Neeuropietiškos indoeuropiečių kultūrinės šaknys, kalbos: iranėnai, armėnai, indoarijai (indai)

 

Sveiki!
 
Šiame plakate, kurio pavadinimas skelbia „NEEUROPIETIŠKOS INDOEUROPIEČIŲ KULTŪRINĖS ŠAKNOS“, detaliai pristatomos trys pagrindinės ne Europoje susiformavusios indoeuropiečių kilmės šakos. Kiekvienam blokui būdinga vieninga struktūra: viršuje nurodytas šakos pavadinimas, po juo pateiktas trumpas aprašymas, o šalia – istorinę dvasią atspindintis portretas bei kultūrinį identitetą simbolizuojantis ženklas. Toliau išdėstytas šiuolaikinių tautų sąrašas su valstybių vėliavomis bei nurodytos svarbiausios etninės grupės ar kalbos.
 
Pirmojoje dalyje, skirtoje „1. IRANĖNŲ (IRANŲ)“ šakai, pavaizduotas kilmingas vyras. Šią grupę simbolizuoja Faravaharo ženklas, o tarp šiuolaikinių tautų įvardijami Persija, Tadžikistanas ir Afganistanas. Didžiausiomis šios šakos tautomis nurodomi persai, tadžikai, puštūnai, kurdai, beludžiai bei osetinai.
 
Antrojoje dalyje, pavadintoje „2. ARMĖNŲ“, matomas vyro portretas fone turintis Armėnijos kalnyno bei senovinės architektūros vaizdus. Šakos simbolis – geometrinis aštuoniakampis raštas. Šiuolaikinė tauta čia yra armėnai, gyvenantys Armėnijoje.
 
Trečioji dalis, „3. INDOARIJŲ (INDŲ)“, vaizduoja vyrą, o šalia jo pavaizduotas Ašoka Čakra (Indijos simbolis). Tarp šiuolaikinių valstybių pateikiamos Indija, Pakistanas, Bangladešas, Nepalas, Šri Lanka ir Maldyvai. Svarbiausiomis šios grupės kalbomis bei tautomis įvardijamos hindi, bengalų, pandžabų, marathų, gudžaratų, nepalų, sinhalų bei sindų kalbos ir jomis kalbantys žmonės.
 
Maištinga Siela

Žemėlapis: Artimieji Rytai, arabai, populiacija, gyventojų skaičius, Izraelis, Iranas, Irakas, Egiptas, Dubajai ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Pateiktoje nuotraukoje matomas grafinis Artimųjų Rytų regiono žemėlapis, kuriame skirtingomis žalios spalvos gamomis išskirtos valstybės ir nurodytas jų gyventojų skaičius. Šis vizualinis įrankis leidžia greitai įvertinti demografinę situaciją šiame geopolitiškai svarbiame pasaulio taške, naudojant spalvinį kodavimą: kuo tamsesnė spalva, tuo didesnė šalies populiacija. Žemėlapis apima platų arealą nuo Turkijos šiaurėje iki Jemeno pietuose bei nuo Egipto vakaruose iki Irano rytuose.

 

Analizuojant skaičius, akivaizdžiai išsiskiria trys demografiniai milžinai, kurių populiacija viršija 80 milijonų. Didžiausią skaičių žemėlapyje matome Egipte, kur nurodoma net 112,7 milijono gyventojų. Jam iš paskos seka Iranas su 90 milijonų ir Turkija su 85,5 milijono gyventojų. Šios trys valstybės sudaro regiono demografinį branduolį, gerokai lenkdamos kitas kaimynes, pavyzdžiui, Saudo Arabiją (37 mln.), Iraką (38,5 mln.) ar Jemeną (34,4 mln.).

 

Mažesnės regiono šalys žemėlapyje nuspalvintos šviesesniais atspalviais, o jų skaičiai svyruoja nuo kelių iki keliolikos milijonų. Pavyzdžiui, Jordanijoje gyvena 11,3 mln., Azerbaidžane – 10,1 mln., o Izraelyje – 9,7 mln. žmonių. Pačios mažiausios populiacijos fiksuojamos tokiose valstybėse kaip Kataras (2,7 mln.), Kuveitas (4,3 mln.) ar Omanas (4,6 mln.). Vizualizacija padeda suprasti didžiulį kontrastą tarp tankiai apgyvendintų centrų ir mažesnių, dažnai turtingų naftos valstybių, kurių įtaka regione priklauso ne nuo žmonių skaičiaus, o nuo ekonominių išteklių.

 

Šio žemėlapio prasmė yra iliustruoti nevienalytį Artimųjų Rytų veidą per gyventojų skaičiaus prizmę. Tokie duomenys yra itin svarbūs vertinant regiono ekonominį potencialą, rinkos dydį, poreikį resursams bei galimą migracijos įtaką. Tamsiai žali plotai žymi valstybes, kurios dėl savo dydžio natūraliai pretenduoja į regiono lyderių vaidmenis, tačiau kartu susiduria su didžiausiais iššūkiais užtikrinant maisto, vandens ir socialinio saugumo poreikius savo gausioms bendruomenėms.

 

Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: mirė Gertrude Bell, Viduriniųjų Rytų tyrinėtoja, archeologė ir politikė

Sveiki,

Tęsiu pradėtą Maištingos sielos kalendorinį ciklą ir šįkart liepos 12 diena, kuri svarbi tuo, kad pasaulį paliko garsi Artimųjų Rytų tyrinėtoja, archeologė, rašytoja ir politikė Gertrude Bell (g. 1868) (Gertruda Bel). Jos mirties priežastis – perdozavimas migdomaisiais, tiesa, nežinia, ar tai savižudybė ar priklausomybės atvejis.

Ji buvo didelė Artimųjų Rytų aistruolė, kurios raštai Europoje supažindino su arabiškąja kultūros dalimi per Pirmąjį pasaulinį karą ir vėliau. Ji tyrinėjo vietos gentis ir tarpininkavo su britų armija. Po karo ji dalyvavo įkuriant Irako karalystė bei archeologijos muziejų Bagdade. Šiuo metu šis muziejus tapęs Bagdado nacionaliniu muziejumi ir biblioteka. Jos įtaka tarp Rytų ir Europos jaučiama dar ir šiandien.

Jūsų Maištinga Siela