Filmas: "Sonja. Baltoji gulbė" / "Sonja: The White Swan"

Sveiki,

Pykstu ant Scanoramos organizatorių, kad į pagrindinius favoritinius filmus iškėlę praktiškai niekam nežinomus, menkai įvertintus filmus, o tuos pačius pačiausius pasiliko tik Vilniuje ir praktiškai „įgrūdo“ į masę – atsirink, kad gudrus! Kadangi esi tik svečias ir supranti visą tų filmų rėmėjų sistemą, stengiesi, kaip sakant, dovanotam arkliui į dantis nežiūrėti, ir vaišiniesi tuo, kas padėta ant stalo. Maždaug su tokia išalkusia kino dvasia ėjau į filmą „Sonja. Baltoji gulbė“ (angl. Sonja: White Swan) (2018), kuris pasakoja apie iš Skandinavijos kilusią ir Holivudą užvaldžiusią gražuolę dailiojo čiuožimo čempionę, žvaigždę Sonją.

Tiesą sakant, nieko per daug iš šio filmo nesitikėjau, todėl ir negavau per kuprą. Istorija gestikuliuojama holivudine, didžiojo masinio kino maniera – atskleidžiama dirbtina asmenybės poza, istoriniai faktai, Holivudo blizgesys, jau iš filmo į filmą matomi kultūriniai elementai, antraeiliai LGBT siužetiniai vingiai... Filme iš esmės jautiesi kaip muziejuje, jis visas išdailintas, gražus, tviska prabanga, ir „matai“ kiekvieną už kadro aptartą niuansą, perspektyvą ir aiškią asmenybės atskleidimo strategiją. Ir galiu pasakyti, kad filmas ne ką prastesnis už Holivude sukaltus biografinius filmus, viskas vietoje ir kokybiškai, bet tiems, kurie Scanoramoje tikisi įdomesnio filmo, to, kuris mus taip retai pasiekia, žiūrėkite, alkanesnio žiūrovo ir nepatenkins. Paprastai tokius filmus vis vien pamatoma per TV arba piratinėje filmų platformoje. Čia kaip su tuo festivalio atidarymo filmu „Svaigulys“ – jeigu jau afišuojiesi, kad esi išskirtinis festivalis, o pagrindinį filmą iškeli kaip masinio kino pavyzdį, manding, tai dar viena išpūsto festivalio poza: norime patenkinti kinomanus, bet turime išlikti ir labai žiūroviškai prieinami. Nežinau, ar Scanoramai to reikia, nes salės vis vien pilnos...

Visgi grįžtu prie filmo. Taip, jis paveikus, taip, jis svajingas, taip, jis žavus. Maniau, kad pavargsiu nuo asmenybės pozos atskleidimo, nuo to, kaip naivi ir žavi blondinė iš Skandinavijos, patikinti pinigus niekšui broliui ir vis šnairuojanti į ištikimą homoseksualę asmeninę padėjėją taps pagiežinga, Holivudo spindesį prarandančia, skurstančia girtuokle. Galiausiai asmenybės blizgesio nuosmukis tampa, kad ir šabloniniu žvaigždžių biografijų elementu, vis tiek jaudina, kaip sujaudina ir iš pradžių, atrodo, labai neįtinkančios, o vėliau labai patinkančios aktorės Ine Marie Wilmann vaidyba. Filmas, nors ir geras, blizgus, jautrus, tačiau Scanoramoje jis tik masinio kino pavyzdys.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb:6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Užburtoji Ela" / "Ella Enchanted"

Sveiki visi,

Šiandien noriu grįžti į komercinį kiną ir prisiminti juokingos pasakos žanro filmą. Ir šįkart tai filmas „Užburtoji Ela“ (Ella Enchanted) (2004 m.). Taigi, „Amerikietiško nusikaltimo“ režisierius praeityje ėmėsi ir komedijinės pasakos žanro ir į savo būrį pasikvietė jau tąkart po „Princesės dienoraščių“ epopėjos iškilusią aktorę Anne Hathaway, šiuometinės Oskarų savininkės. Žinote, filmas man priminė pernykštį matytą „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“, kuri man, beje, paliko gan slogius prisiminimus – iš išdarkytos pasakos teliko tik spalvinga ir pompastiška aranžuotė-parodija, o štai „Užburtoji Ela“, nors daugelio atveju panaši į pastarąjį filmą, kažkodėl manęs ne tik kad neerzino, bet ir kėlė šiokius tokius susižavėjimus šiam filmui. O ir žiūrovų, ir kritikų nuomonė apie „Užburtąją Elą“ yra kur kas geresnė, bet čia nereiktų pamiršti, kad per dešimtmetį šis žanras pradėjo atsibosti ir jam keliami visai kitus reikalavimus.

Filmas šiek tiek primena „Pelenę“, tačiau tai nėra šios pasakos perdirbinys. Atskridusi krikštamotė fėja savo dukterėčiai padovanoja nuolankumo dovaną t.y. pati baisiausia dovana, kuria gali pasinaudoti visi ir iš Elos pareikalauti visko, ko tik užsigeidžia. Rodos, toks žmogus turėtų gyventi sunkiai, bet nepamirškime, kad esame pasakoje ir viskas klostosi kaip per sviestą – daug juoko dėl kerų ir nesusipratimų, kuriuos Ela šiaip ne taip priprato pakelti, tačiau ja pasinaudoja piktadarys, kad nužudytų būsimą karalių, Ela turi tai padaryti... Bet pasaka nebūtų pasaka, jeigu ji nesibaigtų laimingomis vestuvėmis. Finalas, tiesą sakant, buvo graudus – šokiai, dainos, estrada ir vėl priminė „Veidrodėli, veidrodėli...“ super pasibaisėtiną finalą su Bolibudo šokiais.

Nepaisant kai kurių įsiėdusių klišių ir žanro formulių, man šis filmas buvo tikra atgaiva po slogių dramų. Atsigavau ir net pakikenau, o ir puikiai praleidau laiką su ilgaplauke Anne Hathaway!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.2 



Jūsų Maištinga Siela