2010 m. balandžio 16 d., penktadienis

Likimo ironija arba Pasaulis išprotėjo

Sveiki mielieji, kaip jūs gyvenate? Tikriausiai jau spėjote per pastarąsias dienas pasidžiaugti atėjusiu pavasariu? Na, dabar nereikia verkti dėl apniukusios Lietuvos padangės, kadangi Islandijoje netikėtai, o galbūt ir visai tikėtai, išsiveržęs ugnikalnis padarė savo. Šis įvykis tik dar kartą patikrino, kad mes esame mažos Žemės bluselės, nepajėgios kovoti su motinos Žemės „byzūnu“. Belieka tik skaičiuoti nelaimes, prieš tai Maskvoje vykęs sprogimas, dar šią savaitę, visai atsitiktinai, o gal ir ne, žuvo Lenkijos prezidentas su pirmąją šalies ponia. Kokia kita nelaimė? Koks kitas gedulas? Sakysite čia vien tik atsitiktinumai ir aš su jumis iš dalies sutikčiau, tačiau visai ne veltui čia, bloge, uždaviau klausimą apie pasaulio pabaigą 2012 metais (Jei dar neprabalsavote, dar galite suspėti tai padaryti), kadangi kaip ir daugelis šaltinių sakė ir teigė, tas metas, tas pikas iki 2012 metų bus ypač aktyvus ir audringas. Turiu galvoje buvo pranašauta, kad pakils didžiuliai audros debesys, bus nebesuvaldomos stichijos ir kiti gamtos reiškiniai, tačiau, kažkaip, mano akimis, dar labai ramu, o iki pačių 2012 12 23 metų neliko taip jau ir daug. Na, tiesa, mus ištiko gili stagnacija, pasaulinė krizė, bet iš jos jau šiaip ne taip pagiriojamės, tai kitas klausimas – kas toliau? O toliau, mano mielieji, kaip jau minėjau, Islandijos ugnikalnio sprogimas. Galbūt tai vienas iš nelemtų atsitiktinumų, bet aš nebūčiau aš, jeigu nepasidomėčiau ir kitais išsiveržimais. O pasirodo, kad išsiveržimai pagausėjo visame pasaulyje! Jau vien per pastaruosius metus jų padaugėjo kone dvigubai, dideli išsiveržimai užfiksuoti Galapaguose, Japonijoje, Pietų Amerikoje. Jau nekalbu apie žemės drebėjimus, kurie kartojasi tarsi nesibaigiantis ciklas vis grėsmingiau, toli žvalgytis nereikia, prisiminkime drebėjimą Haityje. Regis, visai atsitiktinumas, kad pati Žemė sugalvojo pagaliau pabusti iš miego, o busdama ji atsineša iš savo gelmių karštį, lavą, išsiveržimus, drebėjimus. Aišku, galima galbūt atrasti ir sąsajų su tuo, kad miršta ir Lenkijos galva. Viduramžiais būtų sakyta, kad tai ne kas kita kaip Pasaulio pabaiga, bet mes juk ne viduramžiuose ir net nemėginame sutapatinti nesutapatinamų dalykų. Bet yra pasaulyje žmonių, kurie žino, kas vyksta ir dėl ko visa tai vyksta, bet net nebando užkirsti tam kelio, paklausite kodėl, ogi todėl, kad neįmanoma užkirsti kelio tam kas jau seniai vyksta. Sako nuo likimo nepabėgsi ir tai įrodo vienas puikus pavyzdys, kada prieš metus ar daugiau nukrito į vandenyną lėktuvas, kuris berods skrido iš Brazilijos į Prancūziją ar atvirkščiai, ir visų nelaimei, visi keleiviai žuvo. Jūs bent įsivaizduojate, kokia buvo dėkinga Dievuliui viena moteris pavėlavusi į šį lėktuvą? Per plauką ji liko gyva, bent jau kelėtai valandų, nes jos automobilis galbūt ir vėl to nelemto atsitiktinumo dėka pakliuvo į avariją – moteris žuvo vietoje. Taigi, nepaisant pelenų patalais virš mūsų dangau, noriu paraginti išeiti rytoj į gamtą, galiausiai rytoj vyksta akcija „Darom!“, tvarkoma aplinka, kurioje mes gyvename. Galime nusišluoti sau takelį, kuriuo vaikštome, apsigrėbti, nurinkti šiukšles ir pagaliau galbūt bent Žemei padarysime mažytę šventę ir taip ant mūsų nebepyks. Galiausiai juk sakoma, kad šaukštas deguto sugadina visą medų bačkoje, tačiau jeigu įdėsime šaukštą medaus į deguto statinę, manau, nuo to blogiau niekam nebus, atvirkščiai, tamsa ir mūsų aplinka nebebus tokia karti ir tamsi.


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą