Šios dienos daina: Siiri Sisask – Sumeri naine [sõnad / žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Netipinė daina ir netipinė atlikėja yra estų dainininkė, aktorė ir politikė Siiri Sisask (g. 1968) su kūriniu „Sumeri naine“ (liet. Šumerų moteris). Daina primenanti ir dainuojamąją poeziją, ir bliuzo bei džiazo jungtis. Jau trečią dešimtmetį stebiu Sisask karjerą, tiesa, su pertraukomis, nes ji dingsta man iš horizonto, užsimiršta ir vėlei pasirodo visiškai kitomis spalvomis. Pirmąkart Siiri Sisask atradau 2009 metais per „Kino pavasarį“, kai žiūrėjau estų filmą „Taarka“ (2008), kur ji įkūnijo ir perteikė tiek vaidyba, tiek savo balsu istoriškai estams svarbią folkloro atlikėją Taarką. Filmas buvo ir, manau, tebėra vertas pagarbos kaip įdomybė, nebūtinai etnografinė, o ir vaidybiškai, nes Siiri filme labai charizmatiška. Prieš daugel metų atradau ir jos dainą, dainuojamą minioms per estų dainų dienas „Mis maa see on“ (1998), pastarosios klausausi iki šiol ir man ji primena estų nacionalinį himną.

 

„Sumeri naine“ daina atlikėjos įrašyta 2020 metais, tačiau žodžius sukūrė Uku Masing, estų poetas, 1936 metais. Nepaprastai poetiški žodžiai, eilėraštis, persmelktas nuotaikos, gamtinių ir lietuviams būdingų XX amžiaus poezijos įvaizdžių, cituoju pažodinį vertimą: „Ir kai kartais pamatau kažką tokio gražaus / Ir tolimo kaip debesis, kuris miršta vasaros vidurdienį / Tada prisimenu: seniai sapne kažkas paglostė man galvą, / O plaukai tvyrojo kaip prinokusio obuolio kvapas.“ Įdomu, kad daina „Sumeri naine“ 2020 m. tapo labdaros daina, remianti estų gynybos karius, žuvusius ar sužeistus karo fronte, jų artimiesiems paremti (tai dar iki karo Ukrainoje). Man labiausiai patinka, kai Siiri dainuoja gyvai, bet pridedu ir studijinę versiją. Ji labai plataus ir emocingo muzikinio spektro atlikėja, mano akimis, Estijoje pačių pačiausia.

Gyvas pasirodymas

Studijinė versija

 

Žodžiai / Sõnad / Lyrics

Siiri Sisask – Sumeri naine

 

Ja, kui ma vahel näen, et miski veel nii ilus

Ning kauge nagu pilv, mis sureb suvelõunal

Siis meenub: ammu unes keegi pääd mul silus,

Ja juustel oli raugev lõhn, mis valmind õunal

On enne, kui ta irdub öösel lehte vahelt

Ning ütleb igaveseks hästijätu.

Siis nagu tuleks uni jälle minu juurde

Ja lausuks: tee mis tahad, aga ootan ammu,

Tead ise küll, all selle leinapaju suure,

Kus varjud lilledega katsusid siis rammu,

Kui viimne vaba päikseloojang võttis kahelt

Ka nende iidselt nukra hästijätu.

 

Ma kõnnin hoolsalt, aga igal päeval ära

Mul unub äkki, milleks tammun teadvalt nõnda,

Taas aiman, et on kuskil imeteldav sära,

Vist siis, kui olen näinud kogemata mõnda,

Kes nagu uni puhub üle verel lauge

Kord jälle oma leebe hästijätu.

Kõik, mis ma teha võtan siis, on ajaviide,

Ehk küll ju mõtlen, et ta viib mu lähemale

Nüüd juba sellele, kes taga tõuguriide

Kord vaatab mind ja hõõguma lööb pale.

Siis pole enam kirgas uni surnust kauge,

Ja huulilt hõõrun unund hästijätu,

Sest sinililled õitsvad valge pilve vilus.

Sest sinililled õitsvad valge pilve vilus.

 

Jūsų Maištinga Siela