Filmas: "Septynios seserys" / "Seven Sisters" / "What Happened to Monday?"

Sveiki, 

Kai sužinojau, kad skandinavų kilmės aktorė Noomi Rapace viename filme atliks net septynis identiškas seseris – suklusau, nes žinojau šią aktorę kaip itin universalią. Taigi filmas „Septynios seserys“ (angl. Seven Sisters) kaip kur pristatoma kaip „Kas nutiko pirmadieniui?“ (angl. What Happened to Monday?) (2017) padovanoja ne taip dažnai pasitaikančią progą pamatyti kadre vieną aktorių, atliekantį daug vaidmenų. 

Pasakojimas nukelia į distopinius laikus, kurie, pripažinkime, bus netolima ateitis, kai žmonija pasieks 10 milijardų populiacijos ribą ir iš esmės reikės galvoti, kaip išgyventi kuo ilgiau šioje planetoje. Šioji istorija siūlo vieno vaiko politiką, o ką daryti, jeigu gimė dvynukai, o dar baisiau – septyni vaikai vienu metu? Vaikų utilizavimo politika atrodo gan kraupi, tačiau filme utopinis pasaulis atrodo kažin koks sterilus ir trūksta loginių akcentų, pvz., kodėl likęs pasaulis nesugeba pasipriešinti pseudo biologės mintims? Kas per pasaulio galingieji, sunaikinę vidurinę klasę, kad jų pritrenkiančiai visų baiminasi? Sterili tikrovė primena ir kitus pseudo antiutopinius pasaulius kaip „Bado žaidynės“ ir pan., kur žmonės paklūsta tokiai politikai. Kas šiame filme jeigu ir neįtikina, tai būtent tas socialinis baisus pasaulis, kuris pernelyg primena daugelį filmų ir yra pernelyg „numuilintas“, kad tiesiog galima kaltinti režisūrinės vaizduotės stoka.

Kalbant apie veikėjų charakterius – tipiniai. Ypač prastai pasirodė „blogiečiai“, kurie išlipa iš blizgančių limuzinų su ginklais ir be gailesčio šaudo – be druskos ir cukraus, tarsi „Matricos“ epopėjos robotai, kurie neturi nei savito charakterio, nei likimo – vien tik kompiuteriu užprogramuotą veikimą. Išskyrus Glenn Close suvaidintą personažą – aktorė tiesiog be pastangų atliko klišinį vaidmenį ir perspjovė visus blogiečius. Štai vienintelė Noomi Rapace ir buvo įdomi – gaila seserų, gaila jų likimo ir tai bene vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų šiame filme vertė gniaužti kumščius ir sirgti. Septynios seseris galima apkaltinti nebent tipažiniais charakteriais: pernelyg tipažiškai suskirstyta pagal savaitės dienas ir gyvendamos po vienu stogu 30 metų „tapo“ neįtikėtinai viena nuo kita besiskiriančiomis – viena blondinė koketė, kita super protinga, kita sprotiška aktyvistė, viena užsidarėlė programišė... Tarsi įkūnytų kiekviena tam tikrą moters tipažą, pernelyg išskaidytos į stereotipinius moters įvaizdžius. Kitą vertus, vienodesnės seserys šiame trileryje atrodytų pernelyg nuobodžios. 

Veiksmo netrūksta, visgi filmas man labai patiko, sirgau kaip kokioje pralaiminčioje krepšinio komandoje, kur daugiau ar mažiau viskas vis tiek nuspėjama, netgi finalą gali numatyti, jeigu žiūrite daugiau panašių trilerių. Nepaisant visų klišių, nuspėjamo braižo, siužetinių vingrybių, filmas kaip kompiuterinis žaidimas turi savo įtampos laipsnį, todėl manau, kad vidutiniams žiūrovui ši juosta turėtų patikti, juolab, kad viso filmo koziris vienas ir tas pats – aktorė Noomi Rapace.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai" / "Hansel & Gretel: Witch Hunters"

Sveiki visi,

Fantastinių trilerių mėgėjai tikriausiai jau matė filmą „Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai“ (Hansel and Gretel: Witch Hunters“ (2013), kuris yra vienas šviežiausių ir naujausių pasakos pagrindu sukurtas trileris suaugusiems, kurie, ištroškęs įtampos ir naujų pasakos motyvų, ras vėl kažką įdomaus praleidžiant laisvalaikį. Taip, būtent laisvalaikį, nes šis filmas, kaip ir daugelis tokio tipažo filmų yra mums ne praturtinti, bet lepinti.

Kino kritikai šią juostą pasitiko labai prastai nusiteikę, negailėjo pylos scenarijui ir išdergtiems pasakų herojams, tačiau iš savo parapijos galiu pasakyti, kad šis filmas tikras auksas, palyginus su kokiomis nors paskutiniosiomis „Absoliutaus blogio“ dalimis. Ypatingai stebina gera grafika ir techniniai dalykai. Žiūrėdamas šią juostą nepasijutau, kaip neretai būna, lyg žaidime, o iš tikrųjų jaučiau tikroviškumą ir kruopščiai išdirbtas ir apgalvotas filmo detales. Aišku, šypsnius kėlė brolio ir sesers ginklai, lyg ir atitinkami pasakinio laikotarpio-aplinkos, tačiau, kai baltoji ragana paleidžia tiradą kulkų iš šaunamųjų patrankų, darosi šiek tiek iš serijos „Van Helsingas“, ir nebesuvoki, kur takoskyra tarp raganų medžioklės ir vampyrų galabijimo. Liaupsės techniniams dalykams nesibaigia, nes puikiai pasirodė ir aktoriai, grimas buvo klasiškas. Pagaliau vėl prisimenamas klasikinis, nenusaldintas raganos portretas – baisi, susivėlusi, kumpa nosimi, rodos, tokios turėtų būti kaulėtos ir nerangios, tačiau šiame filme jos virsta neprastomis kovų menų žinovėmis, kaip, beje, ir Jonukas su Grytute. Kontrastų ieškojimai tarp pasakos ir šio filmo – tai bandymai apskaičiuoti Visatos tūrį, gal net nevertėtų to daryti.

„Raudonkepuraitės“ (2011) nauja siaubo trilerio versija man patiko taip pat, nors buvo pasitikta itin prieštaringai. Tarp šių dviejų filmų įžvelgiu ne vien tik pasakos pamatą, bet ir kuriamą siaubo atmosferą. Žinoma, šiame filme kur kas daugiau vietos skiriama kovoms (smurtui!), nei baisumams. Iš esmės filmas tikrai būtų puikus, jeigu ne vienas didelis BET! Scenarijaus skurdumą neužmaskuosi jokiais specialiais efektais ar aktoriais. Visgi istorija išvystyta labai jau nuspėjamai ir neįdomiai – raganų sąskrydis, per kurį vyksta aukojimai... Viskas aišku, kad pasibaigs krachu. Kodėl režisierius nesurizikavo pabandyti suregzti kokį nors netikėtą scenarijų, kuris nebūtų taip lengvai nuspėjamas, nemanau, kad tam trūktų fantazijos ar drąsos, tiesiog pernelyg pataikaujama žiūrovams vis ta pačia įstrigusia formulės plokštele. Ar įmanoma žiūrovą papirkti ir pakerėti vien tik aktoriais ir grafika? Galbūt. Mane beveik papirko. Išties buvo smagu žiūrėti ir smagu, kad filmas nepasirodė užtęstas, tokiam scenarijui visai tinka trumpesnis filmas, o ne pustrečios valandos maratonas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 21/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela