Filmas: "Vyrai ir viščiukai" / "Mænd & høns" / "Men and Chicken"

Sveiki, kino piliečiai, 

Tiesą sakant, nežinojau ko tikėtis iš danų režisieriaus Anders Thomas Jenseno filmo „Vyrai ir viščiukai“ (angl. Men and Chicken) (2015) po, rodos, jau prieš šviesmečius ir daugybės erų matyto filmo „Adomo obuoliai“. Kažkaip taip ir būčiau šį filmą praleidęs pro akis festivalio repertuare, jeigu neužkliuvusi už akių režisieriaus pavardė, kurie prašėsi suklusimo. Visų pirma filmo pavadinimas tikrai nekelia pasitikėjimo, nes skamba pernelyg iš „Amerikietiško pyrago“ repertuaro, tačiau tik ne pas šį režisierių, juk svarbiausia turinys, ne filmo pavadinimas.

Filmas išties keistas visomis prasmėmis – scenarijus netikėtas, šmaikštus, įtraukiantis. Filmas prasideda gana makabriškai – tėvas praneša sūnums paslaptį, su kuria vyrai susitaiko kaip su tokiu pat faktu, kad šiandien lis – na, ir kas? Vėliau viskas vystoma kaip mistinė drama – vyrai keliauja į kažin kokią salą ir ten susitinka keistai atsilikusius ir pagal kitas kultūrines normas užaugusius gentainius. Pamažu nesunku nuspėti kur link eina scenarijus, kai aplinkui tiek gyvūnų, kur bendravimo forma – aptrankyti žmogų keistomis gyvūnų iškamšomis. Vien ta atmosfera ir taikliai parinktos keistenybės verčia pasijausti didžiuliame juodo humoro prisodrintame spektaklyje. Keistos brolių bendravimo taisyklės, nuolat trykštantis absurdas ir fantastiniai elementai įtraukia į visai patrauklų išgalvotą pasaulį ir nubraukia nuo žiūrovo smilkinių visas iki tol nepagrįstai sukilusias abejones.

O jeigu kalbant apie „Vyrai ir viščiukai“ dar tiesmukiau: tai tikriausiai šiemet kol kas pati keisčiausia, originaliausia ir labiausiai nustebinusi mane komedija ir dėl to mėlynai „laikinu“ ir rekomenduoju tiems, kurie iš komedijų seniai ką nors įdomaus nematė ir nebesitikėjo. Na, taip, derėtų dar paminėti, kad netikėtą amplua sukuria vienas geidžiamiausių Europos aktorių ir „Hanibalo“ serialo žvaigždė Mads Mikkelsen. Belieka pridurti – jis ir šįkart puikus. Filmas, kuris ne ką prastesnis už „Adomo obuolius“. 

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas" / "Tinker Tailor Soldier Spy"

Sveiki, skaitytojai ir kino žmonės,

Seniai troškau pamatyti visų liaupsintą filmą „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ (angl. Tinker Tailor Soldier Spy) (2011), kurį režisavo garsus švedų režisierius Tomas Alfredson. Pastarojo esu matęs itin vykusią knygos ekranizaciją apie vampyrų mergaitę „Įsileisk mane“ (2008), tai buvo visiškai naujas ir solidarus žvilgsnis į vampyrų ir gyvųjų pasaulį, išvengęs siaubo elementų ir palikęs dramos elementus. Jo filmas labai, bent man, pavadinimu „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ pasižymi tokiu pat nepatogiu turiniu filmu.

Švedas perkandęs aštunto dešimtmečio pradžios britiško gyvenimo ir šnipinėjimo tinklo subtilumus, todėl filmas sodrus ir gurmaniškoms akims žada ypač gerų vaizdų, kur žavi detalės ir iki menkiausių smulkmenų apgalvotų interjero ir laikmečio detalių. Pati istorija iškart nežada absoliučiai jokios intrigos, todėl ją priimti gana sunku. Vis laukiau, kada toji intriga sublizgės tarp išties puikiai pagautos laikmečio dvasios, bet tiesą sakant, filmas nepataikauja ir tik maždaug filmo viduryje pradeda kažkas lipti į visumą, kurią būtų galima pavadinti įdomesniu pasakojimu. Filmas konstruojamas kaip ir šnipų mąstymas, viskas nuokarpomis, tarsi neįvardintos prasmės, neįvardyta esmė, vartojami daug specifinių su šnipais susijusių žargonų, metaforų ir iš tikrųjų sunku suvokti tikrąją padėtį Šaltojo karo metais tarp Sovietų Sąjungos ir Britanijos šnipų. Čia nerasite įprastinių trilerio elementų ir tai taip toli nuo Džeimso Bondo, kad belieka filmą priimti kaip novatorišką žvilgsnį šnipų pasaulį ir toli gražu nuo elegantiškų susišaudymų ir didvyrių, čia problemos ir herojai kur kas žmogiškesni.

Filmas nudžiugins subtilių detalių mėgėjus, kurie atpažįsta gerą britišką vaidybą, laikmečius, turi skonį ir gali mėgautis pauzėmis, tylėjimu, kuris kartais toks nenatūralus ir užgniaužtas, lyg žiūrėtume ne į aktorius, o į karkasinius personažus, bet visgi po jais esama puikių britų aktorių komandos, kurių įsimenantys ir briliantiniai amplua leidžia kartu žavėtis, sustingti, atpažinti šnipų kalbą tarp jų bendravimo įgūdžių. Nepaisant daug gerų dalykų, man šią juostą buvo sunku žiūrėti, gal norėjosi daugiau intrigos nuo pat pradžių ir kitokios istorijos, kuri, žinoma, pabaigoje tobulai susiriša, bet, tiesą sakant, reikia įdėmiai žiūrėti, be alaus ar vyno, kad filmas pasiektų diafragmą, nemanau, kad man pavyko viską tinkamai išgyventi, todėl antrą kartą tokio filmo nesirinkčiau žiūrėti. Galiu pasidžiaugti nebent tuo, kad pavyko pamatyti nuostabius britų aktorius vienoje „krūvoje“.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Namų vyras" / "The Homesman"

Sveiki,

Režisierius ir aktorius Tommy Lee Jones sukūrė Auksinei palmės šakelei nominuotą kino filmą „Namų vyras“ (angl. The Homesman) (2014), kuris tikrai netapo nepastebėtas. Holivudo veteranas ne tik režisavo ir iš dalies kūrė scenarijų, bet ir pats atliko filme pagrindinį vaidmenį. „Vyrai juodais drabužiais“ žvaigždė nusižengė beveik visoms Holivudinio kino kanonams ir sukūrė savitą istorijos viziją, kuri pretenduoja į gana aukštą gero kino lygį.

Nepasakyčiau, kad mane asmeniškai filmas labai sužavėjo. Gana niūrūs nederlingų lygumų dulkės ir vesterno laikų dvasia tiesiog smelkiasi pro filmo kadrus, o sąžininga žmogaus politika išsiaiškinama tik vienu ir tuo pačiu būdu – šaunamaisiais ginklais. Gal neverta pasakoti, kad filme gabenamos trys jaunos išprotėjusios moterys „už upės“, kur jų sveikatą bandys pataisyti medikai. Visos kelionės tikslas yra pati kelionė tiek tiesiogine prasme, tiek pačių pagrindinių personažų dvasinėje suvokimo kryžkelėje, pasirinkimuose.

Įspūdingą vaidmenį sukūrė Hilary Swank. Tai tikriausiai vienas rimčiausių jos pastarosios karjeros vaidmenų nuo „Amelijos“ (2009) ir „Mergina verta milijono“ (2004) laikų. Nežinau, ar ji verta už šį vaidmenį „Oskaro“ nominacijos, bet jeigu papultų, gal nelabai ir nustebčiau, nes filme ji atrodė užtikrinta savimi ir nė iš tolo nepriminė gražuolės iš romantinių filmų kategorijos. Tą patį galiu pasakyti ir apie T. Lee Jones, kuris filme atrodė neįtikėtinai susenęs ir tikriausiai įkūnijo visas bjauraus vesterninio senio blogybes. Vis akcentuoju vesterną, bet neapsirikite, filmas nėra vesternas – pasirinkta tik laikmečio atmosfera, bet iš esmės tai labai graži vizualiniu požiūriu drama. Daug kas filme eina labai natūraliai, siužeto vingiai nėra labai nenuspėjami – gal vienas kitas lemtingas veikėjų posūkis, sprendimas, – bet iš esmės filmas yra, mano manymu, daugiau nei vidutinės prabos. Šiaip ar taip džiaugiuosi, kad pamačiau, o filmo pabaigoje šmėkštelėjusi Meryl Streep kaip visada labai maloniai nustebino. Žinoma, gerąja prasme.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karališkas romanas" / "A Royal Affair"

Sveiki visi,

Štai ir skandinavai pagaliau mums pateikė savo kostiuminę dramą „Karališkas romanas“ (A Royal Affair“ (2012). Nors danų režisierius Nikolaj Arcel savo kūrinį vadina labiau istorine drama, nei kostiumine, ir tikina, kad jam kur kas svarbiau buvo ne aukštuomenės manieros ir stalo serviravimas, bet būtent Danijos tuometinė tragedija, kuri buvo kaip opi žaizda visai Europai. Išties filmas sukėlė man didelių pamąstymų, nes būtent Lietuva yra panašioje sankryžoje, kai visuomenė tiesiog piktavališkai nenori šviestis ir nori įstatymais save apriboti ir bet kokios laisvesnės žmogaus teisių idėjos yra skelbiamos kaip „sugedusių vakarų propaganda“, būtent tuometiniai danai taip mąstė apie nutautėjusius prancūzus, Volterą bei Ruso.

Danijos karalystės aukštuomenės drama – nesveiko proto impulsyvus ir skandalingas karalius bei tyli, mąsli ir protinga iš Anglijos atvažiavusi naujoji karalienė, iš kurios atimamos visos laisvesnių idėjų knygos. Vienatvė ir pareigos, vyro skandalai ir priekaištai. Gal jos likimas nebuvo toks smarkiai kompleksuotas, kaip Marijos Antuanetės, kurą sunkiai pripažino prancūzų aukštuomenė, tačiau jaunutei Karolinai Matildai taip pat nėra lengva... Na, kaip ir pats pavadinimas jau byloja, tai kartu istorija ir apie skirtingų sluoksnių meilę, aistrą ir meilužius. Na, juk tais laikais interneto ir TV nebuvo, žinoma, kad intrigos buvo vienas iš gyvenimo malonumų ir azartų.

Kai kas sako, jog tai vienas iš sudėtingiausių ir realių dramatiškų istorijų žmonijos valdymo laikotarpiu. Galgi, bet kur kas man painesnė meilės ir giminystės istorija buvo britų filme „Karalienės sesuo“ apie seseris Boylen, nei čia. Nepaisant visko, filmas iš esmės vykęs ir ganėtinai įdomus. Žinoma, neapsieita be manieringumo ir kostiuminių dramų klišių, tačiau režisieriui kažkaip vargais ne galais pavyko išlaviruoti meilės istoriją ir visos karalystės pokyčių jausenas, skirti vienodai reikšmės herojams ir politiniams įvykiams, o tai parodo filmo daugiasluoksniškumą ir gebėjimą nevienpusiškai nupasakoti tuometinius Danijos įvykius. 

Negalėčiau pasakyti, kad skandinaviško tokio tipažo filmas labai jau skyrėsi nuo britų ar amerikiečių statomų kostiuminių-istorinių dramų, o ir pats nieko naujo galgi neišvydau – tos pačios intrigos, aistros, tik va, susipažinau su Danijos istorija, kuri iki tol buvo kiek nežinomesnė ir piešėsi vikingų ir barbarų spalvomis, filme – nieko panašaus. O šiaip filmas nėra prastas, jis nebanalus, netuščias, su aiškiais siekiais, mano akim jau atpažįstamais skandinavų aktoriais. Mano galva, tai sveikintinas darbas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela