieškomi ir išaukštinami didvyriai, prarandamas paprasčiausias realistinis peizažas. Filmas „Po smėliu“ iš esmės yra visa galva aukščiau už „Pjūklo keterą“ dėl savo įtaigos realistiškoje ir beviltiškoje situacijoje, kai laimi ne žmogus didvyris, bet paprasčiausias žmogaus sąžiningumas...

Manau, filmas itin patiks tiems, kurie domisi Antrojo pasaulinio karo istorijomis. Šioji ne tiek apie karą, kiek apie to karo padarinius, bandant apsivalyti nuo užminuotos Europos ir atstatyti senąją tvarką. Filmas įtaigus, turintis ką papasakoti realistine europietiška kino maniera. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karališkas romanas" / "A Royal Affair"

Sveiki visi,

Štai ir skandinavai pagaliau mums pateikė savo kostiuminę dramą „Karališkas romanas“ (A Royal Affair“ (2012). Nors danų režisierius Nikolaj Arcel savo kūrinį vadina labiau istorine drama, nei kostiumine, ir tikina, kad jam kur kas svarbiau buvo ne aukštuomenės manieros ir stalo serviravimas, bet būtent Danijos tuometinė tragedija, kuri buvo kaip opi žaizda visai Europai. Išties filmas sukėlė man didelių pamąstymų, nes būtent Lietuva yra panašioje sankryžoje, kai visuomenė tiesiog piktavališkai nenori šviestis ir nori įstatymais save apriboti ir bet kokios laisvesnės žmogaus teisių idėjos yra skelbiamos kaip „sugedusių vakarų propaganda“, būtent tuometiniai danai taip mąstė apie nutautėjusius prancūzus, Volterą bei Ruso.

Danijos karalystės aukštuomenės drama – nesveiko proto impulsyvus ir skandalingas karalius bei tyli, mąsli ir protinga iš Anglijos atvažiavusi naujoji karalienė, iš kurios atimamos visos laisvesnių idėjų knygos. Vienatvė ir pareigos, vyro skandalai ir priekaištai. Gal jos likimas nebuvo toks smarkiai kompleksuotas, kaip Marijos Antuanetės, kurą sunkiai pripažino prancūzų aukštuomenė, tačiau jaunutei Karolinai Matildai taip pat nėra lengva... Na, kaip ir pats pavadinimas jau byloja, tai kartu istorija ir apie skirtingų sluoksnių meilę, aistrą ir meilužius. Na, juk tais laikais interneto ir TV nebuvo, žinoma, kad intrigos buvo vienas iš gyvenimo malonumų ir azartų.

Kai kas sako, jog tai vienas iš sudėtingiausių ir realių dramatiškų istorijų žmonijos valdymo laikotarpiu. Galgi, bet kur kas man painesnė meilės ir giminystės istorija buvo britų filme „Karalienės sesuo“ apie seseris Boylen, nei čia. Nepaisant visko, filmas iš esmės vykęs ir ganėtinai įdomus. Žinoma, neapsieita be manieringumo ir kostiuminių dramų klišių, tačiau režisieriui kažkaip vargais ne galais pavyko išlaviruoti meilės istoriją ir visos karalystės pokyčių jausenas, skirti vienodai reikšmės herojams ir politiniams įvykiams, o tai parodo filmo daugiasluoksniškumą ir gebėjimą nevienpusiškai nupasakoti tuometinius Danijos įvykius. 

Negalėčiau pasakyti, kad skandinaviško tokio tipažo filmas labai jau skyrėsi nuo britų ar amerikiečių statomų kostiuminių-istorinių dramų, o ir pats nieko naujo galgi neišvydau – tos pačios intrigos, aistros, tik va, susipažinau su Danijos istorija, kuri iki tol buvo kiek nežinomesnė ir piešėsi vikingų ir barbarų spalvomis, filme – nieko panašaus. O šiaip filmas nėra prastas, jis nebanalus, netuščias, su aiškiais siekiais, mano akim jau atpažįstamais skandinavų aktoriais. Mano galva, tai sveikintinas darbas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela