Šios dienos citata: Gytis Norvilas apie literatūros premijas

 

Sveiki,

 

Ar reikia Lietuvai dar daugiau literatūrinių premijų? Tokį klausimą kelia poetas Gytis Norvilas ir svarsto straipsnyje Kasdienių premijų duok mums šiandien, arba Visiškas murakamis apie premijų reikšmės menkumą, atsilikusį nuo šiandienos tikrovės, pasenusius ir kolūkiais dar tvoskiančius premijų kriterijus. Iš kitos pusės, aš suprantu Novilą, jis žvelgia iš nacionalinės perspektyvos ir, atrodo, kad tų premijų išties per daug, o kai kada tokios menkos, kad, atrodo, girdžiu pirmąkart, nes jų laimėtojai niekur neskelbiami,  nebent regioninėje spaudoje.

 

Visgi galvoju apie regiono kultūrininkus, kurie iš savo krašto istorijos bando išspausti viską, kas taptų nors kiek patrauklu regioniniams turistams ir tų kraštų moksleiviams, tad ir tos premijos tampa lengva forma prisikviesti kokį nors rašytoją. Nežinau, kiek pasiteisintų ir kiek važiuotų rašytojų į provincijos rezidencijas kurti ir dalyvauti vietos kultūros veiklose, kai dažnas rašytojas dirba etatu kur nors kitur, o rašo po etatinio. Ar bus visur ten suvažinėti ir patrauklu? Bet gal geriau nei dar viena premija rašytojui, kuris vaizduoja kaimą šiuolaikinėje lietuvių prozoje...

 

Šmaikščiosios premijos, kaip antai „Žemaitės tašės“ premija atrodo tikrai patraukliau nei kokia Salomėjos Neries ar Ievos Simonaitytės premija, kurią, tiesą sakant, pasidalija tarpusavyje pakaitom tie patys rašytojai, komisijos nariai. Nėra ko čia slėpti, patys rašytojai yra ir tie patys kritikai, o kadangi didžiausias Vilniaus elitinis rašytojas pažįsta vienas kitą, nes sėdėję užstalėje, tai ir kritikuoti kaimyną viešai kažkaip negerai, geriau jau atskirai, laiškais ar rūkomajame, kad ne taip skaudėtų.

 

Gal kiek kitaip regioninėse premijų variantuose, kur toliau nuo išpuikusių Vilniaus rašytojų, esančių savame ratelyje. Na, neturime mes normalių nei premijų, nei kriterijų. Kodėl net aš renkuosi verčiau Bookerio premijos laureato knygą, o ne kažką iš Metų knygos penketuko? Nes žinau, kad Bookeris retai nuvilia, o Metų knygos penketukas – jau loterija. Mažai tautai su mažos intrigos literatūra tikriausiai per drąsu turėti tiek vietinės reikšmės premijų, kurių retsykiais nėra net kam įteikti. Kitą vertus, nors nieko prieš neturiu, tačiau tie patys 15 rašytojų metai iš metų kalbina ir moderuoja vieni kitus tuose pačiuose tęstiniuose literatūros festivaliuose, todėl primena nugaros kasymą (aš tau, tu man pakasai) ir gauni iš to šou, keletą straipsnių literatūrinėje spaudoje. Naujiems rašytojams nelabai, tikriausiai, yra vietos, nes šie pamatę kietą ir dažnai rūstų kritikos veidą (paprastai tų, kurie sako, kad kritikos nėra, o smagiausia prilupti pradedančiuosius, su kuriais už stalo dar nebuvai), šis „įšventinimas“ baigiasi tuo, kad literatūriniai perspektyvūs chuliganai labai greitai suvokia, jog literatūros aikštelė jiems nepriklauso ir pustosi padus, nes kitur gal sėkmingiau ir lengviau. Kitaip sakant, turi būti kietas eidamas į literatūrą, nes premija viena kita ir ąžuolo vainikas gali labai suklaidinti, jog atėjai ten, kur tave pasitiko, o staiga apsižvalgęs suvoki, jog tai Trojos kiemas ir tenka kariauti, nusimetus ąžuolo vainiką.

 

Jūsų Maištinga Siela   

Aktualijos: Mokytojų streikas, Gyvenimo įgūdžių pamokos, biurokratinis Švietimo ministerijos dinozauras

 

Sveiki,

 

Pastaruoju metu daug galvoju apie mokytojus ir tai, kas vyksta viešojoje erdvėje. Seniai nemačiau tokios aferos, tikriausiai nuo Antrosios pensijų kaupimo reformos reikalų. Mane vis dar stebina, kad atsiranda pašaliečių, kurie nei dienos nedirbę švietimo sistemoje, turiu galvoje konkrečiai pedagogikos srityje, ne kur nors Ministerijos apaugusiais lašinių etatais pašonėje, imituojant klerkų atseit labai reikalingą darbą, taip drąsiai žarsto patarimus ir „žinias“, įskaitant ir poną ministrą Gintautą Jakštą, skaitantį neretai melagingą informaciją iš patarėjų paruoštukų. Čia panašiai kaip įsteigiamas kontrolieriaus etatas, o kad tą kontrolierių pakontroliuotų ir pažiūrėtų, kaip jis dirbs už 800-1000 eurų, įsteigiamas visas komitetas su patarėjais, kurie jau uždirba 2000-3000 eurų. Aišku, tai senas internetinis anekdotas, bet jis šiandien kaip niekada tinka išvešėjusiam, išsikerojusiam Švietimo ministerijos biurokratiniam dinozaurui nusakyti. Ir tas dinozauras toli gražu nenusiteikęs dėti kiaušinius, priešingai, primena gyvatę, ryjančią savo uodegą t. y. pačius pažeidžiamiausius – pedagogus, kurie iš esmės yra jų darbdaviai, nes juk ir dinozauras turėtų suprasti, jeigu nėra mokytojų, nėra mokyklos, o jei nėra mokyklos, lekia pragaran ir Ministerija.

 

Man iki šiol nesuprantama, kai kokia mamytė leidžia sau rėkti, kad uždirba 800 eurų (suprask, tikrai sunkiau dirba už mokytoją, jie net kokias vasaros atostogas turi, tik įdomu, ką per tas atostogas veikia tie mūsų mokytojai?) ir toji mamytė negali nusamdyti korepetitoriaus, nes atseit mokytojas nieko neišmokina, o pačios kišenė neišgali. O ką galima išmokyti, jei vaikas į pamokas net sąsiuvinio negali atsinešti, sugeba vos 1 minutei į švieslentę susikaupti, sakinio neparašo, nes už ketvertus buvo ištemptas į aukštesnę klasę su pradinuko lygmens gebėjimais, bet puikiai suka biznį tualete platindamas narkotikus, valdo susirašinėjimų ir sekimo tinklą (čia ne apie visus), nes namuose nesužiūrėtas, dienyno pažymiai mamytei yra kosmosas, nes ir vėl pamiršo slaptažodį arba vaikas, kaip tyčia, tą slaptažodį ir pakeitė. Toji mamytė pirmoji turėtų stoti su plakatais už mokytojus, kuriems turėtų būti sudarytos sąlygos labiau mokyti sūnelį, o ne levituoti su varnomis klasėje, kol kas nors jį pastebės. Bet taip nenutiks, nes mamytė net nežino, kokios yra mokyklos problemos, ir ji nenori jų nei žinoti, nei matyti, tik išmokykite mano sūnelį dešimtukui, nes tai jūsų darbas! Kitaip sakant, muškite per galvą, kad padarytų tai, ką reikia, bet tik tiek, kad nereiktų iki policijos. Kai klasėje 30 mokinių su skirtingais poreikiais, skirtingais gebėjimas ir nusiteikimais bei kultūriniu elgesiu, nieko nuostabaus, kad didelę pedagogų energiją suėda visos situacijos suvaldymas, o ką jau ten šnekėti apie individualias konsultacijas pamokos metu, tad ir ateinantis įtraukusis ugdymas bus toks pravalas, kokio visuomenė dar nematė.

 

Ar tikrai reikėjo panaikinti specializuotas mokyklas, kuriose išties buvo po mažai vaikų klasėse ir dirbo TIKRI ir patyrę specialistai, o ne bendrai ką tik baigę pedagogai, neturintys žalio supratimo, kaip dirbti su kitokiais vaikais, kurie net nežino, ar geba mokyti vidutinių gabumų mokinius, su kuriais reikia irgi tvarkytis. Tai tikriausiai belieka daryti tai, ko nenori ministerija: tėkšti prašymą ant direktoriaus stalo, jog šio vaiko klasėje nemokysi, nes neturi jokių kompetencijų daryti šou, kai nuo paties mokytojo dėl duomenų apsaugos įstatymo slepiami vaiko sutrikimai t. y., mokytojas ekstrasensiniais testais turi rasti laiko ištestuoti, ištardyti mokinį, kad žinotų, kaip dirbti su juo, o tai turėtų vykti, žinoma, pamokų metu, prie kitų 29 mokinių, kai jau iš tikrųjų pažeidžia mokinio teises į orumą (arba visada galima ignoruoti ir nematyti, tegu sau sėdi tie vaikai, nes atlyginimas gi ne už tai mokamas, palyginimui, mokytojas į rankas už pamoką gauna 7-8 eurus, su verslo liudijimu korepetitorius 35-50 eurų, priklausomai nuo mokomo dalyko). Kodėl šūdalai-makalai yra prastumiami su milijoniniais finansavimais, o mokytojams vis nėra pinigų? Nes kai kas iš Ministerijos labai laižo ES tešmenis, kurios duoda pieno, tiesa, tik dinozauro galvoms, bet ne darbo liaudžiai, kurie ir turės visą tą grožį „nudirbti“ už beveik tą patį apmokėjimą. Įsivaizduojate, kaip jiems sunku pasakyti NE Europos Sąjungos pinigams? Juk po to išvis gali jų nebegauti...

 

Biurokratinis išvešėjimas yra būtent NŠA ir Ministerijos produktas t. y., ta sistema, į kurią patekę mokytojai iš esmės vergauja popieriukams; lentelė šen, lentelė ten, surink, pasirašyk, suvesk skaičiuok, susek, išsiųsk, pristatyk, pasiaiškink, charakterizuok, bendradarbiauk, skųsk ir skųskis, persekiok, išsiaiškink, iškratyk, budėk, prižiūrėk, matyk ir protokoluok – kiekvienas nusičiaudėjimas jau reikalauja popieriukų, štampų, parašų, kiekvieno vaiko pažanga ar nepažanga, sunkumai, budėjimas tualetuose, policijos abejingumas, liberalūs įstatymai, leidžiantys vaikui smurtauti prieš kitus mokinius ir mokytojus, yra viso to grožis. Rimtai. Prisimenate mokytoją, kurį pritalžė keturiolikmetis, jau žinomas policijai? Ogi pirmiausia buvo apskųstas pats mokytojas, kuriam buvo primesta laikyti tvarką klasėje, nes tai lyg ir ori jo darbo vieta ir jo darbas lyg ir mokyti, o ne ožius tramdyti. Agresoriaus Adamsų šeimynėlė surašė pirmiau pareiškimą, jog mokytojas smurtavo, pamiršdami žodį gynėsi. Kas pirmas į policiją, to tiesa, ar kaip čia? Aišku, bijodami, kad pirmiau mokytojas kreipsis į teisėsaugos instancijas. Smurtautojui iškart tarnybos teikia psichologinę pagalbą, o mokytojas yra niekinis, pats išsilaižys žaizdas, juk suaugęs, jo ginti visai nereikia, reikia ginti nepilnametį smurtautoją. Nuo kada pasaulis apsivertė? Štai kaip veikia kasdienybėje šios istorijos, kurių 99 procentų nemato visuomenė, jeigu kas nenufilmuoja ir neįdeda į YouTube. Visos sąlygos žeminti ir trypti. Patraukli ta pedagogika, nieko nesakau.

 

Visgi kažkas vienos mokytojos paklausė streiko metu, jeigu tokios blogos sąlygos, kodėl jūs liekate dirbti mokykloje, negi iš dyko heroizmo? Mokytoja labai gerai atsakė, jog visame savo darbe vis dar mato prasmę, vis dar tiki, jog didžioji dalis vaikų pasiima geriausia, o ir pats mokytojo darbas, nepaisant biurokratijos, tėvų skandalistų, pasitaikančių agresyvių vaikų, yra gyvas, įdomus, cirkuliuojantis, o tas nesąmones turėtų stabdyti įstatymais ir viskas turėtų prasidėti nacionaliniu sąmoningumo lygmeniu, kitaip sakant, pagaliau ir G. Jakšto irštva pakelti povo plunksnas ir pasireikšti. Vienas mokinio „ačiū už pamoką“ nustelbia dešimtis baisiausių replikų „mano tėvas papjaus tave po pamokų“. Gal ir tiesa, gal ir ne, juk ir mokytojų būna pačių įvairiausių. Pilna tokių nusivylusių profsąjungomis, derybomis su Ministerija ir kurie jau nebestreikuoja, nes yra paskaičiavę metelius ar du dar padirbti mokykloje, o po to eiti pensijon ir uždarbiauti korepetitoriumi, nes privačiau labiau pasimoka, o ir nepalyginamai psichologiškai bei fiziškai saugiau.

 

Jau juokiausi iš žodžio iššūkiai, kurį nuolat vartoja Ministerija ir jų klerkai. Bet tai juk pakeistas žodis sunkumai, kuriuos kaskart pridaro būtent šis biurokratinis dinozauras. Argi neironiška, kad pati Ministerija su visomis švietimo institucijomis tampa priešu pačioms mokykloms, nes švietimas – tai iššūkis sunkumai. O ką ministerija padarė, kad tų iššūkių sunkumų būtų mažiau? Tik juos daugindama kaskart iš dviejų, nes ES pinigėliai ir vėl atkeliavo pakete, reikia prastumti naujas idėjas ir reformas. Pavyzdžiui, daug diskusijų sukėlusios gyvenimo įgūdžių pamokos su ištisu biurokratiniu Seimo nario Lino Slušnio ir jo žmonos Daivos (Šukytės) Slušnienės burbulu tik parodo, kaip lengva kiršinti ir diegti pinigus ten, kur jų visai nereikia, nukreipiant akis nuo įsisenėjusių sisteminių problemų. Netikėtai vienuolikmetė tapusi nėščia (ir iš to Slušnys tikriausiai trina rankutes), aišku, jog ji jau seniai žino, kaip atsiranda vaikai, o jei ne, tai jos partneris šešiolikmetis tai tikrai, juk gyvenama internetiniame amžiuje, kur net septynmečiai tau pasakys, kaip atsiranda vaikai ir kam reikalingas prezervatyvas. Net neabejoju, kad šiuo skandalu, kuris tikriausiai atsirado ne dėl lytiškumo, o dėl socialinio liberalizmo, kuris leidžia daryti, ką tik nori nepilnamečiai, negalvojant apie pasekmes. Kur Morganos konsultacijos ir psichologinė pagalba? Ar jos partijos tam tikros idėjos, kurios gausintų panašius atvejus, yra tikrai tai, ko mes norime? Juk vaikai nėra sąmoningi ir pamatuojantys pasekmes, jiems reikia rėmų ir saugiklių, o tik po to apkabinimų, bet tai jau kita tema...

 

Manau, nuo Ministerijos sukirmijusių galvų prasideda visas visuomenės supriešinimas, pasitelkiant melo statistiką apie streikuojančių mokytojų skaičių, apie jų vidutinius atlyginimus ir apie mokytojų trūkumą. Jeigu net jau paprasti matematikai eina dėstyti fizikos, nes nėra kam, o Ministerija laukia kitų rinkimų, todėl „išmintinga“ nieko nesiimti ir toliau vemti savais skaičiais, dangstant popierėliais apnuogintas melo genitalijas. Matome akivaizdų propagandinį politinį melą, kurio aukomis tampa mokytojai, pastaruosius dar bandoma nupiešti kaip parazitus (prisiminkite Audriaus Skaisčio „broilerius ir komuniagas“) prieš tėvus, kurie neturi kur palikti vaikų. Įsivaizduokite, iš pačių tėvų buvo siūlymų streikuoti vasaros mokytojų atostogų metu; koks įžūlumas, gerai pagalvojus, nes mokytojas turi pagailėti vaikų dėl aukštesnių interesų, o jo gyvenimas ir vėl nesvarbus; sakyčiau, mokytojas ir gaili tų vaikų, juk ir dėl jų protestuoja, nes gerinant pedagogų darbo sąlygas nepalyginamai, mano supratimu, gerėja ir mokinių švietimo kokybė, o ne priešingai – koks būtų poveikis, jeigu mokytojai streikuotų atostogų metu, aš nežinau, matyt, vėl taptų pajuokos objektu). Maždaug 10 šaukštų druskos ant žaizdos ir tegu tėvai sukyla prieš mokytojus, o mes, Ministerijos klerkai, palauksime naujų rinkimų – taip dabar atrodo situacija iš šalies.

 

Juokingiausias yra nuostabusis populizmas, kuris vėl rodo, kad švietimo prioritetai su mokytojais tėra tik politikų šachmatų figūra ir asmeninių versliukų plėtimas. Pamenate Saulių Skvernelį, kai mokytojai streikavo 2018 metais? Jis juos pavadino teroristais, o konservatoriai mokytojams nešė pro langus picas ir tortus, reikšdami paramą ir suokdami prieš kameras daineles apie tai, kokie vargšai mokytojai ir kokie blogi žalieji ir valstiečiai. Šiandien konservatoriai valdžioje, o kur picos ir tortai, kur atjauta? Neįtikėtina, bet dabar Skvernelis Rimos Urbonaitės laidoje netikėtai atjaučia savo kažkada pavadintus teroristus ir žeria priekaištus konservatoriams. Kai kompaso rodyklės sukasi pagal tai, kas valdžioje, man akivaizdu, kad Skvernelis ir Šimonytė bei jų partijų prioritetai taip ir lieka tik vidaus interesai, pūlingomis žarnomis apraizgyti, kitaip sakant, tiek vieni, tiek kiti yra tie patys šunsnukiai, kosmetiškai dirbantys ne Lietuvai, o savo interesams. Kaip mano senelis sakydavo, tegu eina jie visi peklon.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Shakira, Fuerza Regida - El Jefe [lyrics / žodžiai / letra]

 

Sveiki,

 

Šios rudens muzikiniu atradimu tapo absoliučiai netikėtas „gabalas“, kurį įrašė visiems puikiai žinoma Kolumbijos atlikėja Shakira ir meksikiečių grupė Fuerza Regida „El Jefe“, išvertus iš ispanų kalbos būtų „Šefas“ arba „Bosas“. Tai jau penktasis Shakiros singlas iš būsimo albumo, kuris, deja, kol kas neturi nei pavadinimo, nei aiškios išleidimo datos, todėl atrodo, kad atlikėja suklijuos savo dvyliktą albumą būtent iš skirtingų išleistų hitų per 2022 ir 2023 metus.

 

Daina absoliučiai „nuraunanti stogą“, nes ji ir linksma, ir ritminga, ir ironiška, ir skaudi vienu metu. Tai pirmas kartas, kada Shakira atlieka meksikiečių regioninės muzikos žanrą – greitas ir ritmingas žirgo žingsniavimo ritmu atliekamas kūrinys, kuris skirtas visiems Lotynų Amerikos emigrantams, kurie pasiryžo palikti savo šalį ir susikurti saugesnį ir geresnį gyvenimą svetur, tačiau įklimpo į sudėtingą ir išnaudojamą darbo rinką. Milijonai meksikiečių ir kitų Lotynų Amerikos pabėgėlių bando patekti per Meksikos koridorių į JAV, kurio didesnes atskirties sienas pastatė Donaldas Trumpas. Tačiau dainoje ne žymiam politikui skirti kartūs žodžiai, bet būtent visiems savo sektoriuose vadovaujantiems bosams, kurie išnaudoja pigią trečiųjų šalių darbo jėgą. Atrodo, kad didžioji dalis tokių žmonių funkcionuoja tik dėl šeimos, o ne dėl savęs, todėl keliasi anksti ryte, eina į darbą ir grįžta tik permiegoti. Ko vertas tada žmogaus gyvenimas, jeigu už minimumą ir nepagarbą, viršvalandžius dėl grasinimų atleisti žmogus yra pasiryžęs dirbti, kad išgyventų? To klausia naujausias Shakiros kūrinys.

 

Muzikos kritikai šį netikėtą Shakiros eksperimentą tiek žanru, tiek žodžiais pasitiko ovacijomis. Socialinės problemos atskleidimas dainoje lyginamas su kitu Lotynų Amerikoje labai populiariu atlikėju Bad Bunny, kuris kuria labai panašias dainas. „El Jefe“ pavadinta kritikų „žmogaus darbo teisių gynimo himnu“, dainoje skamba ir necenzūrinių žodžių ispanų kalba. Shakirai talkina pakankamai garsi JAV meksikiečių regioninės muzikos grupė „Fuerza Regida“ ir jos pagrindinis vokalistas Jesús Ortíz Paz. Tiesą sakant, nebeturiu ką labai ir bepridurti, tik aiškią statistiką. „El Jefe“ vos pasirodęs tapo labiausiai viešojoje erdvėje aptarinėjamu kūriniu, kuris buvo Lotynų Amerikos šalyse netgi pristatytas TV žiniose. Skaitmeninėje JAV Billboard reitinge pasiekė pirmąją poziciją, singlas su 60 tūkstančių pardavimų tapo platininiu. Čilėje, Kolumbijoje ir Bolivijoje pasiekė 7 poziciją, Meksikoje 10, Ispanijoje 12. Siūlau pasiklausyti.

 

Shakira, Fuerza Regida - El Jefe

[letra / žodžiai / lyrics]

 

Siete y treinta, ha sonado la alarma

Yo con ganas de estar en la cama

Pero no se puede

Llevo a los niño' a las nueve

 

El mismo café, la misma cocina

Lo mismo de siempre, la misma rutina

Otro día de mierda

Otro día en la oficina

 

Tengo un jefe de mierda que no me paga bien

Yo llego caminando y él en Mercedes-Benz

Me tiene de recluta

El muy hijo de puta, yeah

 

Estás soñando con irte del barrio

Tienes todo pa' ser millonario

Gustos caros, la mentalidad

Solo te falta el salario

 

Se acumulan las facturas, ser pobre es una basura

Mamá siempre me decía que estudiar todo asegura

Estudié y nada pasó, maldita vida tan dura

Trabajo más que un cabrón, pero follo menos que un cura

 

Qué ironía, qué locura, esto sí es una tortura

Te matas de Sol a Sol y no tienes ni una escritura

Dicen por ahí que no hay mal que más de cien años dura

Pero ahí sigue mi exsuegro, que no pisa sepultura

 

Tengo un jefe de mierda que no me paga bien

Yo llego caminando y él en Mercedes-Benz

Me tiene de recluta (te tienen de recluta)

El muy hijo de puta (el muy hijo de puta)

 

Estás soñando con irte del barrio

Tienes todo pa' ser millonario

Gustos caros, la mentalidad

Solo te falta el salario

 

Tienes un jefe de mierda que no te paga bien

Tú llegas caminando y él en Mercedes-Benz

Te tiene de recluta

El muy hijo de p—

 

'Toy soñando con irme del barrio

Tengo todo pa' ser millonario

Gustos caros, la mentalidad

Solo me falta el salario

 

Lili Melgar

Para ti esta canción, que no te pagaron la indemnización

Otro pedo, como siempre, a la ve—

 

Estás soñando con irte del barrio

Tienes todo pa' ser millonario

Gustos caros, la mentalidad

Solo me falta el salario

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Siiri Sisask – Sumeri naine [sõnad / žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Netipinė daina ir netipinė atlikėja yra estų dainininkė, aktorė ir politikė Siiri Sisask (g. 1968) su kūriniu „Sumeri naine“ (liet. Šumerų moteris). Daina primenanti ir dainuojamąją poeziją, ir bliuzo bei džiazo jungtis. Jau trečią dešimtmetį stebiu Sisask karjerą, tiesa, su pertraukomis, nes ji dingsta man iš horizonto, užsimiršta ir vėlei pasirodo visiškai kitomis spalvomis. Pirmąkart Siiri Sisask atradau 2009 metais per „Kino pavasarį“, kai žiūrėjau estų filmą „Taarka“ (2008), kur ji įkūnijo ir perteikė tiek vaidyba, tiek savo balsu istoriškai estams svarbią folkloro atlikėją Taarką. Filmas buvo ir, manau, tebėra vertas pagarbos kaip įdomybė, nebūtinai etnografinė, o ir vaidybiškai, nes Siiri filme labai charizmatiška. Prieš daugel metų atradau ir jos dainą, dainuojamą minioms per estų dainų dienas „Mis maa see on“ (1998), pastarosios klausausi iki šiol ir man ji primena estų nacionalinį himną.

 

„Sumeri naine“ daina atlikėjos įrašyta 2020 metais, tačiau žodžius sukūrė Uku Masing, estų poetas, 1936 metais. Nepaprastai poetiški žodžiai, eilėraštis, persmelktas nuotaikos, gamtinių ir lietuviams būdingų XX amžiaus poezijos įvaizdžių, cituoju pažodinį vertimą: „Ir kai kartais pamatau kažką tokio gražaus / Ir tolimo kaip debesis, kuris miršta vasaros vidurdienį / Tada prisimenu: seniai sapne kažkas paglostė man galvą, / O plaukai tvyrojo kaip prinokusio obuolio kvapas.“ Įdomu, kad daina „Sumeri naine“ 2020 m. tapo labdaros daina, remianti estų gynybos karius, žuvusius ar sužeistus karo fronte, jų artimiesiems paremti (tai dar iki karo Ukrainoje). Man labiausiai patinka, kai Siiri dainuoja gyvai, bet pridedu ir studijinę versiją. Ji labai plataus ir emocingo muzikinio spektro atlikėja, mano akimis, Estijoje pačių pačiausia.

Gyvas pasirodymas

Studijinė versija

 

Žodžiai / Sõnad / Lyrics

Siiri Sisask – Sumeri naine

 

Ja, kui ma vahel näen, et miski veel nii ilus

Ning kauge nagu pilv, mis sureb suvelõunal

Siis meenub: ammu unes keegi pääd mul silus,

Ja juustel oli raugev lõhn, mis valmind õunal

On enne, kui ta irdub öösel lehte vahelt

Ning ütleb igaveseks hästijätu.

Siis nagu tuleks uni jälle minu juurde

Ja lausuks: tee mis tahad, aga ootan ammu,

Tead ise küll, all selle leinapaju suure,

Kus varjud lilledega katsusid siis rammu,

Kui viimne vaba päikseloojang võttis kahelt

Ka nende iidselt nukra hästijätu.

 

Ma kõnnin hoolsalt, aga igal päeval ära

Mul unub äkki, milleks tammun teadvalt nõnda,

Taas aiman, et on kuskil imeteldav sära,

Vist siis, kui olen näinud kogemata mõnda,

Kes nagu uni puhub üle verel lauge

Kord jälle oma leebe hästijätu.

Kõik, mis ma teha võtan siis, on ajaviide,

Ehk küll ju mõtlen, et ta viib mu lähemale

Nüüd juba sellele, kes taga tõuguriide

Kord vaatab mind ja hõõguma lööb pale.

Siis pole enam kirgas uni surnust kauge,

Ja huulilt hõõrun unund hästijätu,

Sest sinililled õitsvad valge pilve vilus.

Sest sinililled õitsvad valge pilve vilus.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Laura Pausini – Durare / Durar ft. Tiago Iorc (italiano, spagnolo, portoghese)

 

Sveiki,

 

Apie italų atlikėją Laura Pausini esu čia rašęs ne kartą. Tai, kaip sako italai, vienintelė jų tėvynainė turinti tiek daug tarptautinės muzikinės patirties, kad tapo nacionaliniu muzikos veidu. Nenuostabu, nes nuo 1993 metų Laura Pausini neatsigina žinomumo, o per 30 veiklos metų ji išleido daugybę albumų, susirinko žvėriškai daug apdovanojimų ir dainavo didžiausiuose pasaulio arenose su pasaulinio lygio ir žinomumo atlikėjais penkiomis pasaulio kalbomis.

 

Visgi atrodo, kad Laura Pausini buvo muzikoje sustojusi. Paskutinis jos albumas Fatti sentire / Hazte sentir (itališka ir ispaniška versija) pasirodė 2018 m., prieš pandemiją, sulaukė visgi turo prieš užsidarant sienoms. Šiemet, po penkerių metų pertraukos, pasirodys tiek itališka Anime Parellele, tiek ispaniška Almas Paralelas versijos. Tačiau atlikėja niekur nebuvo dingusi, priešingai, užsiiminėjo muzikine veikla ir pandemijos metu. Per tuos penkerius metus ji po 18 metų draugystės spėjo iškelti vestuves, sukurti dokumentinį filmą apie save, kurio scenarijų rašė pati, taip pat jau sirgdama COVID-19 vedė „Euroviziją“ ir net pati dainavo, reprezentuodama Italiją, o nuo 2023 metų pradžios, minėdama savo karjeros tris dešimtmečius, perleido visus savo albumus vinilo formatu, perdainuodama po tris dainas gyvai kaip papildomas versijas iš kiekvieno albumo; įsigiję vinilą galite tas versijas elektronine versija parsisiųsti per QR kodą, o  kur dar kiti muzikos projektai...

Naujasis albumas jau pakeliui į rinką ir pirmuoju singlu tapo įkvepianti baladė „Durare“ (itališkai), „Durar“ (ispaniškai). Abejose kalbose žodis reiškia „Paskutinis“. Įdomybė! Šįkart, pristatydama singlą ir dainos vaizdo klipą, ji nustebino ir portugališkai kalbančius gerbėjus, nes išleido ir šia kalba vaizdo klipą duetu su Tiago Iorc. Štai ką sako Pausini apie šį duetą: „Prieš kelerius metus kelionėje į Braziliją per savo draugą atradau Tiago Iorco muziką ir ją pamilau. Jis yra brangus dainininkas ir dainų autorius, ir kiekvieną kartą, kai manęs paklausdavo, su kuo norėčiau bendradarbiauti, atsakydavau jo vardu. Jis išgirdo, kad esu jo gerbėja, todėl susisiekėme. Kai įrašiau itališką „Durare“ versiją, nusiunčiau jam savo demonstracinę versiją, kad sužinočiau, ką jis apie tai galvoja ir ar norėtų dainuoti su manimi. Taip gimė pirmasis mūsų bendradarbiavimas su jo sutikimu dėl portugališkos versijos. Labai džiaugiuosi šia mūsų bendra daina, kurią, tikiuosi, mylėsite taip, kaip mes!“

Daina kalba itin pozityviomis žmogiškosiomis temomis, apie dviejų žmonių vienas kito laukimą ir atradimą, kuris labai ilgai užtruko, apie leidžiamą laiką kartu, kuris užpildo gyvenimo prasmę. Apskritai visas albumas žada būti nukreiptas į žmones, kalbantis apie jų gyvenimus ir per dainas ieškoma ryšio, supratimo, šviesių ir gyventi įkvepiančių prasmių ir spalvų. Manau, kad susiklostęs asmeninis gyvenimas t. y., ilga draugystė su vyru, santuoka, jau paauglė dukra įkvėpė pozityviai permąstyti laiką ir santykius per muziką, išreikšti dėkingumą. Pasiklausykite visų trijų versijų ir pasižiūrėkite vaizdo klipus. 

Itališka versija.

 

Ispaniška versija.

 

Portugališka versija (dalis Pausini teksto skamba itališkai)

 

Žodžiai / lyrics / letra

Laura Pausini – Durar

 

Menos mal

Que tú no eres igual

Al resto de la gente

Que dejas todo y vuelves

Cuando tengo miedo

Y nadie más lo siente

 

Elígeme elígeme elígeme

Esta noche

Ves

Somos charlas en la cama

Una vida tras la cena

Somos lo que tú querrás

 

Y ahora explícame

Por qué has tardado tanto

En encontrarme aquí

Fijar tu objetivo

En llevarme tan alto

Que la ciudad es un punto

Minúsculo y es bello

Ver el destino juntos

 

Hay una noche estrellada

Entre chimeneas

Hay una vida pensada

Y una para que tú creas

Y una para inventarse

Y una para entenderse

Y una va a durar

En mí, en ti

Y para enloquecer

En mí

 

Menos mal

Que aún no estas durmiendo

Cuando vuelvo tarde

Que no te entra miedo

Si no estamos bien

Y que sabrá la gente

 

Y ahora te lo ruego

Llámame llámame llámame

Bambina

Somos solo un par de almas

Somos solo dos metáforas

Lo que la gana nos da

 

Y ahora explícame

Por qué has tardado tanto

En encontrarme aquí

Fijar tu objetivo

En llevarme tan alto

Que la ciudad es un punto

Minúsculo y es bello

Ver el destino juntos

 

Hay una noche estrellada

Entre chimeneas

Hay una vida pensada

Y una para que tú creas

Y una para inventarse

Y una para entenderse

Y una va a durar

En ti, en mí

Y para enloquecer

En mí, en ti

 

Jūsų Maištinga Siela