Sveiki,
Danai kuria filmus apie savo kultinius rašytojus! Viena
iš tokių XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo baronienė Karen Blixen, kuri ilgą
laiką praleido Afrikoje, o grįžusi į Daniją parašė kultinę knygą „Iš Afrikos“.
Beje, 1985 m. pasirodė labai sėkminga šios knygos ekranizacija „Mano Afrika“,
kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė garsioji Meryl Streep. Tačiau šįkart filmas
ne apie šios knygos kūrimą, o apie rašytojos keistą sandorį su debiutuojančiu
naujosios kartos rašytoju Thorkild Bjørnvig.
Filmas „Sutartis“ (dan. Pagten) (2021)
pasakoja apie Karen Blixen, kuri kamuojama sifilio sukeltų kūno skausmų ir
jausdama, kad gyvena paskutiniąją savo gyvenimo dekadą, sumano keistą avantiūrą
– pasikviečia jauną ir perspektyvų rašytoją, kuriam pasiūlo keistą sutartį, supraskite,
kad ji globos jo kaip rašytojo asmenybę, supažindins su garsiausiais to meto
danų rašytojais, finansuos jo kūrybą, tačiau jis turįs besąlygiškai paklusti. Savotiškas
„Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ be erotinio prieskonio. Žinoma, kad jaunasis
Thorkildas negali atsisakyti ir jis pasiryžta avantiūrai, tačiau netrukus
suvokia, jog jam reikia ne tik taikytis prie baronienės reikalavimų t. y., būti
valdomam ir formuojamam, bet ir aukoti savo mažamečio sūnaus bei žmonos
santykius...
Filmas toks keistas, beveik mistinis. Karen ir Thorkildo
santykiai perteikti tokie nenatūralūs, kad šiurpina tų santykių priklausomybė.
Kas toji Karen ir ko jai reikia iš jaunojo rašytojo? Vėliau sužinome, jog ji
ieško savo dvaro įpėdinio t. y., pagal jos įsivaizdavimą išugdytą jauną ir
potencialų meno kūrėją. Anot baronienės, Thordkildui reikia būti nuotykių
ieškotoju, atsisakyti iš dalies šeiminės idilės, ramybės ir įsimylėti,
keliauti, klysti ir vėl keltis, nes tik toks menininkas sugebės kurti gerą
literatūrą. Baronienei atrodo, jog ji gali manipuliuoti ir kurti savo pačios
atvaizdą, nors pati jau sena, ligota ir toli gražu nėra labai laiminga, tačiau
ji suvokia, jog tai kaina, kurią sumokėjo už savo žinomumą. Filmas iš esmės
pasakoja apie menininko asmenybės ir gyvenimo būdo dvilypumą ir apie tai, kad
neįmanoma kito „pajungti“ laisva valia ir „užsiauginti“ kaip vergą. Karen
nepasisekė, kad Thordkildas visgi buvo ramus šeimos žmogus, ramus rašytojas,
kuris nori suderinti kūrybą su šeiminiais įsipareigojimais.
Filmas teatralizuotas, baronienė perteikta itin
charizmatiškai, o ją suvaidina danų aktorė Birthe Neumann. Jau vien dėl jos
vaidybos filmą galima žiūrėti ir mėgautis. Visgi istorija tokia sunkiai
įtikinama, nors ir paremta tikra istorija. Vėliau Thordkilas išleis apie šiuos
santykius knygą, aišku, savaip viską apdailindamas, galgi net mistifikuodamas,
ir pagal šią knygą bus pastatytas filmas. Šiaip žaviuosi danų kinu, o „Sutartis“,
nepasakyčiau, kad labai nustebino, gal tik kėlė tam tikrą nuostabą, jog
apskritai įmanomi tokie santykiai. Bet kai esi jaunas ir nori kurti kaip
išprotėjęs, o vienintelė galimybė yra globa, kitaip sakant, užsiimti šiek tiek
prostitucija ir parsiduoti yra irgi išeitis. Filmas ir baigiasi faustiškai,
galiausiai jaunasis rašytojas suvokia, jog šioji šėtoniška sutartis, prarandant
savo laisvą valią kurti save patį, priveda prie savęs neigimo ir kančios, todėl
viskas baigiasi kaip Gėtės filosofinėje poemoje – Thordkildas grįžta į savo socialinį
luomą ir derina kūrėjo ir šeiminį gyvenimą lyg nieko ir nebūtų atsitikę.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 59/100
IMDb: 6.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą