***
Mitinis
menų, pranašysčių ir saulės dievo Apolono susirėmimas su drakonu Pitonu
prasidėjo dar prieš pat dievo gimimą, kai pavydžioji Hera persekiojo
nėščiąją Letę, neleisdama jai rasti saugios prieglaudos. Hera įsakė milžiniškai
gyvatei Pitonui persekioti Letę per visą pasaulį, kad ši nerastų vietos
gimdyti, tačiau motinai galiausiai pavyko pasiekti Delo salą. Kai Apolonas
užaugo ir sužinojo apie visas motinos patirtas kančias bei siaubą, kurį skleidė
šis monstras, jis nusprendė nutraukti Pitono viešpatavimą ir atkeršyti už
patirtas nuoskaudas.
Pitonui
gyvenant Delfų apylinkėse, šioje vietoje jau veikė senasis Gajos orakulas,
tačiau drakono buvimas aplinkai kėlė baimę ir chaosą. Apolonas, ginkluotas savo
dieviškuoju lanku ir strėlėmis, kurias jam buvo nukalęs Hefaistas, leidosi į
Parnaso kalno papėdę. Išvydęs didžiulį padarą, dievas nedvejojo – jis paleido
gausybę strėlių, kurios sužeidė ir galiausiai nugalėjo galingąjį drakoną, taip
visam laikui išvaduodamas šią vietą nuo tamsiosios būtybės įtakos.
Ši
pergalė buvo ne tik asmeninis kerštas, bet ir svarbus simbolinis aktas,
įtvirtinęs Apolono autoritetą bei civilizacijos viršenybę prieš primityvias,
chaosą įkūnijančias jėgas. Nužudęs Pitoną, Apolonas užėmė jo vietą Delfuose ir
perėmė orakulo funkcijas, paverčiant šią vietą šviesos ir išminties centru,
kuriame žmonės galėjo bendrauti su dieviškuoju pasauliu. Siekdamas įamžinti šį
įvykį, dievas įsteigė garsiąsias Pitines žaidynes, kuriose buvo varžomasi ne
tik atletinėse rungtyse, bet ir muzikos bei poezijos srityse.
Mitologine
prasme Pitono nužudymas atspindi senųjų chtoninių dievybių, susijusių su
pirmykšte gamta ir žeme, pakeitimą nauja, labiau organizuota Olimpo dievų
tvarka. Tai šviesos pergalė prieš tamsą, proto pergalė prieš nekontroliuojamą
instinktą ir tvarkos įvedimas ten, kur anksčiau vyravo nenuspėjami ir
gąsdinantys gamtos reiškiniai. Ši istorija tapo neatsiejama graikų kultūros
dalimi, pabrėžiančia, kad dieviškoji galia yra skirta ne tik bausti, bet ir
kurti stabilią bei harmoningą tvarką žmonių gyvenime.
Šis
pasakojimas taip pat atliepia geografinę Delfų svarbą, nes senovės graikai šią
vietą laikė pasaulio bamba, „omphalo“ centru. Mitinis Pitono įveikimas suteikė
šventovės įkūrimui sakralumo, paverčiant fizinę vietą dvasine erdve, kurioje
Apolonas, kaip pranašysčių ir šviesos valdovas, galėjo skleisti žinias visai
Graikijai. Taip istorija apie strėlėmis suvarpytą drakoną tapo pamatiniu
akmeniu, ant kurio išaugo svarbiausias antikos religinis centras, išlikęs
reikšmingas šimtmečius.
Maištinga
Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą