Filmas: "Laiko dvasia III: Judame pirmyn"

Sveiki visi,

Žinot, „užsikabinau“ ant sensacingų dokumentinių filmų. Šįkart noriu Jums pristatyti amerikiečių „Laiko dvasia III: Judame pirmyn“ (Zeitgeist III: Moving Forward). Tai jau trečiasis kino filmas, kuris bando visaip sudrebinti pasaulį, neutralizuodamas ilgą laiką mums skiepytą melagingą savęs ir pasaulio suvokimą. Šis filmas ypač populiarus, kad net Lietuvoje susiklostė jų pasekėjų, kurie net turi savo tinklapį, atvirai žavisi ir deklaruoja šio filmo skleidžiamas idėjas. Po pirmojo filmo religija ėmė burnoti, kad neva persistengė filmas piršdamas idėjas apie pasaulinį melą. Iš esmės aš palaikau filmo pusę. Kodėl? Ogi dėl to, kad filmas pateikia daug argumentų, pavyzdžių, kitaip sakant, tikrai ima sukti smeginis ir imi kitaip viską vertinti.

Trečiojoje filmo dalyje toliau kalbama apie pasaulinį melą. Šįkart dėmesys sutelktas į politinę apgaulingą sistemą, kurio atskleidimas iš esmės antrina filmui „Fall Of The Republic“, čia kalbama apie centrinį banką, jo skalos išmislus, paliečia mūsų prigimties ir ligų priežastis, nusitaiko prieš besaikį vartotojiškumą. Iš esmės visa ko kaltininkė yra ponia ekonomika. Tokia ekonomika, kokia ji yra dabar, žemėje ji nebegali egzistuoti, kadangi ji pražudys ne tik žmoniją, bet ir visą planetą, aišku, filmas ne kvailas, jis pateikia mokslininkų skaičiavimus, palyginimus, svarstymus. Bet kokiu atveju, akivaizdu, jog esame melo apsuptyje ir esame sistemos vergais, apie ką aš Jums jau dagelį kartų esu pasakojęs dėdamas „Inuakio“ istorijas, svarstymus apie „2012 metų pranašavimus“, kurie iš esmės yra apie šios sistemos žlugimo pabaigą.

Filmas graudžiai paliečia žmonių socialines problemas, įtaigiai ir logiškai aiškina iš kur visuomenėje kyla nusikaltimai, smurto protrūkiai, kodėl vieni žmonės yra suluošinami, o kiti iškeliami. Galiausiai „Laiko dvasia“ ir toliau triuškina skeptikų argumentus ir taikosi į tolesnį tiesos skleidimą. Iš filmo aišku, kad tai dar ne pabaiga ir dar yra daug dalykų, kuriuos reikia atskleisti. Man asmeniškai filmas patinka tuo, kad jis nėra toks, kuris atskleidžia ir susako žmogui kas yra blogai ir palieka jį sutrikusį, atvirkščiai, „Laiko dvasia“ ir vėl pateikia kitus būdus, kaip ir ką reikėtų daryti, kad galėtume, kol dar visai nevėlu, pataisyti padėti. Tik kaip visada viskas priklauso nuo mūsų pačių, tik ar toliau vergausim pinigų sistemai ar imsimės kitokio žmonijos kelio.

Įvertinimas: 9.2/10

Čia Jūs galite pažiūrėti visą filmą lietuviškai:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žlugusi Respublika"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti filmą „Žlugusi respublika“ (Fall Of The Republic) (2009 m.). Tai amerikiečių skandalingas dokumentinis filmas, o kas jau kas, bet amerikiečiai tai jau tokius tikrai moka kurti. „Žlugusi respublika“ yra dar vienas žvilgsnis į Amerikos ir viso pasaulio valdžią. Tiesa, iš filmo beveik nieko naujo taip ir nesužinojau, bet tik dėl to, kad buvau jau daug skaitęs ir nemažai matęs apie apgaulingą valdžios sistemą. Todėl primyktinai rekomenduoju šį filmą pažiūrėti skeptikams arba kurie nesidomi pačia politika, bet mėgsta bambėti, kad sunkus gyvenimas.

Filme išcentrinė figūra – Barakas Obama, kuris filme atskleidžiamas kaip dar vienas valdžios žaisliukas. Kodėl daugelis dalykų, kurių žadėjo Obama taip niekada ir nebus realizuota Amerikoje? Šiame filme galiausiai paaiškės Respublikonų ir Demokratų pjovimosi varžybos senate, už kurių iš esmės slepiasi ta pati valdžia. Žmonės yra įvelti į demokratijos ir laisvos respublikos valdymą, bet juk visi rinkimai ir taip seniai suklastojami. Ir čia ne kokia Rusija ar Baltarusija! Tokia tatai ir demokratija. Čia mes, lietuviai, sakome, oi kaip kitataučiai civiliai rūpi savo šaliai, nieko panašaus, pažiūrėję šį filmą turėtumėte pakeisti požiūrį.

Už visko, aišku, slepiasi centrinis valstybinis bankas, kuriam yra prasiskolinusi visa žmonija su devynioms kartomis į priekį, o gražiausia tai, kad tos skolos auga iš nesamų ir niekada neegzistuojančių pinigų. Visa ši sistema yra seniai žinoma, tačiau žmonija ir tautos labai kantriai vergauja ir nuolaidžiauja. Sistema dar išmoko bukinti civilį pakišdama jiems neva Obamą kaip geresnį Bušo kloną, tačiau politika ir sistema vykdoma iš esmės ta pati. Apie tai ir dar daugiau sužinosite sensacingame dokumentiniame filme „Žlugusi respublika“.

Kaip žiūrėti į tokį filmą? Sunku pasakyti, nes daugelis skeptikų vis tiek sakys, kad tokie filmai tiesiog yra kuriami dar kartą perplauti žmogaus smegenims, tačiau ką duoda šis filmas, tai bent jau kitokį, sakyčiau, kritiškesnį mąstymą. Laikas atsitokėti ir jei dar nesupratote, kad demokratijos gyvenime niekada ir nebuvo, tai laikas atsibusti. O jei negalite atsibusti, tai pažiūrėkite „Fall Of The Republic“, kas žino, gal suveiks kaip žadintuvas.

Įvertinimas: 9/10

Jeigu gerai suprantate anglų kalbą, galite šį filmą jau žiūrėti per Youtube visą:

Jūsų Maištinga Siela

Jūs galite pagelbėti norvegų lietuviams

Sveiki visi,

Visai neseniai gavau iš vieno žmogaus pagalbos prašymą, kuris galbūt bus aktualus Jums ir galėsite kaip nors bent minimaliai pagelbėti mūsų išeiviams imigrantams. Tiesiog pridedu laišką:

Laba diena,

Jau 1,5 metų gyvenu Norvegijoje, kurortiniame Hemsedalio miestelyje.Tai labai populiarus žiemos slidinėjimo kurortas, o vasarą daugiausiai atvyksta kalnų romantikos ištroškę europiečiai.

Miestelyje ir jo aplylinkėse gyvena maždaug 40-60 lietuvių (tai nėra mažai kaip vos 2000 gyventojų turinčiai bendruomenei), o žiemą jų dar padaugėja, nes atvyksta daug sezoninių darbuotojų.

Miestelyje veikia labai gera biblioteka. Joje daugiausiai knygų, žinoma, norvegų kalba, tačiau yra nemažai ir lenkų, arabų bei rusų kalbomis. Keista, tačiau knygų lietuvių kalba visai nėra, nors čia lietuvių bendruomenė savo skaičiumi prilygsta lenkų ir arabų bendruomenėms, o gal net ir lenkia. Knygos bendruomenėms nėra perkamos Norvegijos valstybės lėšomis, nes miestelis yra per mažas, o pvz. knygas lenkų kalba bibliotekai padovanojo lenkų verslininkai.

Miestelyje ir apylinkėse yra daug lietuvių šeimų, kuriose auga maži vaikai. Kol suaugę moksi norvegų kalbos, dauguma vaikų jau kalba laisvai norvegiškai ir praktiškai neturi jokių kontaktų su lietuviška spauda. Tai yra tikrai baisu matyti, o ir patys tėvai panikoj, kai tenka su atžalomis bendrauti ne lietuviškai, o norvegiškai.

Esu Lietuvos patriotas, myliu lietuvių kultūrą, lietuvių kalbą. Kreipiuosi į visus rašytojus, kultūros veikėjus, verslininkus, mecenatus ir visus neabejingus žmones: pagelbėkite puosėlėti lietuvių kalbą Norvegijoje, atsiųskite į Hemsedalio biblioteką knygų lietuvių kalba.

Pats materialiai prisidėti negaliu, tačiau žinau, kad nusiųsti vieną knygą į Norvegiją kainuoja 7,5 Lt. Tad pašto išlaidos nėra didelės.

Tiks bet kokios knygos: senos, gali būti kiek apiplyšusios, vaikams, suaugusiems. Net žurnalai būtų gerai.

Tikrai norėtųsi sukurti lietuviškų knygų kampelį ir taip saugoti mūsų gražią kalbą.

Hemsedalio bibliotekos internetinio tinklapio adresas: http://hemsedalbibliotek.no/

Pašto adresas: Hemsedal Folkebibliotek, 3560 Hemsedal, Norge - Norvegija.

Pagarbiai,

Tomas Plečkaitis

Jūsų Maištinga Siela

Gyvenimas per trumpas, kad darytume tai, ko nenorime

Sveiki visi,

Ar kartais nekilo klausimas, kodėl turiu tai daryti, jeigu aš nenoriu? Ne, ne iš vaikiškų kaprizų, tiesiog dėl to apmaudaus ratelio, kuriame bėgioji nelyginant žiurkėnas. Yra nebloga ir lengva Gintarės Karaliūnaitės daina, kuri sako „Kodėl daryti reikia to, ko nenori daryti...“ Apskritai kalbu apie visuomenės prievartą. Jei pastebėjote, valstybė ne tik kad kišasi į mūsų gyvenimą, bet ir lipa į lovą, aiškina, kokiu seksu galima užsiiminėti, o kokiu negalima. Iš kur jai žinoti, kas yra normalu, o kas nėra normalu. Toks tatai ir mūsų tas supratimas, jis yra ne mūsų, jis yra įskiepytas visuomenės, o mes esam surogatai, naujos ir svetimos ideologijos nešiotojai. Kaip pasipriešinti?

Buvo visai paprastas pavyzdys. Su vienu žmogumi kalbėjau apie motyvaciją, jis man sako - aš du kartus įstojau į aukštąją ir išėjau, nes nepatiko - aišku, šeima ir kiti tokį jo veiksmą baisiausiai pasmerkė. Bet kodėl žmogus turi mokytis tik dėl popieriuko, kad vėliau galėtų gyventi gerai? Ar tai nėra mechanizmas, kurį paleido visuomenė, o žmonės jį priimdami ima elgtis tarsi gerai dresiruojami šunyčiai? Kodėl šeima ir kiti jį pasmerkė? Dėl to, kad pas juos yra įdiegtas supratimas, kad be popieriuko tu nieko nepasieksi. Vadinasi, mes esame sistemos vergai. Mes darome tai, ko nenorime daryti, bet tik dėl to, kad reikia, o iš tikrųjų to reikia ne mums, reikia sistemai (valstyvei, visuomenei, vergvaldžiams), kuri lobsta iš mūsų. Ką mes, žmonės, veikiame pabaigę mokslus? Gaunam geriausiu atveju geresnį darbą – tai tokia sistemos padėka mums už tai, kad penkerius ar daugiau metų žmogus darė to, ko nenori. Ir apskritai, vidutinis lietuvis nugyvena apie 70 metus. Gyvenimas toks trumpas, spėji užauginti vieną vaikų kartą ir vėl lendi į žemę. Gyvenimas per trumpas, kad darytume tai, ko nenorime.

Aišku, mano šios mintys gan revoliucioningos, tačiau aš nei bolševikas, nei anarchistas. Nesakau, kad reikia naikinti sistemą. Tiesiog kartais mes apsikeičiam vaidmenimis. Pati sistema mums tapo kilpa ant kaklo, tačiau ar be sistemos įmanoma civilizacija ir kultūra? Galbūt. Norėjau tik pasakyti, kad prieš keldami sau arba kitiems reikalavimus, pagalvokime ar tas galingas REIKIA yra tikrai mano ir ar tikrai reikalingas. Daugelis mūsų požiūrių į kitus reiškinius yra tik tokie, kokius kažkas nulipdė. Visiškai kitas klausimas, kaip atseikėti tai, kas tikra, o kas netikra, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Labai paprastas atsakymas. Jeigu jauti, kad tai tave slegia ir jautiesi ne savo rogėse, tada sustok ir paklausk, kam viso to REIKIA? Tau? Sistemai? Gyvenimas per trumpas, kad darytume tai, ko nenorime.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Egzorcistas"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti kino filmą „Egzorcistas“ (The rite“) (2011 m.). Na, kaip lietuviai išverčia kino filmo pavadinimus, manau, nuomonę nutylėsiu, tai komentuosiu tik tai, kas atrodo įdomiausia. Filmas, aišku, pasakoja apie jauną netikinti kunigą egzorcistą, kuris susiduria su demonais, tačiau juos akivaizdžiai neigia dėl vaikystėje patirtos traumos. Jam tenka įveikti vaikystėje suformuotas nuostatas, kad galėtų kartu įveikti demoną savyje ir kituose. Aišku, filmu apie egzorcizmą jau yra sukurta dešimtys ir kiekviena versija vis pateikia kitokių siužetinių linkmių. Šįkart siužetas pasirinktas neprastas, nors ir šabloniškas, priderantis prie daugelio tokio tipo amerikiečių kino filmų, kitaip sakant, originalumo jame sutiksite mažai. Esmėje Jums teks seksi siužetines linijas ir mėgautis įtampa, kuri išlaikoma tokia, sakyčiau, vidutiniškai, pusę velnio.

Geras aktorius tas senukas Antonis Hopkinsas, šitas vaidmuo jam labai tinka, todėl reiktų vis džiaugtis, kol dar gyvas ir darbingas šis legendinis aktorius, nors ir labai jau senas atrodė šiame kine, nepalyginsi su „Širdys Atlantidoje“, nufilmuotu prieš gerą dešimtmetį. Neblogas ir jaunojo kunigo aktorius. Ar filmas baisus? Sunku pasakyti, aišku, vietomis yra siaubo filmams ypač būdingų elementų – lūkuriavimas tamsiame kambaryje, vėjas, durų varstymas ir visi kiti mistiniai elementai, kurie nekinta nuo caro maro laikų.

Viena įdomiausių temų šiame filme yra keista jaunojo kunigo situacija. Jo bedievystė ir jo pašaukimas, kuris keistai nesipjauna su pačia asmenybe. Aišku, čia galėjo „išlaužti“ labai gerą dramatizmą, sudėtingą personažą, bet filmas labiau orientuotas į siaubo filmo žanrą, nors retkarčiais persimušdavo tas kunigo tapatybės ir tikėjimo santykis, ypač filmo pradžioje ir pabaigoje.

Ar verta žiūrėti šį filmą? Manau, jeigu mėgstate tokius filmus, mėgstate kažką lengvo, manipuliuojančio senaisiais siaubo elementais, nelabai ypatingu siužetu, tai šis filmas Jums tiks ir patiks.

Įvertinimas: 7.2/10

The Rite - Trailer by dreadcentral

Jūsų Maištinga Siela

Nedėkingi pavasario darbai

Sveiki visi,

Žinot, pavasaris yra nedėkingas savo darbais. Aplinkui taip gražu ir taip noris bėgti kažkur, kur gražu, kur žmonės geri, kur norisi bendrauti ir daug šypsotis. Taip, noris ten lėkti, bet nedėkingi pavasario darbai tikriausiai pribaigia daugelį. Kam darbas, kam mokslai, kam kokie nors egzaminai, žiūrėk ir pratupėsi visą dieną už lango taip ir nepamatęs pavasario. Nors dabar šiek tiek ir atšalo, bet vis tiek nervina, kad negali amžinai būti laisvas, negali mėgautis gyvenimu, nors jis tik vienas šiame ir tėra.

Kažin, ką žmonės daro, kai jie sužino, kai jiems liko gyventi diena ar kelios savaitės. Sėdi už lango ir toliau mykia prie darbų? Abejoju! Štai mes esame visi mirtininkai, nes visi anksčiau ar vėliau mirsime, gyvenimas toks trumpas, o ką mes savo ruožtu veikiame? Sėdime su darbais už lango kaip prie grandinių prirakinti vergai, nes manome, kad mums reikia mokslo, mums reikia darbo, mums reikia išlaikyti namą, šeimą ir t.t. Baisu, kaip ta visuomenė mus įkinkė į savo vergystės tinklą, kad net pavasariu nebegali džiaugtis. Koks absurdiškai pasijauti bejėgis, kai supranti, jog nieko negali pakeisti. Nieko negali perkurti, kad tu, būsimas žemės kirminėli, būtų šiam pasauly gyventi lengviau.

O, šventas pavasari! Tebūnie, kaip tu sakai, ateini, kai mes tavęs laukiam, nueini ir vėl pradedam tavęs laukti iš naujo, o taip norisi pasakyti, neišeik, pabūk dar, kol atliksiu visus nedėkingus darbus.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trolių medžiotojas"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti vieną norvegų kino filmą „Trolių medžiotojas“ (The Troll Hunter) (2010 m.) Na, norvegai sukūrė vieną labai populiarų siaubo trilerį, kuris dabar po truputį užkariauja Europą. Siužetas gan paprastas - grupelė entuziastų studentų dirba tiriamąjį darbą ir su kameromis leidžiasi į šiaurės Norvegiją, kur bando tirti lokių žudymo bylą, tačiau jie susipažįsta su trolių medžiotoju Hansu ir leidžiasi į labai pavojingą nuotykį.

Na, filmas iš pradžių atrodė nuobodokas, nes čia ir vėl gerai atpažįstamas režisūrinis braižas iš „Bleiro raganos“, „Paranormalaus aktyvumo“ ir „Paskutinio egzorcizmo“. Toks kameros tampymas turėjo sukurti filmo tikroviškumą, tačiau šiam filmui, atvirkščiai nei „Paranormaliam aktyvumui“, to padaryti nelabai sekėsi. Visų pirma, didelės erdvės, neįtikėtinas herojų kameros tampymas ir jos nuolatinis gelbėjimas iš esmės yra absurdas, nė vienas žmogus nerizikuotų gyvybe dėl kameros. Absurdas yra ir pati studentų motyvaciją. Neaišku, kodėl pats Hansas veliasi į tokias pavojingas Trolių medžiokles. Pusė filmo beveik nebuvo jokios intrigos ir įtampos, sakyčiau, nelabai vykusiai bandoma prikelti Norvegų mitinį pasaulį ir įvilkti į jau daug kartų išmėgintą režisūrinio sprendimo apvalkalą. Užmojis labai geras – šiuolaikinio pasaulėvokos atstovas ir slėpiningas mitinis pasaulis ima trintis neįprastoje sandūroje, tačiau sprendimas iki galo nepasiteisino.

Filmas neišvengė ir specialiųjų efektų. Troliai iš tiesų atrodė kraupūs, didingi, tas jiems pavyko. Pabaigoje pateikta informacija apie neva vykdytą tikrą tyrimą šiek tiek privertė šyptelti, kadangi visgi filmas vaikėsi dokumentinio sensacingumo įvaizdžio. Nežinau, man šis filmas susižiūrėjo šiaip sau, pabaigoje gal ir įsijaučiau, tačiau filmas manęs neįtikino. Beje, buvo labai gražių vaizdų, fiordų, ta nuostabi dvasinga šiaurietiška atmosfera, drėgmė. Tas man patiko, nes ir pats užsimaniau pabūti tokioje norvegiškoje aplinkoje.

Įvertinimas: 7/10

Jūsų Maištinga Siela