Sveiki,
Su rugsėjo 1-ąją, kardelių ir gladiolių diena, kaip sakant. Nors piškinu
dabar tik po vidurnakčio, gerdamas trečią puodelį kavos. Šįkart be cukraus,
anuos du – taip, neatsispyriau, man kava saldesnė yra skanesnė. Puodelyje žydi
kavos spalvos gladiolės, na, tos gėlės, kurios neretai užaugą daug aukštesnės
nei pirmokai.
Džiaugiausi paskutine vasaros diena, kuri pasirodo besą pozityvi, lyg akumuliatoriaus
užvestas kaliau klaviatūrą pusę dienos, rašydamas grožinės literatūros tekstus,
kad net rankas pakirto. Šitiek savaime besiliejančių minčių, kad sunku jas
sukristalizuoti ir sujodinėti ypatingai ten, kur žodis ir mintis turi sekti
nuosekliai. Esu taip patenkintas, kad, rodos, nerašiau nieko „gabaritiško“ nuo
paties pavasario, toks jausmas, kad pirmą kartą per visą vasarą normaliai
pavalgiau. Aha. Soti maištinga siela šiąnakt gal sapnuos gladioles, sumerktas
kur nors Maldyvuose, tik šiandien jau nereikia tų sapnų apie ateivius,
perspėjimus apie juodas kates ar vampyrus. Šiandien žengiu į rudenį ir esu
beveik tuo patenkintas. Tik va, vis tiek gaila vasaros. Nė vieno metų sezono
taip negaila apraudoti, kaip tą vasarą...
Užteks gailesčio, geriau kvėpuokime ir sapnuokime gliadiolėmis ir
nusiteikime darbingam metui. Lekiu žiūrėti kokios nors juostos, kuri įkvėps
rytojaus rašymams. Tikiuosi.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą