Filmas: "Second Hand"

Sveiki,

Dar šiemet „Kino pavasaryje“ galėjote išvysti lietuvių režisieriaus Artūro Jevdokimovo filmą „Second Hand“ (2019), kuriame jis pasakoja emigrantų Didžiojoje Britanijoje gyvenimus. Second Hand – tai daiktai „iš antrų rankų“, kitaip sakant, kai britai atsikrato savo rūbų, o dėl jų kovoja emigrantų darbo brigados, kad galėtų perparduoti rūbų supirktuvėse. Tai gana nestabilus darbas, kuriam pasiryžta dalis lietuvių, važinėdami po miestų rajonus ir ieškodami, kaip tuos rūbus surinkti, o šalia jų darbo specifikos pasakojamos ir asmeninės istorijos; kas pastūmėjo juos dirbti tokį darbą, kaip jie leidžia laisvalaikį ir panašiai...

Tiesą sakant, filmą pamačiau visiškai atsitiktinai per LRT televiziją. Buvau šį bei tą girdėjęs, kad verta pamatyti, bet baiminausi, kad filmas bus labiau publicistinio pobūdžio, kaip antai TV laida „(Ne)emigrantai“. Tam tikrų TV laidos montažinių niuansų visgi yra. Bandoma išvengti studijinio paruošto interviu tipažo, todėl veikėjai pasakoja tiesiog dirbdami savo darbe, tad tas nepasitarnavo garso kokybei, dažnai tiesiog nebesuprasdavau, kas ką sako...

Daug mes apie emigrantus esame prisiskaitę, ypač, kad ne pyragai jiems ten, o šis filmas ir patvirtina, kaip sunku dirbti, kai iš tavęs paima dokumentus, kada šešias dienas per savaitę tiesiog triniesi darbe... Pirmojoje filmo dalyje labiau pasakojama apie „Second Hand“ darbo specifiką, antrojoje – asmeninės žmonių istorijos. Vienas puikiausių kadrų būta apie heroję Sandrą, kuri aiškina apie sielą, dvasią ir reinkarnaciją ir čia pat kitame kadre ji seksualiai šoka klube... Tas socialinio gyvenimo ir kultūrinės atskirties žmogus tampa sistemos vergu, štai, ką sako šis filmas. Nors niekas nešokiruoja, niekas nieko filme nesistengia įtikinti ar įrodyti, tiesiog išskleidžiami šiaip jau bent pačioje Lietuvoje mitologizuoti emigrantų gyvenimai, jų nelengvos patirtys, kurios daugiau ar mažiau jaudina.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela