Filmas: "Mumbajaus viešbutis" / "Hotel Mumbai"

Sveiki,

Apie šį filmą buvau nemažai girdėjęs ir daugelis sakė vien tik puikius atsiliepimus, nors paskutiniuoju metu mane sunkiai sekasi sudominti visokiais teroristinius įvykius vaizduojančiais filmais, bet... Vis tiek pažiūrėjau filmą „Mumbajaus viešbutis“ (angl. Hotel Mumbai) (2018), kuris pastatytas pagal realius įvykius, nutikusius Mumbajuje.

Tiesą sakant, pats filmas nėra nei jokia pramoga, nei ką. Jo tikslas – pastatyti platesnio masto paminklą žuvusioms to įvykio aukoms. Bent jau iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo, bet įsigilinus į filmo turinį, tampa aišku, kad filmą galima savaip interpretuoti kaip propagandinį t. y. vakariečių užsakytą „meno kūrinį“ toliau skaldyti religiniu pagrindu valstybes, kurio principas yra aukos ir brutalūs žudikai (gerieji ir blogieji). Ir spėkite iš trijų sykių, kas blogieji? Ogi musulmonai religiniai fanatikai. Štai tokį požiūrį į musulmonus ir turi dažnas lietuvis, kuris spokso į TV ekranus ir mato tik tai, ką pakiša vakarietiškoji „meno“ rinka. Ypač nesusivokia senesnio amžiaus žmonės, kurie duodami TV3 žinioms interviu apie tai, ką mano apie Rytų pabėgėlių priėmimą Lietuvoje, išvardija praktiškai visas šiame filme išsakytus ar veiksmai iliustruotus epitetus. Iš kitos pusės turime Švediją, kuri buvo humaniška ir priėmė nemažai pabėgėlių ir kas iš to išėjo? Daugelis sėdi ant sprando, skundžiasi, prievartauja vietos baltaodes... Sunku pamatuoti, kur melas, o kur politinė propaganda, o kur apskritai tik menas... Bet kad filmas absoliučiai politiškas, tą manau sutiks daugelis kino žiūrovų, kurie žvelgia kur kas toliau nei vien į statistiką ir nušautas aukas.

Pamiršus tą kontekstą, mano manymu, filmas išties neblogai sudurstytas kaip trileris. Čia įtampos nemąžta, ji vis tik auga palaipsniui. Iš kitos pusės, jeigu matėte nors kelis filmus apie užgrobtą laivą ar viešbutį, manau, suprantate šio filmo ritmiką ir dinamiką, kuri daugiau ar mažiau vietomis pernelyg komponuojama netikroviškai: jeigu tai „gerietis“, tai jam visada ne vietoje ir ne laiku išsikraus mobilusis, o „blogiečiui“ niekada to nenutiks; jeigu yra kūdikis, tai jis visada žviegs įtampos akimirką kaip skerdžiamas paršelis, tačiau filmo gale būtinai (dėl stebuklingų humaniškų pasiaukojimo pavyzdžių) išliks gyvas!

Tie esminiai nusaldinti ir netikroviški holivudiniai štrichai, aišku, prasimuša filme ir bado akis. Nors visame šiame chaose ir būta keletą siužetiškai netikėtų sprendimų kaip antai baltaodžio tėvo nužudymas, kuriam taip puikiai sekėsi ir atrodė, kad jam lemta tapti esminiu šios istorijos didvyriu, bet... Tai tikriausiai labai vykęs sprendimas, nes tai nustebina, išmuša iš vėžių, o visa kita... Sukonstruota pagal holivudinius veiksmo trilerio dėsnius, kuriuos iš esmės nėra nuobodu žiūrėti, tačiau kai stabteli atsiplėšti naują sūdytų siemkių pakelį, staiga topteli, kad dalyvauji ne kaip liudytojas baisaus istorinio fakto, bet kažkokiame kompiuteriniame žaidimų žudynių kambaryje, dėl ko retai suskausta širdį, nes žudymo aktas kine jau savotiškai retai kada benustebina, nes tai tampa sudedama istorijos dalimi: pasiaukojimas ir mirtis lygu išprievartauta žiūrovo reakcija – šokas. Bet šoko čia nebuvo, nors ir įtampos netrūko.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela