2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Filmas: "2012"

Sveiki mielieji, savaitgalį teko pabuvoti kino teatre ir pamatyti „2012“. Šiandien norėčiau apie tai pasidalyti trumpais įspūdžiais, kadangi apie šį filmą buvo begalės pačių įvairiausių atsiliepimų. Dauguma jau esame susidūrę su įvairiausiais pasakojimais, kad neva 2012 metais, Saulei atsistojus į galaktikos vidurį, įvyks vadinamoji pasaulio pabaiga, nors aš asmeniškai esu visai kitokios nuomonės. Viena iš šio labai reto reiškinio kaip padarinių bandyta atskleisti filme „2012“. Kaip ir reikia tikėtis, filmas sukurtas atskleisti vis didėjančias kompiuterines galimybes, kuriant nesibaigiančius vaizdo efektus. Filmas išties įtraukia, nors siužetas, kurį dauguma įvardino kaip jo nebuvimą, vis dėlto egzistuoja. Bet koks tai siužetas? Šabloniškas, neoriginalus ir primenantis visus iki tol matytus filmus pasaulio pabaigos tematika. Kitas klausimas, ar amerikiečiai nebeturi galimybių plėtoti siužetinių linijų kartu su specialiaisiais efektais? Ar šabloniškumas ir aliuzija į buvusius filmus automatiškai siekta į kino sales prisivilioti kuo daugiau žiūrovų? O žiūrovai, užkibę ant šio banalaus kabliuko, eina į kiną, tikėdamiesi išvysti dar tobulesnį vaizdo grafiką. Iš dalies jie tai ir išvysta, bet fundamentu nieko naujo nesužino ir nieko naujo nepatiria. Tokie Holivudo prikepti blynai labai populiarūs ir giriami nesuvokiant, kad puse dalykų tame filme yra gryniausias šabloniškumas ir plagijacija. Nenoriu pasakyti, kad šis filmas yra visai niekam tikęs, išties nemažai dalykų yra pagirtina, bet tikėtis einant į tokį filmą kažko naujo, tikrai neverta. Galiausiai tarp visų tų apokalipsinių katastrofų švyti tik vienintelės blankios užuomazgos apie humaniškumą – viltį išlikti kaip žmonėms katastrofos akivaizdoje ir begalinis sentimentalumas, kuris man pasirodė perdėtas ir net komiškas katastrofos ir baimės epicentre. Kažin ar žmonės taip atisveikinėtų paskutinę gyvenimo dieną? Diskutuotini ir kažkurie moksliniai faktai. Kaip antai per didelis litosferų plokščių judėjimas ir Afrikos žemyno iškilimas net 2 kilometrus. Ar gali tiek vanduo užliepti planetą, kad liktų tik Everesto viršukalnės? Gal ir gali, čia filmas ir leidžia nuklysti tikriems faktams ir hipotezėms bei leidžia mazochistiškai grožėtis niokojama Žemės planeta. Kažkodėl man šviečia, kad jeigu realiai būtų tokia pasaulio pabaigos diena, ji būtų kur kas kitokia. Bet vėlgi, viskas čia dovanotina, kadangi tai tėra tik filmas. Galėtų sukurti tokio filmo tęsinį, kadangi nauja žmonių karta pasiekia naują pasaulį tarytum Nojaus laivelis išplukdo visus į kitą rytojų. Kur kas įdomesnė tema būtų naujos civilizacijos kūrimas iš nieko, kai nebėra jokių įrankių, nieko, tik plikos lygumos. Kad ir kaip bebūtų, klausimas ar apsimoka eiti į šį filmą, man lieka neaiškus. Tai per daug individualus dalykas, bet galiu pasakyti tik viena, kada jame buvo ir pliusų, ir minusų.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą