Sveiki, skaitytojai ir
klajokliai,
Dar 2015 metais pasirodęs filmas „Išvirkščias pasaulis“
sukėlė šiokį tokį visuomenės susidomėjimą didžiąja animacija. Ne kasmet
pasirodo po itin gerą filmą, kuris iškart prašosi įrašomas į geriausiųjų
animacijų klasiką, tačiau „Išvirkščias pasaulis“ anuomet buvo toks, kaip
kažkada pirmoji „Ledynmečio“ dalis ar „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“. Aišku,
buvo tik laiko klausimas, kas, kaip ir kada imsis šio sėkmingo projekto tęsinio,
nors, mano galva, geriausia jokių tęsinių išvis nedaryti, nes patys žinote, kuo
dažniausiai pasibaigia tos nesibaigiančios frančizės – didžiuliais komerciniais,
netvariais šiukšlių kalnais (lipdukai, puodeliai, kinder žaisliukai, plakatai,
pliušiniai ir t. t.) ir kaskart vis labiau nuviliančiomis serijos dalimis. Naujausioji
dalis beveik po 9 metų pertraukos „Išvirkščias pasaulis 2“ (2024), kūrė
jau kitas amerikiečių režisierius Kelsey Mann ir tai, savaime suprantama,
pasireiškė visame kame.
Istorija pasakoja apie tą pačią mergaitę, tiesa, jau
po kurio laiko, kai šioji pereina iš vaikystės į paauglystės amžių, bando
susitaikyti su savo hormonų sukeltais pokyčiais, bandoma būti gera ir
įvertinta, prisišlieti prie geresnių ir populiaresnių draugių, kurios ne visada
jos trokšta ir nori. Mergaitės viduje gyvenančios emocijos patyria tikrą virsmą,
į jų štabą įsibrauna kitos emocijos, kurių anksčiau nebūtų, pvz., nerimas ir
drovumas, apatija ir nostalgija... Žinoma, nerimas perima valdžią iš laimės ir
perkoordinuoja mergaitės būseną.
Šioji dalis bando perteikti sudėtingesnį ir įvairesnį
paauglystės brendimo emocijų spektrą. Žinote, kuo pirmoji dalis buvo pribloškianti?
Ji buvo itin novatoriška, pati idėja, kad kiekvieno žmogaus viduje glūdi
atskiros siaubūnėlius primenančios emocijos, dirbančios kaip kokiame NASA štabe
ir tarpusavyje bandančios išspręsti žmogiškas problemas. Iki šiol manau, kad
vaikams ir netgi jų tėvams patinka šis filmas, nes jis iš dalies paguodžia ir
leidžia suprasti emocijų ir jausmų kaitą mumyse. Visgi tenka pripažinti, kad „Išvirkščias
pasaulis 2“ jau nebeprilygsta pirmtakui, nebesukuria originalios idėjos efekto,
bet tiesiog nuosekliai tęsia tai, kas pradėta, plėtoja, t. y. tas pačias
didaktines gestikuliacijas, žaidžia paauglių probleminėmis klišėmis ir eina
pagal Disnėjaus elementarų naratyvą: buvo gražus gyvenimas + įvyksta krizė +
sugriūva senoji struktūra + gerieji patiria skriaudą + blogiukai okupuoja
valdžia + gerieji pereina išbandymus ir pademonstruoja pastangas gelbėdami
pasaulį + galiausiai gerieji grįžta į valdžią ir atleidžia blogiukams, nes ir
taip aišku, kad niekada paauglystėje nebebus taip, kaip buvo anksčiau + šventė
ir dainos. Kažko visgi šioje dalyje pasigedau, gal jis pernelyg greitai ir komerciškai
praplaukė per akis, viskas buvo tiesiog pernelyg elementaru.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą