Serialas: "Elniukas" / "Baby Reindeer" (1 sezonas / season 1)

Sveiki,

 

Pradėsiu nuo šio serialo komercinės sėkmės. 11 „Emmy“ nominacijų, iš kurių šiam projektui pavyko laimėti net šešis. Britų mini vieno sezono serialas „Elniukas“ (angl. Baby Reindeer), kurį režisavo ir pagrindinę rolę sukūrė Richard Gadd, pastarajam buvo įteiktas ir „Emmy“ kaip geriausiam mini serialo aktoriui. Kiek man žinoma, serialas gana skandalingas, nes sukurtas pagal tikrus įvykius, nors seriale daug kas pakeista, vardai ir visa kita, bet tikrieji prototipai – tiksliau Fiona Harvey reikalauja 50 milijonų kompensacijos ir jau padavė serialo kūrėjus į teismą dėl panaudotos jos istorijos. Kol kas nežinau, kaip einasi tas teismas, tad tik apžvelgsiu keliais štrichais, kodėl verta arba neverta žiūrėti „Elniuką“.

 

Įsivaizduokite, kad siekiate savo karjeros kaip nuoširdusis Donis, kuris svajoja tapti geru komiku, bet esmė, kad šaltoje ir brutalioje Škotijoje Doniui nelabai sekasi, čia alaus mėgėjams kur kas smagiau žiūrėti kokias nors futbolo rungtynes, nei klouniškus pasirodymus, todėl Doniui tenka sudurti galą su galu ir dirbti vietos bare barmenu. Vieną dieną į barą užeina storuliukė Marta, labai liūdna ir prislėgta, Donis jai būna malonus, pasiūlo arbatos, tačiau netrukus Marta ima lankytis kasdien, o vietos lankytojai piršti Donį Martai. Galiausiai tai perauga į maniakiškus santykius, pasirodo, Marta turi psichikos sutrikimą ir ji taip prisiriša prie Donio, kad ima jį persekioti nesustabdomai telefoniniais skambučiais, komentuoti socialiniuose tinkluose kiekvieną jo nuotrauką ir dergtis iš merginų Donio paskyros drauguose. Žodžiu, Marta ima daryti nenormalų spaudimą, kad Doniui nieko kito nebelieka daryti, tik kreiptis į policiją...

 

Žodžiu, tolesnis serialas yra apie Donio pastangas kurti komiko karjerą ir nusikratyti prielipos Martos, tačiau nesiseka nei vienas, nei kitas. Serialas stebina! Išties jį stebėti buvo įdomu jau vien dėl to, kad analogiškai žinojau panašių gyvenimiškų situacijų ir atpažinau veikėjų tipažus kaip logiškus ir pagrįstus. Žinoma, Marta, kurios vaidmenį sukūrė aktorė Jessica Gunning ir kuri taip pat pelnė už vaidmenį „Emmy“, yra savaime suprantama. Marta ligonis, jau turėjusi skandalingos prielipos ir teroristės kriminalinę praeitį, todėl jos veiksmai ir neadekvatus elgesys savaime suprantamas ir priimtinas, tačiau kur kas sudėtingesnis atrodo pats Donis. Jis bando atsikratyti Marta, tačiau kartu fetišistiškai mėgaujasi jos persekiojimu ir savo gyvenimo žlugdymu. Ne kartą pagalvojau, kad Donis psichologinis mazochistas, labai prieštaringa asmenybė, kuri neigia ir bando išsivaduoti, tačiau trūksta ryžto.

Tai Fiona Harvey, kuri sakosi, jog yra Martos personažės prototipas ir jos gyvenimo istorija buvo pasinaudota.

 

Vienoje serijoje parodoma ir Donio priešistorė. Jis apsvaigintas vieno prodiuserio yra išprievartaujamas vyro, tačiau netgi suvokdamas, ką su juo daro Darjanas, jis vis tiek lankosi jo namuose ir svaiginasi narkotikais, o po to tampa auka, kuri išgyvena pačius keisčiausius dalykus, bet labiausiai savo seksualumo krizę. Jis ima maniakiškai eksperimentuoti, tačiau labiausiai jam pasiseka su transeksualia Teri. Su pastarąja bando megzti santykius, tačiau beprotiški Martos veiksmai ir uzurpavimas paverčia viską labai beprotiškai komišku gyvenimu. Stebina ir Donio neryžtingumas, nemokėjimas susitvarkyti su Marta, pavyzdžiui, jis lankosi pas policininkus, nesugeba tiesiog nereaguoti į Martos žinutes ir net nebando pasikeisti telefono numerio. Galų gale Donis, atrodo, lyg šunytis, pririštas savo noru prie būdos, nekenčia grandinių, tačiau be jų negali... Tiesa, stebėtinai pavaizduotas pareigūnų abejingumas, kuris rodo, jog seksizmas yra ir iš kitos pusės. Niekas nenori terliotis su vyru, kuris patiria seksualinį moters spaudimą, nes atrodo, jog tai jokia problema, problema būtų, jeigu moteris būtų persekiojama. Liurbis policininkas už stiklo pavaizduotas kaip ameba, bet gal tai ką nors sako apie Škotijos teisėsaugą, ko aš nežinau, ir šis pasirinkimas yra gana taiklus?

 

Serialo tekstūra kitoniška. Režisierius moka išjudinti situaciją ir perteikti ją ekspresyviai. Seriale labai daug stambaus kadro, didelių akių, bėgančio prakaito ir atrodo apskritai viskas labai kūniška. Nors serialas apie psichinius sutrikimus ir draminis dėmuo labai svarbus, tačiau režisieriui pavyko istorijai suteikti komedijos atspalvio. Pavyzdžiui, Marta vaizduojama tiesmuka teroristė, pabrėžiant jos kūno išskirtinumą, o Donio tėvai išvis perteikiami kaip lėlės karikatūros, kurios sėdi ant sofos ir vaizduoja motinos ir tėvo stereotipinius vaidmenis. Atrodo, jog režisierius sujungia negyvumą su dinamiškumu, išgauna gana unikalią serialo tekstūrą, kuri, sakyčiau, labai veikia ir tą pastebi žiūrovai ir kritikai, skirdami daugybę „Emmy“ nominacijų.

 

Man patiko „Elniukas“, patiko, kad serijos trumputės, vos pusvalandis, kai kada nė tiek ir galima sužiūrėti per pusdienį. Ekspresyvumas, įdomūs personažai, psichinės traumos, liūdno komiko niuansas atspindi, kad tarp juoko ir verksmo yra labai trapi riba. Puikus serialo montažas, kadrų gausa ir gera bei įsimintina vaidyba leido šiuo serialu pasimėgauti nuo pradžių iki galo. Gal ne visiems patiks, tačiau man suveikė.

 

Jūsų Maištinga Siela