Sveiki,
Vėl bernardinai.lt puslapyje aptikau puikią
dienos citatą, kurią noriu pasidalyti, nes manau, kad mintimis reikia dalytis
su visais, o gerų minčių skleidimas ir yra tas EITI – esminis prasmingos
informacijos vaikščiojimas nuo manęs iki jūsų, nuo jūsų iki manęs, tad
dalijuosi, nors tik perduodu.
„Eiti“ apglėbia visus judėjimus ir man
pirmiausia siejasi su lėtumu: net ir važiuodamas greituoju traukiniu gali
važiuoti lėtai. Eiti – tai susigrąžinimas to, ką iš mūsų atima nuolatinis
bėgimas. Išeiti ne pasivaikščioti, o būtent eiti, kartais su prasimanytu
tikslu, kartais be tikslo – klajoti, bastytis. Galiausiai eiti nebe ten, kur
akys veda, o kur kojos neša. Be to, eiti – nebūtinai fiziškai. Eiti gali ir
gulėdamas ant žolės kokiame skvere ar parke ir žiūrėdamas į medžių viršūnes...“ Valdas
Papievis
Valdas Papievis, gimęs 1962 metais Anykščiuose, yra
vienas išraiškingiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkų ir eseistų,
išsiskiriantis subtiliu stiliumi ir giliu psichologiniu jautrumu. Didžiąją savo
kūrybinio gyvenimo dalį praleidęs Paryžiuje, jis nuosekliai narplioja
tapatybės, atminties, vienatvės ir namų ilgesio temas, žvelgdamas į jas per
melancholijos ir filosofinės refleksijos prizmę. Jo kūrybai būdinga poetiška
kalba, detalūs aplinkos aprašymai ir vidinių išgyvenimų analizė, leidžianti
skaitytojui pasinerti į jo personažų mintis ir jausmus. Tarp svarbiausių jo
kūrinių galima išskirti romanus „Ruduo provincijoje“, „Eiti“, „Odilė, arba Oro
uostų tyla“, bei esė knygas, tokias kaip „Vienos vasaros knyga“. Papievio proza
yra lėta, meditatyvi ir kupina egzistencinių apmąstymų, priverčiančių stabtelėti
ir susimąstyti apie būties prasmę.
Maištinga Siela
