Šios dienos daina: Austieja - ŽGŽ (Žiaurē graži žėima) [žodžiai / lyrics / Žuodē (Žemaitėškā)]

Sveiki, skaitytojai,

Naujųjų metų išvakarėse Šiauliuose gyvenanti plungiškė Austėja Gendvilaitė 27 m. (žem. Austieja) pasidalino savo jaukiu vaizdo įrašu, kuriame atlieka savo kūrybos dainą „ŽGŽ“ (Žiauriai graži žiema). Šį kūrinį ji atliko tarmiškai – žemaitiškai ir pernakt tapo internetine sensacija. Kaip pati atlikėja sako, šioji kalba „arčiau Dievo dangaus“. Jau tikriausiai daugelis iš jūsų girdėjote šį vaizdo įrašą, galbūt netgi pasidalinote su artimaisiais ir draugais. Atlikėja tikina, kad jai svarbiausia, kad jai pačiai atliekant dainas būtų pajausta kūrinio emocija. Klausantis „ŽGŽ“ tuo netikėti neįmanoma, tad pasiklausykite.

Žodžiai / lyrics

Austieja - ŽGŽ

Je galietom to pakelk monėm

Paruodīk ka ož kalna tuo

Tik dā vėina žiaurē graži žėima

Kap ė kėkvėina dėina

Mon tāvės rek

Mon tāvės tāvės

 

Aš tau nesakiau kou nakti sapnavau

Kap savėm išmainiau i cokraus gābala

Staigē ronka douk

Po kuojuom uola dor

Kol aš per ašaras ėiškau pasakas

 

Jūruo žovis plauk

Bet gėlė mīntis trauk

Kol iškel pāžada nevėrstė ašaka

Tavėm sutėkau ėš karta pagavau

Nes to mon prīmeni aušrėnė rītmeti.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Beth Hart - Tell Her You Belong To Me [lyrics / žodžiai]

 Sveiki,

Jeigu reiktų įvardyti pasauliniu lygiu dabarties bliuzo karalienę, tikriausiai nė nemirktelėjęs įvardyčiau Beth Hart! Jos gyvieji koncertai, šaižus, aštrus, kiek aistringas ir kiek agresyvus balsas geba perteikti gyvenimo skausmo emocijas. Šios dienos dainos rubrikoje yra jos daina, kurios klausiau šiandien kulniuodamas per sušalusius šaligatvius aplink savo rajoną, bandydamas numaldyti pyktį ir prastas mintis, kitaip sakant, „išsivaikščioti“. Jos daina „Tell Her Yuo Belong to Me“ yra iš septintojo Beth Hart albumo „Better Than Home“, pasirodžiusio 2015 metais.

Emociškai subrandinta daina, kuri nepalieka tokios muzikos klausytojų abejingų. Pati atlikėja prie šio albumo dirbo su visai kitais prodiuseriais, bandė išryškinti ne depresyvias, bet teigiamus savo meilės šaltinius. Šią dainą atlikėja kūrė netgi pusantrų metų, bet rezultatas atsiperka. Nebandėte vaikščiojant klausytis bliuzo? Pabandykite vaikštant išgyventi šią dainą nuo pradžių iki pabaigos. Stipru!

Gyvas pasirodymas: 

Žodžiai / Lyrics

Beth Hart – Tell Her You Belong to Me

Tell her you're mine

That you have been blind

Tell her it's over

And you belong to me

Tell me to come

And like hell I will run

Back into your arms

'Cause you belong to me

There's a river on my skin

There's a dragon in the dark

Nothing scares me more

Than the silence of your heart

If you wanna hold me

If you wanna know me again

If you wanna love me

Than take me home

I've been at the bottom

The deep end of the ocean

Barely surviving by the dark side of her street

Tell her you belong to me

She'll never kiss you

The way that I miss you

What kind of lies does she tell you

Inside of the dark

She'll never win

'Cause I'm not giving in

You are my man

You belong to me

If you wanna hold me

If you wanna know me again

If you wanna love me

Just take me home

I've been at the bottom

The deep end of the ocean

Barely surviving by the dark side of her street

Tell her you belong to me

She'll never win

I'm not giving in

No matter how long

I still be hanging on

Yeah, this kind of love

I'm not giving up

So tell her, tell her

Tell her you were fooling

Yeah

If you wanna hold me

If you wanna know me again

If you wanna love me

Just take me home

I've been at the bottom

The deep end of the, the ocean

Barely surviving by the dark side of her street

Tell her you belong to me

Tell her you belong to me

You belong to me

To me

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nova Lituania" / "Nova Lituania"

 Sveiki,

Paskutiniu metu lietuviško kino nežiūriu dėl begalinio nusivylimo. Visgi paskutiniųjų metų derlius suintrigavo ir norėjau iš esmės pamatyti du geriausius pastarųjų metų filmus t. y. Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“ ir Karolio Kaupinio debiutinį ilgametražį filmą „Nova Lituania“ (angl. Nova Lituania) (2019). Karolį Kaupinį žinau kaip puikų jauną ir idėjiškai mąstantį kino meno kūrėją, todėl beveik neabejojau, kad šis jo filmas bus geras – nemeluosiu, prieš peržiūrą kėliau šiokius tokius lūkesčius.

„Nova Lituania“ sąlygotai pasakoja apie paskutiniuosius Nepriklausomos tarpukario Lietuvos metus, kai pradeda kilti Antrojo pasaulinio karo grėsmė: iš rytų kyla galinga raudonoji Rusija, o iš vakarų – nacistinė Vokietija, o kur dar lenkai, okupavę Vilniaus kraštą, nuolat atakuojamas Klaipėdos kraštas. Ką darys lietuviai? Ar jie priešinsis, ar priims naujus okupantus ir susitaikys su varguolės Pelenės dalios tautos likimu? Anuomet realiai egzistavęs Pakštas pasiūlė lietuviams keltis į Madagaskarą, toli nuo agresorių kaimyninių šalių, iškeldinti visus lietuvius į kitą Afrikos pusę, nes ten saugiau, o ir pati Afrika labai panaši savo geografine forma į Lietuvą, o Madagaskaras – tai Vilniaus krašto simbolis. Bet kokiu atveju visa ta idėja tiek utopiška ir absurdiška, kad skamba beveik neįtikėtinai drąsiai. Ją modernizavo ir prikėlė iš užmaršties Marius Ivaškevičius, parašęs pjesę „Madagaskaras“, o vėliau pagal pjesę Rimas Tuminas pastatė įspūdingą spektaklį.

Jeigu spektaklis buvo komiškai perteiktas, tai „Nova Lituania“ su išgalvotais analogiškais veikėjais labiau primena niūrų tarpukario noir stiliaus filmą, kuriame Premjeras ir universiteto geografijos dėstytojas bando politinių permainų metu įgyvendinti šias idėjas, svarsto tautos perkėlimą į geresnę ateitį ir žemę idėjas. Žinoma, idėja labai absurdiška, profesorius vadovaujasi idėja, kad „didžiausia sžmonių priešas – tuštuma“, todėl reikia tankiai apgyvendinti žemę, kad jos niekas nepaveržtų, tarsi bandoma fizikinius dėsnius pritaikyti nacionalinėms idėjoms. Visgi netrukus tampa aišku, kad Premjeras iš tikrųjų išgyvena mirties laukimą, gyvenimo tuštybės aiškumą, o geografas Feliksas namuose patiria menkaverčio vyro priekaištus iš atvažiavusios uošvės, o ir su žmona, su kuria negali susilaukti kūdikio, santykiai šalti. Feliksas iš tikrųjų išgyvena krizę. Du vyrai, idealistai, don kichotai, melancholikai svajotojai apie geresnį tautos likimą iš esmės absorbuoja ir savo nesutvarko gyvenimo, neįgyvendintų gyvenimo lūkesčių nusivylimą. Tikėdami, kad galima įgyvendinti jų idėją bent teoriškai, jie leidžiasi prie Baltijos jūros, svajoja apie okupuotą Klaipėdos kraštą, apie geresnį pasaulį, suka senoviniu automobiliu paplūdimyje ratus, kol galiausiai įklimpsta kaip ir jų neįgyvendinamos svajonės.

Manau, filmui pavyko išgauti filosofinę idėją, kaip du svajokliai nelaimingi vyrai savaip patiria įsivaizduojamą pasaulį, gelbsti idilėmis ir įsivaizduojamą Lietuvos valstybės laivą, tačiau jie pasmerkti likti tik svajotojais. Pagrindinius vaidmenis sukūrę Aleksas Kazakevičius ir Vaidotas Martinaitis nusipelno pagarbos. Apskritai filme pasirodo dabarties teatro legendos. Ką jau vien reiškia pamatyti trumpame, bet įtaigiame pretenzingos motinos vaidmeny Eglę Gabrėnaitę, ar Valentiną Masalskį, Rasą Samuolytę... 

Tai iš tikrųjų gelmę paliečiantis filmas, bet visumoje jis niūriai mąslus, mažai provokuojantis, Madagaskaro idėja jau nebedaro įspūdžio. Kodėl mūsų lietuviškas teatras toks įspūdingai gyvybingas, o kinas priplėkęs? Nemanau, kad K. Kaupiniui pavyko suprovokuoti (akivaizdu, kad jis ėjo ne šiuo keliu), sužadinti emocijas, iškelti nematytų idėjų, visgi režisierius išliko lietuviškai intelektualiai santūrus. Daug ką atperka momentalus operatoriaus darbas, pauzės, išraiškos, spalvos, garso takelis, tačiau istorija nukreipta į dviejų vyrų svajotojų vidinius pasaulis, o tarpukario Lietuva labiau tampa dekoratyvi ir sąlygota. Tai nėra politinė drama, tai, sakyčiau, filmas apie troškimą atsidurti savoje vidinėje Pažadėtoje žemėje ir jaustis visaverčiu.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb:6.8

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: The Weeknd - Blinding Lights [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

The Weeknd (g. 1990) tikriausiai galima laikyti vienu skandalingiausiu ir keisčiausiu pastarųjų metų atlikėju. Ne, ir visai ne dėl dirbtinai išpustų narkotikų ar sekso skandalų, ne dėl politinių pasisakymų ar agresyvių demonstracijų, o būtent dėl vieno keisčiausio įvaizdžio detalių – tarsi iš po autoavarijoje susigūrinusių automobilių ištrauktas kraujuojantis ir smarkiai bintais „prikepintas“ ir sudžiūvęs ligonis. Jo gyvas pasirodymas muzikos Grammy apdovanojimuose tapo šio renginio aptarimo epicentru. Pats atlikėjas iš tikrųjų išgyveno ilgus plastinės chirurgijos etapus (daug kam primena Michael Jaksono atvejį) ir norą keisti savo natūralią išvaizdą. Kokius kompleksus turi atlikėjas, tikriausiai, tegali pasakyti tik jis pats ir jo artimieji, bet neatimsi vieno – jo paskutinis albumas „After Hours“ yra magnetiškai stebuklingas. Daugiausia tą vakarą Grammy susišlavęs atlikėjas, o albumas daugelio įtakingų muzikos kritikų įtrauktas kaip geriausias metų albumas į įvairius topus.

Jo daina „Blinding Lights“ yra pirmasis singlas iš šio albumo ir tikriausiai sėkmingiausias komerciškai kūrinys. Kūrinys toks populiarus, kad Lietuvoje ir daugelyje pasaulio valstybių topuose užėmė pirmąją vietą. Prancūzijoje singlas tapo deimantiniu, Kanadoje – 8 kartus platininiu, Australijoje – 6 kartus! Vien JAV parduota per milijoną egzempliorių.

Daugelis muzikos kritikų šį kūrinį įvardija kaip vieną geriausių 2020-ųjų kūrinių, kur 80-ųjų muzikos dvasią prikelia neoninės šviesos, romantiškas ir nostalgiją keliantis ritmas. Muzikos pagrindu tampa jau kurį laiką į pop muziką grįžtantys praėjusių dešimtmečių sintezatoriai ir žinoma, Michael Jacksono muzikos motyvai. Daina netrukus po itin sėkmingo starto sulaukė ir antros versijos su atlikėja Rosalia.

Žodžiai / Lyrics

The Weeknd – Blinding Lights

Yeah

 

I've been tryna call

I've been on my own for long enough

Maybe you can show me how to love, maybe

I'm going through withdrawals

You don't even have to do too much

You can turn me on with just a touch, baby

 

I look around and

Sin City's cold and empty (Oh)

No one's around to judge me (Oh)

I can't see clearly when you're gone

 

I said, ooh, I'm blinded by the lights

No, I can't sleep until I feel your touch

I said, ooh, I'm drowning in the night

Oh, when I'm like this, you're the one I trust

Hey, hey, hey

 

I'm running out of time

'Cause I can see the sun light up the sky

So I hit the road in overdrive, baby, oh

 

The city's cold and empty (Oh)

No one's around to judge me (Oh)

I can't see clearly when you're gone

 

I said, ooh, I'm blinded by the lights

No, I can't sleep until I feel your touch

I said, ooh, I'm drowning in the night

Oh, when I'm like this, you're the one I trust

 

I'm just walking by to let you know (By to let you know)

I can never say it on the phone (Say it on the phone)

Will never let you go this time (Ooh)

 

I said, ooh, I'm blinded by the lights

No, I can't sleep until I feel your touch

Hey, hey, hey

Hey, hey, hey

 

I said, ooh, I'm blinded by the lights

No, I can't sleep until I feel your touch

 

Jūsų Maištinga Siela

Suzanne Collins knygos "Bado žaidynės" palyginimas, sąsajos su antikine mitologija, Tesėjas ir Minotautas, Achilas ir kt.

 

Sveiki,

Čia apžvelgsiu Suzanne Collins kūrinio „Bado žaidynės“ sąsajas, palyginimus, panašumus ir intertekstualumą su Antikos mitologijos kūriniais.

Nuo senų senovės žmonės užrašinėjo įkvepiančių herojų, dievų ir pusdievių žygius ir nuotykius. Žmonės nuolat galvojo apie nemirtingumą, kitokį gyvenimą, kuriame egzistuoja antgamtinės jėgos, kitaip sakant, tai, kas nematoma ir paaiškintų pasaulio ir visatos dėsnius bei tvarką. Antikos mitologija iki šių dienų įkvepia šiuolaikinius rašytojus kurti ir perkurti žmogaus, prilygstančio nemirtingų dievų jėgai. Amerikiečių itin populiarią knygų „Bado žaidynės“ autorę Siuzaną Kolins (Suzanne Collins) (g. 1962) antikinė mitologija įkvėpė pasakoti apie apokaliptinę, naująjį ateities pasaulį.

„Bado žaidynėse“ kalbama apie 12 apygardų, suskirstytų pagal luomus, visuomenę. Dar nuo senovės antikos yra paplitęs posakis: „Duokite mums duonos ir žaidimų!“. Ateities pasaulio valdytojai kasmet organizuoja Baldo žaidynes, atrinkdami iš dvylikos apygardų po du jaunus atstovus, kurie grumiasi žudynių žaidynėse, o juos per ekranus stebi tiek turtingieji Sostinės valdininkai, tiek apygardų gyventojai. Kodėl? Nes tai linksma! Primena senovės gladiatorių kovas, o pats mirties ir žudymo faktas tampa išsigimusios, iškrypusios valdžios ir galios veidrodžiu, paneigiančiu prigimtines žmogaus savybes. Primena senovės Romos imperatorių Kaligulos ir Nerono žiaurumo linksmybės, kai aristokratų luomas buvo linksminamas žmonių kautynėmis ir kankinimais.

„Bado žaidynių“ kūrinio idėją galėtume sieti labiausiai su graikų mitu apie Tesėją ir Minotaurą. Kaip žinia, Minotauras buvo mitinė būtybė, įkalintas Dedalo sukurtame labirinte Kretos saloje. Labirintas buvo neišeinamas, kas į jį pakliūdavo, tas pasilikdavo jame visiems laikams. Tesėjas, kaip ir būdinga pusdieviems, susirengia į herojišką žygį nužudyti Minotautą. Tikriausiai jam nebūtų pavykę to padaryti be dievų įsikišimo, todėl Tesėjas gauna iš Mino ir Pasifajos dukters Ariadnės siūlą, kad nepamestų kelio ir sugebėtų grįžti atgal prie išėjimo. Galiausiai Tesėjas nužudo Minotaurą, ko nepavyko padaryti jokiems kitiems veikėjams. Kuo tai panašu į „Bodo žaidynes“? Ogi pagrindiniai veikėjai taip pat įmetami į tokias žaidynes, kuriose vienintelė išeitis yra žudyti kitus, kad laimėtum ir išgyventum. Pagrindinė veikėja Ketnė stengiasi pažeisti šias taisykles, gudrumu apeiti įstatymą, kad išgelbėtų ne tik save, bet ir savo bendražygį Pitą. Kūrinio pabaigoje ji bando su Pitu suvalgyti nuodingų uogų, kad šių žaidynių niekas nelaimėtų, kad nebūtų didvyrių ir Sostinės gyventojų troškimas nebūtų patenkintas. Galiausiai Bado žaidynių taisyklės ir aplinkybės tėra Minotauro labirinto metafora – visgi viskas įmanoma, kai veikiama ne po vieną, o drauge (Tesėjui padeda Ariadnė, o Ketnei – Pitas), kolektyvinė žmonių jėga, atsidavimas, pagalba vieni kitiems tampa fundamentaliausia šių kūrinių vertybė, nekintanti ištisus šimtmečius.

Taip pat „Bado žaidynėse“ turime konkurencingą veikėją iš turtingos apygardos Keitą, kuris dėl to, kad yra finansuojamas apygardos, turi apsauginius šarvus, kurie garantuoja Keito nepažeidžiamumą. Priešingai nei Ketnė, kuri yra iš pačios skurdžiausios apygardos, be savo strėlių daugiau nieko neturi. Sąlygos tarp Baldo žaidynių dalyvių yra nelygiavertės. Keitas įkūnija nepažeidžiamą antikos herojų Achilą. Achilas, kaip žinia, kūdikystėje buvo įmerktas į stebuklingą vandenį, kuris garantavo nepažeidžiamumą. Sušlapo viskas, išskyrus jo čiurna, už kurios jis buvo laikomas, todėl Achilas buvo pažeidžiamas būtent per šią vietą. Keitas vėlgi panašiai – jo kūnas apsaugotas šarvų nuo smūgių, tačiau pažeidžiama galva. Mutantai, kurie gviešiasi finalinėje scenoje Pito, Keito ir Ketnės gyvybių, vėlgi primena Tartaro pabaisas ir Olimpo dievų įveiktus gigantus monstrus, Odisėjo nugalėtą kiklopą.

Ne ką mažiau svarbi ir Sostinėje esančių organizatorių padėtis. Vienas iš šių žaidynių kūrėjų Klaudijus Tempelsmitas atitiktų antikinį Olimpo dievų ar net Romos imperatorių poziciją. Dievai stebi mirtingųjų kančias, pakreipia jų likimus, valdo, panašiai kaip Dzeusas ar likimo deivės Moiros, kuriems paklūsta pasaulis ir dievai. Tempelsmitas jaučiasi galingu ir neįveikiamu, nes turi neribotą valdžią ir galią, todėl labiausiai širsta, kai Ketnė su Pitu apgauna finalines Bado žaidynių taisykles, kitaip sakant, žmogus pasipriešina dievui. Lygiai taip pat dievai nelabai mėgo pusdievių herojų Heraklio, Tesėjo, Persėjo, kadangi šie iš esmės priešinosi dievų valiai, padėjo mirtingiesiems, silpnesniems už save. Iš tikrųjų „Bado žaidynės“ yra rekonstruota socialinė distopija su antikiniais motyvais, kurie išryškina žemišką socialinę nelygybę, žmonių skirstymą į luomus, aiškiai pabrėžiant, kad tas, kas turi galią valdyti, ne visada yra teisingas ir vertas tos galios, o nuskriaustieji, būdami ištikimi savo bendražmogiškoms vertybėms, turi šansą pasipriešinti tironams.

Jūsų Maištinga Siela

Geriausi 2020 metų muzikos albumai pagal Rolling Stone. Top 50!

Sveiki,

 

Kaip ir kasmet pasižiūriu pagal Rolling Stone, Billboard ir kitų įtakingų ir populiarių internetinių puslapių sudarytus geriausių muzikos albumų topus. Šiandien noriu pasidalyti būtent Rolling Stone sudarytą top 50 geriausių praėjusių metų muzikos albumų sąrašu. Iš to sąrašo peržiūrėjau pirmuosius 20. Visada juose randu kažko nematyto, negirdėto ir absoliučiai netikėto!

 

1. Taytor Swift – foklore

Rolling Stone įvardijo šį albumą kaip metų albumą, kuris atėjo ir užpildė saviizoliacijos erą, pripildė mūsų namus nekomercinio, o tyro ir kitokio Taylor Swift požiūrio į muziką ir gyvenimą. Galima sakyti, kad tai karantiniškiausias 2020 metų albumas. Kaip geriausias dainas Rolling Stone išskyrė „August“ ir „Mirrorball“.

2. Fiona Apple – Fetch the Bolt Cutters

Ar kas nors girdėjo šią atlikėją? Aš ne! Pasirodo moteris jau dainuoja ne vieną dešimtmetį ir yra netgi garsi. Jos neįprastas naujasis albumas tapo internetine sensacija, jis į pirmuosius numerius įtrauktas daugelyje muzikos platformų. Tai Fionos evoliucija, jos tekstai apie maištą, nesitaikstymu su etiketu ir primestais reikalavimais, lesbietiškos meilės reikalai ir kiti dalykai skamba šuns lojimo, būgnų mušamųjų makalynėje ir išgaunama punk roko išpažinties lyrika.

3. Bad Bunny – YHALQMDLG

Ispaniškas albumas, repo ir regetono ritmu perteikti socialiniai dainų tekstai, kurie tikriausiai patiks latino muzikos klausytojams ir, aišku, tokio tipo muzikos klausytojams. Nemažai keiksmų, socialinio pykčio, santykių aiškinimosi. Tokie tekstai dažnai verčia susijaudinti, besąlygiškai priimti kaip žinutę apie kolektyvinį skausmą.

4. Bob Dylan, – Rough and Rowdy Ways

Niekada nebuvau šio atlikėjo gerbėjas. Man atrodo, kad tiesiog nespėjau „įšokti“ į šio atlikėjo traukinį. Bobas ištikimas savo stiliukui, tai arti dainuojamosios poezijos, savotiško svingo ir tai, kas priklauso tik Bobui Dylanui. Atlikėjas tylėjo beveik dešimtmetį. Naujausias jo albumas ironiški anekdotai, primenantys satyrinius stad up‘us.

5. Dua Lipa – Fiture Nostalgia

Nieko nuostabaus. Tikriausiai geriausias metų disco ir šiuolaikinės šokių muzikos mišinys, kuris daugeliui praskaidrino karantino laikotarpį. Labai tolygus, energetiškai ir idėjiškai apgalvotas pop albumas su itin patraukliai lengvais tekstais.

6. Run the Jewels – RTJ4

Nieko apie tai nežinau ir negirdėjau! Žodžiu, hiphopas nėra mano muzika, tai tikriausiai toliausiai, ką galiu klausytis, tačiau šiam albumui kūrėjai sudėjo paskutiniųjų kelerių metų JAV neramumus. Tekstai persisunkę socialine ir politine kritika. Reperis deda ant Donaldo Trumpo, varo už juodaodžių aktyvistus, apdainuoja nušautuosius, rasizmą, nelygybę. Manau, tai JAV juodaodžių muzikos ir gyvenimo realybės sintezė, kuri mums, lietuviams, labai tolima.

7. Waxahatchee – Saint Cloud

Atlikėja gilinosi savo Alabamoje esančias šaknis, rėmėsi country stiliaus tos valstijos garsenybių muzikos receptūra. Paprasta, švaru.

8. Lil Uzi Vert – Eternal Atake

Ne mano muzika, sunkiai klausosi, nors suprantu tą idėjinį hiphopo ir repo mišinį, įtraukiant aštunto ir devinto dešimtmečio filmų, žaidimų apie ateivius retrospektyvą, kryžminant su ateivių kultūra ir šiuolaikiniais kompiuterinių žaidimų garso takeliais. Atlikėjui pavyko išgauti kažką savito ir unikalaus, tačiau malonumui tokios muzikos kažin, ar klausyčiausi.

9. Jessie Ware – What’s Your Pleasure?

Netikėta iš šio sąrašo! Tai išties gerai skambantis pop disco stiliaus derinys. Šito albumo jau noriu! Hipnotizuojantis ir vienalytis albumas paskandina „Studio 54“ laikų nostalgijoje, rekonstruoja ir pritaiko mūsų hermetiškiems karantino laikams.

10. Phoebe Bridgers – Punisher

Grynas ir švarus indi stiliaus melancholinių baladžių rinkinys, primenantis tam tikrus Lanos del Rey kūrinius. Paklausiau keletą kūrinių – unikalūs keistuoliški tekstai, primenantys pasakas apie jūreivius, krokodilus. Jauku tarsi namuose.

11. Lady Gaga – Chromatica

Apie šį albumą tyliu. Esu jį visą nuodugniai aptaręs. Yra labai gerų dalykų ir nelabai.

12. Bruce Springsteen – Letter to You

Sena lengvo pop roko muzikos mokykla! Skamba uždegančiai gerai.

13. City Girls – City on Lock

Man regis, man reikia priaugti iki tokios muzikos. Kai išgirstu tuos pietų Floridos juodaodžių muzikos ritmus, man regis, visada išnyra vaizdelis, kuriame pusnuogės juodaodės visaip gašliai kraipo sėdmenis. Šis albumas toks! Nors jame daug sekso, nepasitenkinimo, kovos su a velnias žino kuo ir moterų kvartalo solidarizavimas į bendriją vis dar atrodo keistas: noriu, kad nebūčiau laikoma vien tik pisama mašina, tačiau dainuodama visada išsiskečiu ir imituoju lytinį aktą. Dviprasmiška vizuali provokacija, kuri niekaip nepapildo tekstų.

14. Haim – Women in Music Pt. III

Ne viskas man patiko, bet yra įdomių sąskambių!

15. Flo Milli – Ho, Why Is You Here?

Dar viena juodaodė atlikėja (ar jau pasirodžiau kaip rasistas?), tačiau kad juodaodė – viskas tvarkoje, bet ji vėl dainuoja kaip ir visos: kokios visos kalės, bet aš vis tiek geresnė kalė, nes esu karalienė, kuri kitoms kalėms parodo, kur jų vieta. Boring.

16. BTS – Map of the Soul: 7

Azijiečių vaikinų naujasis albumas skamba gerai, manau, jeigu būčiau 15 metų jaunesnis, klausyčiausi.

17. Fleet Foxes – Shore

Indiroko stiliaus albumas, kuriame švelnia roko maniera apdainuojamos gyvenimo grožio paieškos, bendruomeniškumas. Yra gerų ten dalykų, patikėkite.

18. Moses Sumney – Græ

Sunku su kažkuo palyginti, tai tarsi šamaninė muzika sukryžminta su poezijos pavasariu, gospelu, repu, hiphopu, dejonėmis ir kliedesiais. Iš pradžių atrodo tyčia nesuderinta, o kai kada atrodo, kad autoriui pavyko išgauti kažką unikalaus. Tokią muziką, sakyčiau, dar verta patyrinėti.

19. Chloe x Halle – Ungodly Hour

Jeigu jums kada nors patiko Janet Jakcson RandB malonaus aksominio kuždesio dainavimas, manau, šios atlikėjos kaip tik jums.

20. Ashley McBryde – Never Will

Country muzikos garsai, manau, daugeliui visai praeis.

Tolesnį Rolling Stone topą galite pasižiūrėti originalų kalba ČIA.

Jūsų Maištinga Siela