Kuri diagnozė ir ką ji reiškia? Bibliobibulis, Tsundoku, Abibliofobija

Sveiki,

Neseniai iš leidyklos Sofoklis gavau taip geidžiamą Man Booker International trumpojo sąrašo Amos Oz knygą „Judas“ ir jame aptikau puikius knygos skirtukus. Kažkada juos rinkdavau, tačiau, kai stalčius prisipildė, visokios kraustynės ir apsivalymai kartais pasitarnauja į naudą, todėl kolekciją tiesiog laisva valia sušlaviau į šiukšlių dėžę. Dabar skirtukus tiesiog palieku perskaitytoje knygoje ir bevartant seniai perskaitytas knygas smagu šį bet tą ten atrasti ir prisiminti...

Sofoklio viename iš skirtukų radau knygų žiurkėms, knygų gurmanams ir literatūrologams galgi net rašytojams tinkančius tris terminus, prie ko knygų fetišizmas gali privesti. Taigi.

Jus gali kamuoti bibliobibulizmas, o toks žmogus vadinamas Bibliobibuliu – tai žmogus, kuris per daug skaito. Skaitau ne tiek ir daug palyginus su kitais, nes neturiu tiek daug laiko, tačiau neturėdamas tiek daug laiko neleidžiu sau skaityti bet ko.

Kitas japoniškas terminas Tsundoku – tai reiškinys, kai prisiperkama daug knygų, bet jų neskaitoma. Nepasakyčiau, kad šis terminas tiktų man, tačiau kartą permetus knygų alkis būna didžiulis t. y. Vilniaus knygų mugėje, kurioje paprastai susišlaviu visas geidžiamiausias naujienas, naiviai manydamas, kad bent kokius tris mėnesius nepirksiu jokios knygos ir skaitysiu iš tos krūvos. Dažniausiai vis tiek lieka bent kelios knygos neskaitytos, nes... ir vėl nebelieka laiko, nes ateina naujos knygos.

Abibliofobija – tai baimė, kad baigsis dalykai, kuriuos galima skaityti. Nesąmonė! Dažniausiai norisi kuo greičiau perskaityti, kad galėčiau kuo greičiau užsikabinti už kitos knygos, kuri, visgi viliesi, bus dar geresnė. Bet jeigu yra šis žodis, vadinasi, turėtų būti ir reiškinys. Gal tai jūsų diagnozė?

Visgi reiktų sukurti naują terminą, tinkantį man t. y. pačių naujausių knygų troškulys, kai dar neperskaitai ir tų per paskutinį pusmetį susikaupusių naujienų-sensacijų-būtinųperskaityti.

Jūsų Maištinga Siela