Filmas: "Bakurau" / "Bacurau"

Sveiki,

Šio filmo neplanavau žiūrėti Kino pavasaryje. Komentaruose pamatęs, kad jis lyginamas su Tarantino kuriamu kinu, suklusau. Dar Brazilijai pelnė ir Kanų kino festivalyje žiuri prizą, o anonsas žadėjo dinamišką istoriją, na, tokią, kurią daugmaž esu matęs „Dievo miestas“ (2002), nufilmuotą San Paulo miesto lūšnynuose. Šioji, žinoma, kiek kitokia istorija vadinasi „Bakurau“ (protugal. Bacurau) (2019) šiemet Kino pavasaryje man tapo tikru atradimu!

Istorijos siužetus sunku nusakyti, nes jie iš esmės ir nėra iki galo aiškūs. Tai idėjų kinas, paremtas populiariojo kino dvasia, sumaišant tam tikrą brazilų etninius, kultūrinius (įskaitant ir šamanizmą) elementus. Dinamiška istorija pilna smurto, tačiau būtent tas smurtas ir panašus į Tarantino kiną, nes smurtas perteiktas kaip nerealus, kone estetinio pasimėgavimo lygio, kada nuo stebuklingų psichotropinių vaistų apkvaitę Bakurau miestelio gyventojai susiduria su apkvaitusiais amerikiečiais, nebeskiriančiais savojo gyvenimo nuo kompiuterinio, todėl atrodo, kad amerikiečiai tiesiog gyvena nesuvokdami virtualų gyvenimą, tačiau toji mintis nėra iki galo išgryninta ir veikiau palikta kaip viena iš interpretacijų. Ir tai yra gerai, nes primena iš vienos pusės Tarantino vesterną „Ištrūkęs Džango“ miksą su „Bado žaidynių“ bei serbų Emiro Kusturica „Pogrindžio“ bei „Katytė juoda, katinas baltas“ režisūriniais bei siužetiniais elementais. Tai labai „skani“ vibracija, nes viskas primena estetinį hipnotizuojantį košmarą, kuriame galioja įsivaizduojamos civilizacijos vertybių normatyvas.

Kuo šis filmas vertingas? Žinoma, dėl bauginančios atmosferos, rezonuojančio šamaniško pasąmoninio vibravimo, kuris išskleidžiamas dar nematytoje erdvėje, kur maišosi ateities perspektyvos su technologijų ir smurto kompiuterinių žaidimų motyvais. Apskritai tai neįtikėtinai paveikus ir geras kultūrinių invazijų pranašas žmonijai: karstai suvežami sunkvežimiais, istorijos muziejuje eksponuojamos nukirsdintos priešų galvos, susišaudymai dėl vandens trūkumo, glaudžios bendruomenės, turinčios savitą suvokimą, rinkimus trokštantis laimėti turtuolis dabita... Visa tai režisierių pranašavimas; filmas kaip nuotykis ir įspėjimas, kaip pramoga ir baugi filosofinė mintis. Jeigu tokį filmą būtų surežisavęs Tarantino, manau, tokio įspūdžio nebūtų palikę, bet žinant, kad tai ne Tarantino ir kad ši spalvinga nykstančios civilizacijos ir visuotinai degraduojančio žmogiškumo mozaika sulipdyta kitų genialių protų, manau, filmo įvertinimas atitinka man padarytą poveikį. Tikrai kitoks, tikrai geras. Lėtesnio ir niūresnio, subtilesnio filmo gerbėjams gal bus sunkoka jį žiūrėti.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.7

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Jūsų Maištinga Siela