Hey!
Paėmiau
savo komentarus soc. tinkluose apie ministrę Rasą Popovienę. Rasa Popovienė
šiuo metu, kai 2026 m. liepos 8 dieną daromas šis įrašas, vis dar eina Lietuvos
švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas. Tai tiesiog tragiška asmenybė ir
vadovavimas, kaip ir matote iš šios nuotraukos.
*
Ministrė
labai patenkinta: parašė sau septynetą ir „išgelbėjo“ krūvą nesimokančių vaikų.
Geltonų plytų kelias į Smaragdo miestą nutiestas kiekvienam. Kam gali nepatikti
geroji samarietė? Neišlaikiusiems pasiūlys kuklesnį perlaikymo variantą –
didžioji dalis bandys iš naujo ir, tikėtina, išlaikys. Taip vidutinybės subyrės
į universitetus ir... toliau nieko nesimokydami gaus diplomus, nes aukštosioms
mokykloms reikia studentų, kad išgyventų. Taigi, viskas tik Popovienės dėka; ji
– kaip Stalinas, kuris irgi ėjo „išvaduoti“ ir „gelbėti“ tautų: nežinia nuo ko,
nežinia kodėl, bet misija šventa, netikėti neįmanoma – darbai ir pasisakymai
patys už save kalba.
**
Na,
reikalauti, kad ministerija prisiimtų atsakomybę ir nebedarytų nesąmonių, nėra
„ieškojimas kaltų“. Čia kaip kareivinėse: eiliniai pėstininkai (mokiniai ir
mokytojai) turi vykdyti nuleistas programas ir šaudyti vieni į kitus – nes
taip, kaip suprantu, dabar vyksta ugdymas. Viena komentatorė čia klausia, ką
galima padaryti geriau, bet ką išties galima pakeisti, kai kasmet vis daugiau
galios užkardoma, o daugiau erdvės paliekama chaosui ir beprasmybei?
Tikriausiai – tik išeiti iš šio chaoso uždarant duris, nes gyvenimas per
trumpas maltis taisyklėse, kurios turi dar kitas taisykles, o šios – dar kitas.
Galiausiai viskas išsprendžiama neprognozuotai, deus ex machina būdu.
Natūralu, kad kyla didžiulis nusivylimas, nes sistema meluoja: ji nepatikima,
suluošinanti ir nepastovi. Kažkodėl ministerija chaosą įsigudrino vadinti
„iššūkiais“. Nes taip kilniau? Nesuprantu šio „plaukiojančio nuskendusio
olando“ laivo varianto.
Maištinga
Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą