Serialas: "Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę" / "How Get to Away with Murder" (2 sezonas)

Sveiki, skaitytojai, 

Kartais galima netgi pasibaisėti, kaip Analisa tvarko reikalus teismo salėje. Veikiau ne advokatė, bet akrobatė. Galbūt tai ir paskatino nedelsiant po pirmojo sezono greitai sužiūrėti ir antrąjį sezoną „Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę“ (angl. How Get to Away with murder). Tiesą sakant, buvo įdomu pažiūrėti kur link pasuks serialo kūrėjai, kai pirmasis sezonas rėmėsi studentų kruopščiai slepiama įvykdyta žmogžudyste ir, regis, jau viskas išaiškėjo ir visiems daugiau ar mažiau tapo viskas aišku, tačiau antrasis sezonas sako, kad nė velnio!

Manipuliacijos, gudrybės, išsisukinėjimai, melagystės ir kas tik norite! Šiame sezone rasite tiek pat, kiek anksčiau, o gal net ir dar daugiau. Kaip galbūt ir buvo galima numanyti, šiame sezone daugiau dėmesio skiriama pačių studentų, ypač Veiso, praeičiai ir tai rimtai priežasčiai, kodėl Analisa prisiėmė jį globoti. Nuo pat pirmųjų serijų mus labiau įtraukia į teismų procesą ir iš tikrųjų lyg ir truputį erzinančiai ima žaisti pirmojo sezono principais: rodoma žmogžudystė – šįkart nužudoma pati Analisa ir chronometras įvykių grandinei įjungiamas atvirkštinis. Tos pačios žaidimo taisyklės, tik kita žmogžudystė, o šalia dar sprendžiamos pavienės bylos. Lyg ir šiek tiek nuvilia, kadangi tikimasi visai naujų triukų ir sumanymų, tačiau greitai įvykiams bėgant, paaiškėja ir dar kitos ryškios siužetinės linijos, ypač apie Analisos praeitį.

 Pagrindiniai veikėjai.

 Asmenutė repeticijų metu.

 Nauji personažai.

 Frenkas šį sezoną nustebins.

 Aktorė Famke Janssen šio sezono kviestinė žvaigždė.

 Pamatysime Analisą (aktr. Viola Davis) tokią, kokios nesitikėjote.

Serialas vis tiek puikiai konstruojamas pramoginiu būdu, priverčiant toliau laukti žiūrovo kitos serijos ir laukti nuolankiai, forumuose dairantis bent menkiausių užuominų, kas galėtų įvykti toliau, tačiau tuo pačiu, bent jau man, pasigendama kažkokios gelmės. Nieko nesakau apie Analisos vaidmenį – jis iš pagrindų geriausias visame seriale ir aktorė Viola Davis vėl apipilta apdovanojimais ir nominacijomis, tačiau kai kurie personažai atkišami paviršutiniškai, atrodo, karkasiniai, kaip neišlukštenti saldainiai blizgiame popieriuje, lyg trūktų emocinės gelmės, kažkokių atviresnių kortų, lyg jie tik būtų funkcionalūs paveikslėliai įvykių grandinėje – ne daugiau. Vienas iš tokių personažų ilgą laiką atrodė Frenkas, Anallisos darbuotojas, kaip ir, beje, Bonė, tačiau antrojo sezono pabaigoje Frenkui lyg ir suteikiamas gyvastingumas, pagaliau kūrėjai ima dėlioti žmogiškus akcentus ant iki šiol tik karkasais buvusių personažų.

Šiame sezone taip pat atsiranda ir naujų veikėjų bei aktorių. Toks nežinomas faktas, kaip antai, kad Analisa turėjo lesbietiškų santykių su dar viena advokate, kuri privalo iškuopti jos, atleiskite, šūdą, nes myli ją. Šis naujų personažų ir senų nebefunkcionalių, kaip Rebeka, pasitraukimas, rodo, kad kūrėjai ir trečiajame sezone bandys prisikviesti žiauriai garsų aktorių, kuris būtų sezono kviestine žvaigžde ir atliktų nuolatinį žiūrovų pritraukimą prie serialo darbą. Už tai nepykstama, taip daro visų serialo kūrėjai. Tai netgi įdomu ir pasiteisina ne tik strategiškai, bet ir prisideda prie serialo kokybės.

Antrąjį sezoną vertinu gana gerai, jis išties buvo sėkmingas, įtraukiantis, stebinantis, nors kartu jau atpažįstami kūrėjų manevrai, kurie tikriausiai pasirodys ir trečiajame sezone, jeigu, žinoma, kūrėjai turės drąsos sukurti naują pasakojimo struktūrą, nes kitaip, bent jau man, serialas iš esmės pradės atsibosti, todėl tikiuosi, kad ateinantį rudenį sulauksime išties naujomis žaidimo taisyklėmis grįsto sezono.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai" / "Hansel & Gretel: Witch Hunters"

Sveiki visi,

Fantastinių trilerių mėgėjai tikriausiai jau matė filmą „Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai“ (Hansel and Gretel: Witch Hunters“ (2013), kuris yra vienas šviežiausių ir naujausių pasakos pagrindu sukurtas trileris suaugusiems, kurie, ištroškęs įtampos ir naujų pasakos motyvų, ras vėl kažką įdomaus praleidžiant laisvalaikį. Taip, būtent laisvalaikį, nes šis filmas, kaip ir daugelis tokio tipažo filmų yra mums ne praturtinti, bet lepinti.

Kino kritikai šią juostą pasitiko labai prastai nusiteikę, negailėjo pylos scenarijui ir išdergtiems pasakų herojams, tačiau iš savo parapijos galiu pasakyti, kad šis filmas tikras auksas, palyginus su kokiomis nors paskutiniosiomis „Absoliutaus blogio“ dalimis. Ypatingai stebina gera grafika ir techniniai dalykai. Žiūrėdamas šią juostą nepasijutau, kaip neretai būna, lyg žaidime, o iš tikrųjų jaučiau tikroviškumą ir kruopščiai išdirbtas ir apgalvotas filmo detales. Aišku, šypsnius kėlė brolio ir sesers ginklai, lyg ir atitinkami pasakinio laikotarpio-aplinkos, tačiau, kai baltoji ragana paleidžia tiradą kulkų iš šaunamųjų patrankų, darosi šiek tiek iš serijos „Van Helsingas“, ir nebesuvoki, kur takoskyra tarp raganų medžioklės ir vampyrų galabijimo. Liaupsės techniniams dalykams nesibaigia, nes puikiai pasirodė ir aktoriai, grimas buvo klasiškas. Pagaliau vėl prisimenamas klasikinis, nenusaldintas raganos portretas – baisi, susivėlusi, kumpa nosimi, rodos, tokios turėtų būti kaulėtos ir nerangios, tačiau šiame filme jos virsta neprastomis kovų menų žinovėmis, kaip, beje, ir Jonukas su Grytute. Kontrastų ieškojimai tarp pasakos ir šio filmo – tai bandymai apskaičiuoti Visatos tūrį, gal net nevertėtų to daryti.

„Raudonkepuraitės“ (2011) nauja siaubo trilerio versija man patiko taip pat, nors buvo pasitikta itin prieštaringai. Tarp šių dviejų filmų įžvelgiu ne vien tik pasakos pamatą, bet ir kuriamą siaubo atmosferą. Žinoma, šiame filme kur kas daugiau vietos skiriama kovoms (smurtui!), nei baisumams. Iš esmės filmas tikrai būtų puikus, jeigu ne vienas didelis BET! Scenarijaus skurdumą neužmaskuosi jokiais specialiais efektais ar aktoriais. Visgi istorija išvystyta labai jau nuspėjamai ir neįdomiai – raganų sąskrydis, per kurį vyksta aukojimai... Viskas aišku, kad pasibaigs krachu. Kodėl režisierius nesurizikavo pabandyti suregzti kokį nors netikėtą scenarijų, kuris nebūtų taip lengvai nuspėjamas, nemanau, kad tam trūktų fantazijos ar drąsos, tiesiog pernelyg pataikaujama žiūrovams vis ta pačia įstrigusia formulės plokštele. Ar įmanoma žiūrovą papirkti ir pakerėti vien tik aktoriais ir grafika? Galbūt. Mane beveik papirko. Išties buvo smagu žiūrėti ir smagu, kad filmas nepasirodė užtęstas, tokiam scenarijui visai tinka trumpesnis filmas, o ne pustrečios valandos maratonas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 21/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela