Dienos citata: Pedro Lemebel apie transvestitus ir transvestitų ašaras (marginalų liūdesys nesuprantamas visuomenei)

 

Sveiki,

Ši citata man tokia graži... Nesu transvestitas, to nedarau ir nepraktikuoju jokia forma, tačiau šioji citata kažin kaip empatiškai mane sujaudino. Ją aptikau Čilės rašytojo Pedro Lemebel lietuviškai išleistoje knygoje „Aš bijau, matadore“. Dalijuosi: „Nes transvestito ašaros neturi nei tapatybės, nei spalvos, nei skonio ir jos niekada nelaistė jokio svajonių sodo. Tokio kaip ji, nelaimingo ir apleisto transvestito, ašaros niekada neišvys dienos šviesos, jos niekada netaps tuo įkvėpimo šaltiniu, kurį įmanoma išdžiovinti nosinaitėmis iš literatūros puslapių. Transvestitų ašaros visada atrodo netikros: apsimestinės, suvaidintos, iškrypėliškos, kosmetiškai paryškintos ekscentriškų emocijų.“

Maištinga Siela

Dienos citata: Vytautė Žilinskaitė apie vaikų liūdesį, ašaras ir šypsenas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Liūdesys įsismelkia į kūrinį neatsiklausdamas manęs. Priimu jį kaip tikrumą, neišvengiamybę. Sykį esu rašiusi, kad vaikas yra nuostabiausias tada, kai akyse jam dar ašaros, o lūpos jau juokiasi.“ Vytautė Žilinskaitė

 

Pamenu iš pradinių klasių „Robotas ir peteliškė“ bei ištraukas iš „Kelionė į Tandadriką“ – neįtikėtini kūriniai, todėl Vytautė Žilinskaitė man asmeniškai užima ypatingą vietą vaikų literatūroje.

 

Vytautė Genovaitė Žilinskaitė (1930 m. gruodžio 13 d. Kaune – 2024 m. balandžio 4 d. Vilniuje) buvo viena žymiausių ir mylimiausių lietuvių rašytojų, pasižymėjusi unikaliu humoro jausmu ir aštriu protu. Vilniaus universitete baigusi žurnalistikos studijas, ji kurį laiką dirbo žurnale „Jaunimo gretos“, o nuo 1966 m. atsidėjo tik kūrybai. Nors savo karjerą pradėjo kaip poetė, netrukus atrado save prozoje, kurioje jos talentas atsiskleidė visu ryškumu.

 

Žilinskaitės kūryba suaugusiesiems išgarsėjo dėl nepaprasto satyros ir humoro meistriškumo. Ji, naudodamasi stulbinančiomis hiperbolėmis ir fantastinėmis situacijomis, be gailesčio šaipėsi iš visuomenės ypatybių, biurokratijos ir žmogiškosios silpnybės. Jos humoras nebuvo vien tik lengvas juokas; jis skatino susimąstyti ir atpažinti problemas, slypinčias kasdienybėje. Šis intelektualus sąmojis ir unikalus stilius išskyrė ją iš kitų to meto rašytojų, o kritikas Vytautas Kubilius yra pastebėjęs, kad ji pakeitė lietuviškojo sąmojo pobūdį, padarydama jį intelektualesnį.

 

Greta satyrinių kūrinių, Vytautė Žilinskaitė parašė daug nuostabių kūrinių vaikams, kurie ne mažiau įsiminė skaitytojams. Jos pasakos ir apsakymai, tokie kaip „Robotas ir peteliškė“ ar „Kelionė į Tandadriką“, pasižymi giliomis moralinėmis vertybėmis, tokiomis kaip draugystė, atjauta ir tikėjimas gėriu. Šiose knygose rašytoja ne tik pasakojo įdomias istorijas, bet ir mokė mažuosius skaitytojus atskirti gėrį nuo blogio. Už savo kūrybą ji pelnė Valstybinę premiją ir kitus reikšmingus apdovanojimus, o jos apysaka „Kintas“ buvo įtraukta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos garbės sąrašą. Rašytojos palikimas iki šiol gyvas ir vertinamas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų literatūroje.

 

Maištinga Siela