Nišas, Nišo miestas Serbijoje: istorija, įdomybės, faktai

Sveiki!
 
Jau antrąkart gyvenime Serbijoje apsistoju viename svarbiausių šiandien šalies miestų – Niše. Tiesa, nelabai pamenu pirmojo karto, nes man tai tranzitinis miestas, skirtas pernakvoti, tačiau šįkart gavau viešbutį į naktinį panoraminį, o vėliau jau ir į rytinį Nišo miestą, kuris matosi kaip ant delno.
 
Nišas yra vienas seniausių ir labiausiai istorinių pėdsakų turinčių miestų ne tik Serbijoje, bet ir visuose Balkanuose, įsikūręs strategiškai svarbioje kryžkelėje prie Nišavos upės. Šios vietovės apylinkės buvo apgyvendintos dar priešistoriniais laikais, o paties ištakos siekia senovės gentis – trakų bei ilyrų tribalijus. Vėliau, III amžiuje pr. m. e., šias žemes pasiekė keltai, nustatę pirmuosius svarbius prekybinius ir gynybinius taškus, kol galiausiai regionas tapo romėnų ekspansijos taikiniu.
 
Romėnų imperijos laikotarpiu miestas, vadintas Nasu (Naissus), pasiekė didžiulį klestėjimą ir tapo gyvybiškai svarbiu strateginiu punktu. Per jį nutiestas garsusis kelias Via Militaris sujungė vakarų pasaulį su Rytais, o pats miestas nuolat talpino romėnų legionus ir imperatorius. Čia vykę mūšiai ir politiniai manevrai leido miestui įgyti „imperatoriškojo miesto“ statusą, kurio dvasia iki šiol alsuoja išlikę archeologiniai paminklai, tokie kaip imperatoriškoji Medianos vila.
 
Per ilgą savo gyvavimo istoriją Nišas išgyveno daugybę sukrėtimų, užkariavimų ir gaisrų, keitusių jo veidą. Žlugus Romos imperijai, miestą nusiaubė hunai, vėliau kėlė slavų ir avarų genčių bangos, o viduramžiais jis nuolat ėjo iš rankų į rankas tarp Bizantijos, jaunos serbų valstybės bei Bulgarijos imperijos. Didžiulį lūžį miestas patyrė XIV amžiaus pabaigoje, kai jį užėmė Osmanų imperija, kurios valdžioje Nišas praleido beveik keturis šimtmečius, tapdamas svarbiu rytietišku administraciniu centru.
 
Osmanų priespauda ir kovos už laisvę paliko gilius, kartais kraupius pėdsakus miesto istorijoje, kuriuos simbolizuoja garsusis Kaukolių bokštas (Ćele kula). Šį statinį osmanai pastatė iš sukilusių serbų kovotojų kaukolių po Nišo mūšio XIX amžiaus pradžioje, siekdami pasiųsti atgrasinimo signalą vietos gyventojams. Galutinai iš Osmanų imperijos gniaužtų miestas vadavosi 1878 metais, o po to sekė spartus modernizacijos ir pramoninio pakilimo etapas. Iki šių dienų serbai nekenčia turkų ir atvirai reiškia jiems neapykantą už žiaurumus.

 
Šiandien Nišas yra trečias pagal dydį Serbijos miestas su apylinkėmis apie 250 000 gyventojų. Didžiąją dalį populiacijos sudaro serbai, tačiau per amžius čia formavosi marga bendruomenė, kurioje šalia vietinių gyventojų gyvena romai, bulgarai, makedonai bei kitos tautinės mažumos, palaikančios multikultūrinę dvasios brandą. Gyventojai pasižymi pietietišku temperamentu, svetingumu ir giliomis tradicijomis, o kasdieniame gyvenime skamba serbų kalba.
 
Miestas garsėja kaip gyvas kultūros, švietimo ir mokslo centras, kuriame įsikūręs prestižinis Nišo universitetas sutraukia dešimtis tūkstančių studentų. Nišas pasižymi gausiais festivaliais, tarp kurių visoje Europoje garsėja kasmetinis džiazo festivalis „Nišville“ bei senas tradicijas turintis kino aktorių festivalis. Architektūroje ir kasdieniame gyvenime darniai pinasi romėniškas palikimas, turkiškojo laikotarpio tvirtovės ir šiuolaikiniai socialistinio bei modernaus metropolio bruožai.
 
Viena didžiausių Nišo istorinių įžymybių yra faktas, kad čia 272 metais gimė Romos imperatorius Konstantinas Didysis, vėliau legalizavęs krikščionybę ir pastatęs Konstantinopolį. Šiame regione gimė ar valdė ir keletas kitų romėnų imperatorių, tokių kaip Konstancijus III ar Justinas I. Šios asmenybės suteikė miestui pasaulinį istorinio paveldo svorį, kuris tebetraukia istorikus ir turistus iš viso pasaulio.
 
Kalbant apie šio regiono ir Lietuvos sąsajas, jos reiškiasi per šiuolaikinius tarpvalstybinius bei diplomatinius ryšius tarp Serbijos ir Lietuvos. Lietuvai ir Serbijai palaikant oficialius diplomatinius santykius, bendradarbiavimas plėtojamas per Europos Sąjungos integracijos kontekstą, kultūrinius mainus bei ekonominę prekybą, o Nišas kaip svarbus pramoninis ir ekonominis Serbijos centras kartais tampa partneriu tarptautiniuose verslo ar universitetų tinkluose.
 
Maištinga Siela