Ragana: kaip įvairiomis Europos kalbomis pasakyti ir parašyti žodį RAGANA? (Žemėlapis)

 

Žodis RAGANA (angl. Witch arba Sorceress) yra skirtingai rašomas ir tariamas visoje Europoje, atspindėdamas kalbų grupėms būdingas fonetikos ir leksikos ypatybes.

Romanų kalbose, pavyzdžiui, ispanų kalba ji vadinama Bruja, portugalų kalba – Bruxa, prancūzų kalba – Sorcière, o italų – Strega. Rumunų kalba šis žodis skamba kaip Vrajitoare.

 

Germanų kalbos naudoja panašų žodį, artimą lietuviškai tarmei. Angliškai ji yra Witch, o vokiškai, olandiškai ir norvegiškai – Heks arba Hexe (vokiečių). Švedų kalboje ragana vadinama Häxa.

 

Slavų kalbos turi kelis skirtingus variantus. Rusų ir ukrainiečių kalbomis ji yra Ведьма (Ved'ma arba Vid'ma), lenkų kalba – Czarownica (nors taip pat naudojamas ir artimesnis Wiedźma), o čekų – Čarodějnice. Kroatų kalboje ragana yra Vještica.

 

Baltų kalbose žodis išlaiko tą pačią formą: latvių kalba ji, kaip ir lietuvių, vadinama Ragana.

 

Finougrų kalbos taip pat turi savo unikalų žodį: suomių kalba tai yra Noita, o vengrų kalba – Boszorkány. Graikų (Helėnų) kalboje ragana yra Μάγισσα (Mágissa), o airių (Keltų) kalba – Cailleach.

 

Visi šie žodžiai atspindi bendrą mitologinį ir kultūrinį Europos paveldą, pabrėžiant skirtingas kalbines šaknis.

 

Maištinga Siela

Multivides atskaņotājs WINAMP: Vēsture un Evolūcija

Winamp multivides atskaņotājs radās 1997. gadā, pateicoties tā izveidotājam Džastinam Frenkelam (Justin Frankel) un viņa uzņēmumam „Nullsoft“, un parādījās īstajā laikā, kad internets sāka strauji izplatīties un MP3 formāts kļuva par neoficiālu digitālās mūzikas standartu. Šis atskaņotājs ātri kļuva par īstu kultūras fenomenu un bija neatņemama digitālās mūzikas revolūcijas sastāvdaļa, jo Frenkela mērķis bija izveidot ātru, vieglu un efektīvu atskaņotāju MP3 failu atskaņošanai personālajos datoros, kas būtu labāks par tajā laikā pieejamajiem lēnajiem un neveiklajiem risinājumiem. Pateicoties tā minimālistiskajam, bet funkcionālajam „Classic Skin“ izskatam, precīzam grafiskajam ekvalaizerim un īpaši mazajam sistēmas resursu patēriņam, „Winamp“ ātri kļuva par iecienītāko atskaņotāju agrīnajiem interneta lietotājiem, tehnoloģiju entuziastiem un jo īpaši tiem, kuri izmantoja P2P tīklus mūzikas apmaiņai. Atskaņotāja popularitātes kulminācija tika sasniegta 2000. gadu sākumā, kad tas kļuva par standarta „digitālo mūzikas kasti“ tūkstošiem datoru un simbolizēja brīvību no korporatīvajiem produktiem, bet tā ikoniskais audio paziņojums – „Winamp, it really whips the Llama's ass!“ – kļuva par populārās kultūras daļu.

 

Visu laiku lielāko kultūras fenomenu radīja atskaņotāja pielāgojamība, jo 1998. gadā izlaistā otrās paaudzes versija ļāva lietotājiem izmantot maināmas virsmas (skins), kuras tūkstošiem veidoja entuziasti, un vizualizācijas (AVS), kas ļāva ģenerēt vizuālos efektus, reaģējot uz mūziku reāllaikā. Tomēr „Winamp“ lejupslīde sākās pēc 1999. gada, kad „Nullsoft“ iegādājās lielā korporācija AOL, kuras vadības trūkumi un lēna atjaunināšana liedza programmai pielāgoties jaunajām tehnoloģijām. Izšķirošs trieciens tika dots, kad „Apple“ izlaida „iTunes“, kas lieliski integrējās ar revolucionāro iPod atskaņotāju, kas kļuva par standartu, bet vēlāk tirgu pārņēma straumes pārraides (straumēšanas) pakalpojumi. Lai gan 2013. gadā tika paziņots par iespējamu „Winamp“ slēgšanu, tā dzīvību izglāba iegāde nākamajā gadā, un šodien, piederot Beļģijas uzņēmumam Llama Group, tas tiek aktīvi atjaunināts un ir pieejams mūsdienās gan datoros, gan mobilajās ierīcēs, saglabājot savu kulta atskaņotāja mantojumu un ietekmējot mūsdienu multivides atskaņotāju dizainu un idejas.

M. S.

Muzikos leistuvas WINAMP: istorija ir WINAMP evoliucija

Sveiki,

 

Ar prisimenate muzikos leistuvą „Winamp“? Štai tokia jo istorija.

 

„Winamp“ medijos grotuvas buvo sukurtas 1997 metais, jo kūrėjas buvo Justinas Frankelis ir jo įmonė „Nullsoft“, atsiradęs pačiu laiku, kai internetas sparčiai plito, o MP3 formatas tapo neoficialiu skaitmeninės muzikos standartu. Šis grotuvas tapo tikru kultūriniu fenomenu ir buvo neatsiejama revoliucijos dalis, padėjusi MP3 formatui dominuoti, nes Frankelio tikslas buvo sukurti greitą, lengvą ir efektyvų grotuvą, skirtą kompiuterio vartotojams, nepatenkintiems lėtomis ir nepatogiomis tuo metu egzistavusiomis alternatyvomis.

 

Dėl savo minimalistinės, bet funkcionalios „Classic Skin“ išvaizdos, tikslaus grafinio ekvalaizerio ir itin mažo sistemos resursų poreikio, „Winamp“ greitai tapo mėgstamiausiu grotuvu tarp ankstyvųjų interneto naudotojų, technologijų entuziastų ir ypač tų, kurie naudojo P2P tinklus muzikai dalintis. Grotuvo populiarumo pikas pasiektas 2000-ųjų pradžioje, kai jis tapo standartiniu skaitmeniniu muzikos produktu ir simbolizavo laisvę nuo korporacinių produktų, o jo ikoniškasis garsinis pranešimas – „Winamp, it really whips the Llama's ass!“ – tapo populiariosios kultūros dalimi.

 

Didžiausią kultūrinį fenomeną sukūrė pritaikomumas, nes 1998 m. pasirodžiusi antrosios kartos versija leido vartotojams naudoti keičiamas išvaizdas (skins), kurių tūkstančius kūrė entuziastai, ir vizualizacijas (AVS), leidusias generuoti vizualinius efektus pagal muziką realiuoju laiku. Vis dėlto „Winamp“ nuosmukis prasidėjo po 1999 m., kai „Nullsoft“ buvo nupirkta didelės korporacijos AOL, dėl kurios valdymo trūkumų ir lėto atnaujinimo programa nesugebėjo prisitaikyti prie naujų tendencijų. Lemiamas smūgis buvo suduotas, kai „Apple“ išleido „iTunes“, kuris puikiai integravosi su revoliuciniu „iPod“ grotuvu, tapusiu standartu, o vėliau rinką užvaldė srautinio transliavimo paslaugos.

 

Nors 2013 m. buvo paskelbta apie galimą „Winamp“ uždarymą, jo gyvybę išgelbėjo įsigijimas kitais metais, ir dabar, priklausydamas Belgijos įmonei Llama Group, jis yra aktyviai atnaujinamas ir prieinamas šiandien, tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose, išsaugodamas savo, kaip kultinio grotuvo, palikimą ir darydamas įtaką šiuolaikinių medijos grotuvų dizainui bei idėjoms.

 

Maištinga Siela

Эканоміка Літвы і Беларусі: ВУП (Валавы ўнутраны прадукт) з 1995 па 2024 гады (Статыстыка)

Шлях Валавога ўнутранага прадукту (ВУП) Літвы і Беларусі з 1995 г. па 2024 г. паказвае дзве розныя эканамічныя траекторыі, абраныя пасля распаду Савецкага Саюза, якія прывялі да кардынальна розных доўгатэрміновых вынікаў. На пачатковым этапе, каля 1995 года, абедзве краіны сутыкнуліся з цяжкасцямі, спрабуючы перайсці ад планавай эканомікі. Хоць памер іх эканомік і ВУП на душу насельніцтва былі даволі падобныя, Літва адразу выбрала шлях істотных рынкавых рэформаў, прыватызацыі і еўраатлантычнай інтэграцыі. У той жа час Беларусь, кіруючыся аўтарытарным рэжымам, захавала значны дзяржаўны кантроль у найбуйнейшых прамысловых сектарах і цвёрда арыентавалася на расійскі рынак і энергетычныя рэсурсы. Гэты асноўны выбар стаў падмуркам для далейшага эканамічнага разыходжання.

 

Рост ВУП Літвы значна паскорыўся пасля ўступлення ў Еўрапейскі Саюз (ЕС) у 2004 годзе. Членства забяспечыла доступ да структурных фондаў ЕС, што дапамагло мадэрнізаваць інфраструктуру, і прыцягнула шматлікія прамыя замежныя інвестыцыі, што дазволіла хутка развіваць сектары высокіх тэхналогій, паслуг і экспарту. Літва стала актыўным і канкурэнтаздольным удзельнікам агульнага рынку ЕС, а эканамічная канвергенцыя з Заходняй Еўропай значна паскорылася. У той жа час эканоміка Беларусі, хоць і паказвала ўмераны рост на раннім этапе, з прыкладна 2012 года пачала адчуваць стагнацыю. Недастатковая лібералізацыя, слабыя інстытуты і моцная залежнасць ад расійскіх субсідый не дазволілі ёй стаць гнуткай і інавацыйнай.

 

Прыкладна да 2024 года эканамічнае разыходжанне стала відавочным і бясспрэчным. Калі параўноўваць агульны памер эканомікі, ВУП Літвы дасягнуў каля 85 мільярдаў даляраў ЗША, перавысіўшы ВУП Беларусі, які склаў каля 76 мільярдаў даляраў ЗША. Гэта асабліва важны паказчык, улічваючы, што насельніцтва Літвы прыкладна ў тры разы меншае за насельніцтва Беларусі. Яшчэ больш выразна розніцу ў росце ілюструе паказчык ВУП на душу насельніцтва: Літва наблізілася да адзнакі ў 30 000 даляраў ЗША, тады як у Беларусі гэты паказчык складае каля 8 300 даляраў ЗША. Такім чынам, за тры дзесяцігоддзі Літва перайшла ад пачатковага падабенства да ў тры разы большага ВУП на душу насельніцтва, зацвердзіўшы сваё месца як краіна ЕС, якая паспяхова прайшла канвергенцыю, у той час як эканоміка Беларусі засталася структурна адсталай, стрыманай абранай палітычнай і эканамічнай мадэллю.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonomika: BVP (Bendras vidaus produktas) nuo 1995 iki 2024 metų (statistika)

 

Sveiki!

 

Lietuvos ir Baltarusijos BVP kelias nuo 1995 m. iki 2024 m. rodo dvi skirtingas ekonomines trajektorijas, pasirinktas po Sovietų Sąjungos žlugimo, kurios lėmė kardinaliai skirtingus ilgalaikius rezultatus. Pradiniu laikotarpiu, apie 1995 metus, abi šalys susidūrė su sunkumais, bandydamos pereiti nuo planinės ekonomikos. Nors jų ekonomikos dydis ir BVP vienam gyventojui buvo gana panašūs, Lietuva iškart pasirinko esminių rinkos reformų, privatizacijos ir euroatlantinės integracijos kelią. Tuo tarpu Baltarusija, vadovaujama autoritarinio režimo, išsaugojo didžiulę valstybinę kontrolę didžiausiuose pramonės sektoriuose ir tvirtai orientavosi į Rusijos rinką bei energetikos išteklius. Šis esminis pasirinkimas tapo pagrindu tolimesnei ekonominei atskirčiai.

 

Lietuvos BVP augimas smarkiai paspartėjo įstojus į Europos Sąjungą 2004 metais. Narystė suteikė prieigą prie ES struktūrinių fondų, kurie padėjo modernizuoti infrastruktūrą, ir pritraukė gausias tiesiogines užsienio investicijas, leidusias sparčiai vystytis aukštųjų technologijų, paslaugų ir eksporto sektoriams. Lietuva tapo aktyvia ir konkurencinga bendrosios ES rinkos dalyve, o ekonominė konvergencija su Vakarų Europa gerokai paspartėjo. Tuo tarpu Baltarusijos ekonomika, nors ir rodė nuosaikų augimą ankstyvuoju etapu, nuo maždaug 2012 metų patyrė stagnaciją. Nepakankama liberalizacija, silpnos institucijos ir didelė priklausomybė nuo Rusijos subsidijų neleido jai tapti lanksčia ir inovatyvia.

 

Apie 2024 metus ekonominė atskirtis tapo akivaizdi ir neginčijama. Lyginant bendrą ekonomikos dydį, Lietuvos BVP pasiekė maždaug 85 mlrd. JAV dolerių, viršydamas Baltarusijos BVP, kuris siekė apie 76 mlrd. JAV dolerių. Tai ypač svarbus rodiklis atsižvelgiant į tai, kad Lietuva turi maždaug tris kartus mažiau gyventojų nei Baltarusija. Dar geriau augimo skirtumus iliustruoja BVP vienam gyventojui rodiklis: Lietuva priartėjo prie maždaug 30 000 JAV dolerių ribos, o Baltarusijoje šis rodiklis tesiekia apie 8 300 JAV dolerių. Taigi, per tris dešimtmečius Lietuva perėjo nuo pradinio panašumo prie tris kartus didesnio BVP vienam gyventojui, įtvirtindama savo vietą kaip sėkminga ES šalis, o Baltarusijos ekonomika liko struktūriškai atsilikusi, stabdoma pasirinkto politinio ir ekonominio modelio.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 149: dėkok už patirtis!

 

Sveiki,

 

Ar nesame nuvertinę paprasčiausio dėkingumo? Galinga jėga! Šiandien pagaliau namie po ilgos kelionės, pasikrovęs puikiausių vaizdų, įspūdžių ir saulės, kurios taip kartais trūksta Lietuvoje. Kai trūksta – pradedi vertinti tai, ką gauni.

 

Esu maloniai ir pailsėjęs, ir pasikrovęs, ir maloniai nuvargęs, toks pilnas kaip indas. Ir už tai, žinoma, šiandien esu labai dėkingas.

 

„Ne laimė daro mus dėkingus. Dėkingumas daro mus laimingus.“ — sako Albert Schweitzer, teologas, filosofas ir gydytojas, o man belieka tik sutikti, kad dėkingumas už smulkmenas veda prie didžiulės laimės ir susitaikymo, nes jis iš esmės eliminuoja trūkumo jausmą ir nepasitenkinimą. Žinoma, kai kada labai sudėtinga būti dėkingam, kai gyvenimas griūna ir, atrodo, kad niekas nebesiseka – kiekvienas tikriausiai tą patiriame bent kartą gyvenimą ir tai juk iš dalies vyksta ir dėl to, kad tos situacijos moko mus nuolankumo ir to paties dėkingumo.

 

Dėkingumas – tai kelias ir į didesnę gausą, nes būdami dėkingumo energijos vibracijoje, ją užlaikome, mėgaujamės, fiksuojame ir įtvirtiname kaip normą, vadinasi, tai kelias ir kitiems „atėjimams“ į gyvenimą, kokių dažnai mes laukiame.

 

Maištinga Siela

Žurnalas "Literatūra ir menas" (Nr. 19 (3823), 2025), viršelis

 

Literatūra ir menas,

Memas ir literatūra.

 

Gyvūnija ir Eminemas.

 

Kasoje, po „Orbit“,

Akrilinis arklys

Ir... nėra ko nerimauti.

 

Vis tiek tik literatūra

Ir manekenas

Laiko virš svogūnlaiškių

Ir jogurto

 

Šitą meną

Ir šitaip sukasi pasaulis

Kaip čekio rulonėlis

Spjaudosi pašėlęs skaičiais.

 

Vien tik skaičiai – kultūra.

Matematika iš tos pačios

Kultūros.

 

Maištinga Siela