Sveiki,
Apie geltoną spalvą
šiemet galima rašyti jau esė.
Geltona Vasara (eseistinis
štrichas)
„Geltona saulė, geltona gatvė, geltonas
miestas...“
Turėjom ir dainininkę Geltoną: „Galima,
galima savo gyvenimą...“
Buvo ir Icchokas Meras su „Geltonu lopu“,
Buvo Aidas Kelionis su „Geltonas radijas“,
Bet mėlynai dažytu viršeliu.
Aleksandras Volkovas su „Geltonas rūkas“,
„Geltonas mustangas“, žinoma, kad Janas Navratilas
parašęs,
O kur dar Julio Llamazares su „Geltonas
lietus“.
Ignė Alė su „Geltona suknelė“ (Maximoj už
2,30 eurų!)
Valdas Aušra „Geltonas katinas, bet ne
cepelinas“,
O kam išvis leisti Ž. Simenono „Geltoną
šunį“ Drąsiųjų kelių serijoje?
Pas senelius radau prie krosnies.
Tarsi perskeltą pusiau gelsvais raskilos
lapeliais.
Ir kaip be Vytauto Misevičiaus „Geltonas
gaidys“?
Kaip visai be „Geltonasis feniskas“, kurį
parašė Almantas Dulkys?
Aldous Huxley „Geltonasis Kroumas“!
Be šito niekaip Visatoj šviesos gi nebūtų.
Kakė Makė mėgsta geltoną šliaužtinuką!,
Hario Poterio šalikėlių dryžiai buvo
trynio spalvos.
Dirgėla ir Nicholson,
Virtuvė ir palėpė,
Teta Beta ir Tesla...
Lia-lia iš teletabių,
The Roop per „Euroviziją“,
Mūsų vėliavos kraštelis,
Maironio pienių ašara
Ir žymė LGBT vėliavoj,
Pamelos sruoga iš 90-ųjų
Ir tėvo „žižigalkė“ po skyrybų lova.
Net auksinis Būda prisimerkęs.
Kai sukas Shakira ir Madonna
Ant vienos patefono
Iešmelės.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą