2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Albumas: Christina Aguilera "Bionic"



Sveiki visi,

Jau kuris laikas ketinau aprašyti apie vieną mėgstamiausių praėjusių metų albumų. Tai buvo Christinos Aguileros naujausiasis albumas „Bionic“, ilgai lauktas, po beveik keturių metų pertraukos nuo paskutiniojo „Back to Bisics“ (2006 m.). Iš tikrųjų tai milžiniškas Aguileros šuolis tiek stiliumi, tiek dainavimu. Iš Dirrty, purvinos merginos tapusi stilinga XX amžiaus pirmosios pusės dama, ji vėl pakeitė kardinaliai savo išvaizdą ir tapo elektronine moterimi. Jos naujasis įvaizdis buvo suderintas su „Bionic“ progresu. Amerikos MTV visai neseniai Christiną Aguilerą pripažino labiausiai besikeičiančia ir geriausiai įkūnijanti kardinalius savo pokyčius atlikėja po Madonnos. „Bionic“ albumas buvo ne išimtis, todėl norėsiu labiau pažvelgti į šį albumą iš savo subjektyviosios varpinės.

2010 metų viduryje startavo naujasis Aguileros albumas. Kitą dieną jau gavau dainų kopijas. Nereikia nė sakyti, kad nelegali prekyba tiesiog klesti. „Bionic“ buvo įvertintas prieštaringai, vieni jį gyrė, kiti žavėjosi, dar kiti peikė. „Bionic“ yra pats nesėkmingiausias Aguileros albumas per visą jos karjerą. Komerciškai nenusisekęs dėl pačių įvairiausių priežasčių: keblūs santykiai su komercijos asmenimis, byranti asmeninė santuoka, dėmesys naujam filmui, nepasidalinami singlai, plakimas su Lady Gaga panašumu ir t.t. ir .t.t. Per pirmąją savaitę albumo buvo parduota apie 110 tūkstančių t.y. beveik keturis kartus mažiau nei ankstesnis jos albumas. Nors Didžiojoje Britanijoje „Bionic“ buvo numeris pirmas, tačiau tai buvo labai mažas pardavimų skaičius, netgi mažiausias per aštuonerius metus britų tope su numeriu pirmu. Aguileros albumas iš esmės beveik žuvo, tačiau Europoje jis susilaukė ir sėkmės: Graikijoje, Šveicarijoje bei kitur, kur pasiekė gan aukštas vietas ir sugebėjo šiek tiek išsilaikyti pardavimų karuselėje. Mažus pardavimus taip pat lėmė nelegalus platinimas, „Bionic“ yra pripažintas vienas labiausiai nelegaliai platinamų albumų per visus 2010 metus. Kam pirkti albumą, jei jis jau sukasi tavo winampe? Žodžiu, su komercija ir prekyba Aguilerai buvo ne šie metai ir ne šis laikas, kur kas geresnių rezultatų ji pasiekė filme „Burleska“ ir su to paties filmo išleistu dainų CD.


Lentelėje kritikų atsiliepimai nėra jau tokie ir blogi.

Taigi, nieko nelaukdamas, noriu aptarti ir kartu pristatyti kiekvieną jos albumo dainą, įprasta tvarka, kaip ir rikiuojasi albume:

1. Bionic.

Tai pirmoji daina, tuo pačiu pavadinimu kaip ir albumas. Tai nėra pats geriausias šio albumo „Bionic“ hitas. Jis skamba pakankamai popsiškai, lengvai, yra gan ritmingas ir jame yra nemažai elektros, tai kas dažniausiai ir pretenduoja į aukštas vietas ir pripažinimą. Deja, po pripažintos albumo „Bionic“ nesėkmės, šiam, galbūt net numanomam singlui, nesukurtas net video klipas.

2. Not Myself Tonight

Tai vienas labiausiai intriguojančių Aguileros kurinių albume. Tai pirmasis jos singlas, pasirodęs prieš albumo išleidimą ir pasaulyje susilaukęs vidutinės sėkmės. Nors iš tikrųjų pirmasis singlas turėjo būti „Glam“, bet dėl sutarčių, kurias reikėjo vykdyti, išėjo „Not Myself Tonight“, kuriam buvo sukurtas ir pritaikytas fetešistinis video klipas, kuris sukėlė begalės diskusijų. Tuo metu Lady Gagos gerbėjai aršiai atakavo Aguilerą dėl jos stiliaus panašumo, netgi kopijavimo, tačiau pati atlikėja turėjo aiškintis ir įrodinėti, jog tai albumo įvaizdžio dalis ir būdama daugiau nei dešimtmetį scenoje tikrai nesiruošia būti antrąja Lady Gaga. Na, primena ar neprimena, kiekvienas turi savo nuomonę. Man asmeniškai, arčiau 1994 metų Madonnos laikų, kai buvo sukurtas panašios tematikos klipas, tačiau akivaizdu, jog Aguilera to ir siekė – fetešistinio – futuristinio klipo, o kitaip to ir nepavaizduosi, kaip tik drąsiais, gašliai, atvirai, peržengiant tabu normas. Man pati daina labai įsimenanti, kadangi esu prie jos labai pripratęs, tai neįsivaizduoju „Bionic“ be šitos dainos ir klipo. Šią dainą vertinčiau kur kas geriau nei „Bionic“.

3. Woohoo

Pirmą kartą, kai išgirdau šitą dainą, pagalvojau, kad tai nemirtingas hitas. Tikrai vasariškas, galingas, „vežantis“, seksualus, kas labai tinka į bendrą „Bionic“ įvaizdį. Iš tikro tai antrasis pripažintas singlas, kuriame Aguilerai talkina reperė N. Minaj. Galinga „bioniška“ pradžia ir staigus dainos pokytis, tikrai „kabina“. Gerai derantis vokalas, Christina savotiškai repuoja, tokiu būdu išbandydama naują, sakyčiau, visai sėkmingą naują sritį. Pagalvojau, jog kokia taip pat aukšto vokalo dainininkė Leona Lewis nedrįstų taip eksperimentuoti. Šiaip daina viena geriausių iš jos „greitųjų“, skamba gerai, tinka šokiams. Man patinka.

4. Elastic love

Naujas skambėjimas, daug elektros, negirdėtas Aguileros balso skambesys, kartais užgožtas muzikos, primena japoniškos muzikos vakarėlį iš „Nužudyti Bilo“ filmo, tačiau klausau jau kažkelintą kartą ir pamaniau, velniai rautų, kažko šis „gabalas“ visgi turi. Tai nėra hitas, tai nėra, kas sudrebintų pasaulį, bet tas eksperimentas žavus, drąsus, o ir klausosi labai futuristiškai. Man patinka.

5. Desnudate

Šita daina kaip ir ankstesnioji labai atspindi bendrą „Bionic“ futuristinį stilių. Ši daina taip pat turi galios užvaldyti, ispaniškų žodžiai intarpai, elektroninis skambesys gali net vesti iš proto. Man asmeniškai tai ne pati geriausia, bet prie mano mėgstamų šio albumo greitų dainų porcijos.

6. Love and glamour (intro)

Tai net ne daina, tai intarpas tarp dainų. Mano nuomone, jis nelabai ir reikalingas, bet kadangi tai yra futuristinis albumas, iš jo buvo bandoma padaryti kažką keisto ir neįprasto, tačiau mano žiniomis, tokius intarpus darė ir kiti atlikėjai savo albumuose, kaip antai Janet Jackson.

7. Glam

Keistas ir neįprastai švelnus Aguileros skambesys. Mano nuomone, labai šita daina derinasi prie paskutiniųjų dviejų dainų. Skamba futuristiškai, savotiškai veža ir tikrai nėra popsiškas gabalas, tokį skambesį reikia mėgti, prie jo reikia priprasti, jo reiki norėti. Ši daina buvo numanoma prie hitų, tačiau nieko panašaus dėl savo per didelio kitoniškumo nuo popso, neįvyko.

8. Prima Donna

Šita daina vėl primena, kad Aguilera turi aštrų balsą, kuriuo gali prisišaukti itin aukštų oktavų. Skambėjimas nėra lengvas, muzika sudaro sunkumo įspūdį, todėl ji pasmerkta nebūti lengvu mėsos gabalu popso pasaulyje, tačiau tas sunkumas ir aštrumas „veža“, jis kelia susižavėjimo, ko negalėčiau labai pasakyti apie pačios dainos tekstą.

9. Morning Dessert (intro)

Tai antrasis intro, tik šįkart jis dainuojamasis – švelnus ir gundantis. Man primena kavos reklamą, net pavadinimas, klausantis intro, kviečia kavos.

10. Sex For Breakfast

Šios dainos pavadinimas įpareigoja, kad pati daina būtų greita, intensyvi kaip greitas seksas – nieko panašaus. Tai lėtas, smagus, tėknus kūrinėlis. Švelnus, girdisi gitara, švelnumas, bet kartu ir „Stripped“ (2002 m.) albumo prasimušantis dirrty aštrumas. Tai nėra mano mėgiamiausia daina, tačiau savo šarmo, kaip sakant, turi.

11. Lift Me Up

Šitas kūrinys jau buvo pristatytas „Šios dienos dainos“ rubrikėlėje, mano bloge. Na, tai vienas mano mėgstamiausių „Bionic“ kūrinių. Lėta baladė, jausminga, balsas – nuostabus, kuris suteikia dainai ilgesingo žavesio. Tai daina, kuri turėjo būti viena iš nemirtingų hitų, turi savo „bioniškumo“, švelnių muzikinių sąskambių. Sakau, šita daina labai tiktų kokiam nors jautriam filmui su liūdna pabaiga, nuostabus garso takėlis. Daina, kuri turėjo įeiti į istoriją, tačiau liko tarsi už borto, nedalyvavo jokiuose topuose, niekur, bet tai daina, kuri prasiskina kelią sau pati į žmogaus širdį be komercijos ir topų.

12. My Heart (intro)

Tai intro, kurio tikriausiai komentuoti nereikia. Tiesiog išgirsti ir nusišypsai.

13. All I Need

Graži, raminanti, atpalaiduojanti daina, kuri neįpareigoja taškytis, neįpareigoja verkti, neįpareigoja labai mąstyti, tiesiog klausai ir atsipalaiduoji. Daina – kaip gyvenimas, tarsi praplaukia, kai jos klausaisi. Aguileros balsas – švelnus, ne aštrus, suderinta su ne popsiška muzika ir įneša savo indelį į „Bionic“ iždą. Man ši daina patinka.

14. I Am

Ši daina yra tarsi tęsinys ankstesnės, skamba labai panašiai, polėkis labai panašus. Tik daina kita. Taip yra dėl to paties gamintojo. Šią ir ankstesnę dainą gamino Samuel Dixon. Daina taip pat labai graži, tėkni, gyvenimiška. Tai tarsi priešprieša „Desnudate“. Pianino skambėjimas apskritai seka per daug „Bionic“ dainų, o žinot, aš taip myliu pianinus. Tiesiog reikia pajausti.

15. You Lost Me

Šią dainą taip pat gamino Samuel Dixon, todėl atitinka jo koncepcijas. Tai neabejotinai viena sėkmingiausių „Bionic“ dainų, kuriam buvo sukurtas ir video klipas. Tai ilgesinga baladė, įkvepianti skausmingą meilę ir širdį draskančius romantikus. Pati Aguilera sakė, jog ši daina jai labai ypatinga, todėl norėjo jai sukurti klipą. Tai trečiasis jos šio albumo singlas, deja, ir paskutinis. Po šio singlo išėjimo baigėsi aktyvus albumo skatinimas, nes buvo suprasta, jog „Bionic“ taip ir nepasieks aukštumų, o be reikalo. Kai pirmą kartą išgirdau šią dainą, aišku, nelegaliai gavęs dainas, pasakiau, jog tai pati geriausia jos albumo daina po „Stronger than ever“. Man ji labai patiko ir iki šiol manau, jog šiame albume Aguilera labai pasisekė su baladėmis, jos šiame albume yra pačios stipriausios ir mane patį labiausiai žavinčios dainos. Gero klipo žiūrėjimo. Ir pagalvojau, visi su šia daina taip užtilo, ir niekas nebeprisiminė vargšės Lady Gagos. Tai jau taip.

16 I Hate Boys

Smagus kūrinėlis su feminizmo dvelksmu. Jame iškart atsiskleidžia Christinos balso tembras, kuris yra būdingas tokiam hitui kaip „Keeps Getting Better“, tačiau iš muzikinės pusės labiau jaučiasi futuristinis vėjas. Tai nėra mano mėgiamiausias albumo kūrinėlis, jis gan trumpas, ir skamba, man asmeniškai, ne per įdomiausiai. Iš esmės „I Hate Boys“ yra pripažintas neoficialus ketvirtasis Aguileros singlas Australijoje, kadangi ši daina šioje šalyje sulaukė atitinkamo susidomėjimo ir būtent ten išleista kaip singlas, niekur kitur ši daina tokių pasisekimų, deja, nesulaukė.

17. My Gilrs (featuring Peaches)

Tai grynai atitinkantis futuristinį muzikinį stilių, įdomaus ir keisto skambėjimo daina. Man asmeniškai, daug geresnis kūrinėlis už „I Hate Boys“, čia taip pat jaučiami feminizmo vėjai, tačiau jis nėra radikalus. Smagus skambesys, vėl primenantis atitinkamą japonų muzikos žanrą, savotiškai norisi šokti pagal šią dainą.

18. Vanity

Be jokios abejonės, tai yra „bioniškas gabalas“, elektros prisodrinta muzika, ritmas, suderintas vokalas, tačiau tai nėra prie mano mėgstamiausių jos dainų iš šio albumo. Jame taip pat yra savotiškai „atidirbtas“ skambėjimas, bandoma ieškoti originalumo, bioniškumo ir jis, mano galva, visai neblogai pavyko, tiesiog, yra dainų, kurias klausaisi iš albumo ir yra, kurias stengiasi prajungti. „Vanity“ man yra viena iš tokių.

Dabar pristatysiu penkias paskutines dainas, kurios priklauso DELUXE albumų versijai.

19. Monday Morning

Keista daina, iš tikro labai mažai klausyta. Bioniškumo dainoje daug, tačiau daina nėra iš mėgstamiausių, ji – švelni, truputį monotoniška, tačiau kartu turinti savo žavingo stiliaus, kuris labai tinka į bendrą „Bionic“ koncepciją.

20 Bobblehead

Intin futuristinis kūrinys. Iš pradžių pagalvojau – nesąmonė, ta keista muzika, kažkoks „perdimas ir varlių kvarksėjimas“, bet klausantis kažkelintą kartą, pagalvojau, visai smagiai klausosi ir ėmiau linguoti į taktą. Dar kartą pagalvojau, kad tik Christina ir gali taip drąsiai ir efektyviai eksperimentuoti su stiliais ir muzika, nesvarbu, kad tai galbūt daug kam ir nepatiks.

21 Birds of Prey

Viena žaviausių „Bionic“ dainų ir apskritai DELUXE dainų. Įdomus skambėjimas, nuostabūs žodžiai ir ta aura, kuri vėl skamba kaip „Lift Me Up“ baladėje. Iš tikrųjų buvo muzikos nutekėjimas, kadangi šios dainos muzika jau buvo gerokai paplitusi prieš paties albumo išleidimą ir dar gerokai prieš pirmojo singlo paskelbimą, tačiau daugelis netikėjo, jog tokia daina gali apskritai būti Aguileros albume. Ot ir gali! Mistika ir ramybe dvelkiantis kūrinėlis, mano galva, tinka keistais gyvenimo momentais, kai lyja, kai žiūri pro langą ir kažką mąstai. Myliu šią dainą, ji įdomi ir pakankamai bioniška.

22. Stronger Than Ever

Dievaži, tai apskritai pati geriausia viso albumo daina! Nejučia mane vėl grąžina į 2002 metus, į skandalingąjį jos „Stripped“ albumo laikus ir vėl priverčia skraidyti. Tai pakankamai „kitokia“ daina nuo bioniškųjų, tačiau turi savo įprasto pianino atgarsių, kurių Aguilera ankstesniuose albumuose beveik nenaudodavo. Balsas ir vėl gyvas, vėl aštrus, draskantis širdį. Ką ir bepasakyti, širdį draskantys žodžiai, tekstas labai stiprus, „kabinanti“ aranžuotė. Kaip visada, per šitą dainą lengva įsivaizduoti gerą video klipą ar net geram filmui muzikinį takelį. Sakau, tegu kalba pati daina.

23. I Am (stripped)

Tai paskutinė „Bionic“ daina, kuri yra įdomi savo tekstu ir pakankamai bioniška, palyginus su ankstesne daina. Tai vėl švelnus, Aguilerai ankstesniuose albumuose nebūdingas dainavimas. Sakyčiau, labai suderinta su pačia muzika. Šią dainą mielai pasiklausyčiau kur nors važiuojant autobusu per Lietuvą, iš tikro, tai ilgesinga ir graži daina.

24 Little Dreamer (Bonus)

Noriu pristatyti ir dainą, kurios be reikalo neįtraukė į „Bionic“ albumą, bet yra tikrai gan įdomus ir „vežantis gabalas“, pridedu dainą, įvertinkite patys. Man tai gan stiprus kūrinys. Vienas iš mėgiamiausių.

Taigi apžvelgiau daugmaž visą „Bionic“ albumą. Iš tikrųjų nelengva vertinti, kai nesi muzikos ekspertas, bet visada gali išsakyti savo subjektyvią nuomonę – patinka ar nepatinka. Apibendrinus, noriu pasakyti, kad „Bionic“ yra iššūkis, iššūkis klausytojui ir pačiai Aguilerai. Aišku, yra albume dainų, kurių nesinori klausytis, bet bendrame kontekste, man jos labai gražiai įsilieja. Apskritai, kai kurie kritikai peikė, jog albumas yra „makalynė“, kad yra daug įžymių žmonių, kurie dirbo prie šio albumo, dirbo skirtingomis kryptimis, todėl albumas, anot jų, yra chaotiškas. Aš taip nemanau, albumas yra gan suderintas, tik viena ar kita daina išsiskiria savo nebioniškumu, tačiau sąskambiai ir futuristinė idėja visada išlieka daugiau ar mažiau dainose.

Jums šis albumas gali patikti arba nepatikti, gali patikti kelios dainos, gali nepatikti nė viena. Kiekvienas turi savo nuomonę. Apskritai nesu elektros muzikos mėgėjas, tačiau kokį bumą atnešė šis Aguileros albumas, mane patį nustebino. Tai gan gurmaniškas albumas, nepritaikytas plačiajai rinkai, tad belieka, kaip sakant, atlikėjai palinkėti komerciškai sėkmingesnio albumo ateityje. Noris pasakyti, kad šis albumas buvo reikalingas ir jis nebus nurašytas į istoriją, tai kas supras ir klausysis, visada bus gyva ir reikalinga.

Jūsų Maištinga Siela


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą