The History of Gospel Music

At its most basic level, gospel music is sacred music. It is a unique phenomenon of Americana which had its earliest iterations toward the end of the nineteenth century. It is folk music which suggests that it and its secular counterparts are greatly influenced by each other. Just as much of the contemporary gospel music of today sounds like R & B and Hip-Hop, so did most of the early gospel music sound like the Blues.

Gospel, meaning "good news," derived its name from it close connection with the gospels (books in the New Testament). As we look at the common themes in the gospels of St. Matthew, St. Mark, St. Luke, and St. John, we find many references to God’s goodness and mercy.

In order to reach the widest possible audience, there are no "style" restrictions on gospel music; only the thematic content remains constant. Coming out of an oral tradition, gospel music typically utilizes a great deal of repetition. This is a carryover from the time when many post-Reconstruction blacks were unable to read. The repetition of the words allowed those who could not read the opportunity to participate in worship. Gospel music over the centuries has ministered to the downtrodden and disenfranchised. To sing about a God who comes in the nick of time to deliver his people from uncomfortable circumstances is a consistent theme, which has been at the core of gospel music. This music has been enjoyed for many decades and it continues to grow in its variety and sound.

Gospel music has a history which can be traced to the 18th century. During this time, hymns were lined and repeated in a call and response fashion and the Negro spirituals and work songs came on the scene. Because the enslaved Africans attended their masters’ worship services, the seventeenth century influences on Negro spirituals and work songs were traditional hymns the enslaved Africans heard in worship. Worship services served several purposes; not only were they a means by which the Africans could be monitored, but they also served as a reinforcement of the slavery indoctrination. Quite often readings were from St. Paul where made to being good servants and loving, obeying, and trusting one’s master. At this time it was also illegal for more than a handful of blacks to congregate without supervision. This meant that the blacks were not free to worship on their own they had to attend worship services with their master. At these services they would grow closer in their understanding of Christian doctrine and role that music played in that experience. The worship music (hymns) of the whites masters became the backdrop for the music the enslaved Africans would use at their eventual worship meetings.

The unlawfulness of the blacks congregating did not keep them from secretly holding "campground" meetings. These meetings were typically held at a distance from the main house to assure discretion and avoid possible punishment. It was during these such meetings that "newer" renditions of traditional hymns were developed. It is often wondered how such creativity and beauty could have come out of such a dismal time. As we listen to gospel music today with its sometimes downtrodden themes, it continues to be curious how such beauty and richness can emanate from troubled times.

In the tradition of the black church, call and response in singing and in speaking has been and continues to be a foundation on which the gospel is delivered. Through this participatory delivery system beliefs are reinforced. There is an expectation that when there is agreement with either the spoken word or song because of either its content or its contexts that verbal affirmation will be given. Those who are witnessing, speaking, or singing are encouraged by the responses and those who are about to experience issues are empowered to be victorious.

Gospel music can stir many different emotions. The audience for this spiritually moving idiom continues to grow as do the types of venues where it can be heard. No longer bound to the walls of the American church, gospel music captures the creative and spiritual imaginations of increasing numbers of international audiences. For gospel singers and listeners, making a joyful noise unto the Lord is what the music is about and it invites the participation of all to come together, honor the past, look forward to the future, and through song, renew our faith.

~  Brother Dennis L. Slaughter

http://www.bostoncommunitychoir.org/history_of_gospel_music.htm

Nijolė Gabija Wolmer "Didysis astrologinis Mėnulio kalendorius 2012"

Sveiki visi,

Visiems, kurie besidomi astrologija ir palankiomis arba nepalankiomis dienomis 2012 metams, siūlau įsigyti Nijolės Gabijos Wolmer „Didijį astrologinį Mėnulio kalendorių 2012“. Aš pats jau daugelį metų naudoju būtent šios astrologės sudarytas dienos ir metų tendencijas, ir galiu pasakyti, kad didžioji dalis (apie 85 procentų) visgi tendencijų pasitvirtina – kietiems galbūt mažiau, kitiems galbūt daugiau...

Aš pats kol kas 2012 – ųjų metų kalendoriaus neturiu, bet tikiuosi įsigyti ir pasidomėti ne tiek pačiomis astrologinėmis tendencijomis, kiek pačios Nijolės Gabijos Wolmer ten publikuojamais straipsniais apie Kosmines ir pačios Žemės (tuo tarpų ir žmonių) transformacijos tendencijas.

Cituoju iš kalendoriaus: „Manau, kad šiais metais mums labiau nei bet kada prireiks meilės, drąsos bei tikėjimo kaip svarbiausių savybių... Tikėjimo – ne įprastinio, pabūgstančio bei kokio didesnio pavojaus ar mirties kvėptelėjimo... Tikėjimo, tvirto kaip deimantas, nuoseklaus bei stiprėjančio išbandymų metu. Tikėjimo, kartu su meile suteikiančio pasauliui prasmingumo tuomet, kai jį sunku suvokti ar aptikti gyvenimo paviršiuje.

2012 – transformuojantys, galingi, kupini didybės...

Manau, kad jie bus išskirtiniai, nešantys sėkmę žmionėms, kurie geba pažadinti savyje dvasios didybę, atliepti tai jėgai, kuri ateina. Kai kurios Sielos šių metų laukė dešimtmečiais, o kitos – tūkstanmečiais.

Tai pirmi metai, apie kuriuos daugiau nei dvidešimt metų gaunu perspėjimus, vizijas; tai metai, kurie verčia prabilti ne tik nuosaikiuoju, racionaliuoju, įprastu tonu, bet ir statistika, verčiančia suklusti.“

Paskaitęs kalendorių ir straipsnius apie tendencijas, ketinu čia parašyti ir savo nuomonę... Na, o jeigu susidomėjote Wolmer astrologija, galite apsilankyti jos tinklapyje www.astrowolmer.com Kol kas geresnės Lietuvoje astrologės nesu sutikęs. O tiems skeptikams, kuriems astrologija nė motais, siūlau, skaityti sekantį mano pranešimą.

Jūsų Maištinga Siela

P.S. Kalendorių galite įsigyti visuose didžiuosiuose knygynuose ir prekybos centruose.

Recenziją jau galite paskaityti ČIA.

Politikų ir šiaip "nusipelnusiųjų" karikatūros, o gal net tikrieji veidai.

Irena Deguitienė už tai, kad negali suprasti, kodėl lietuviai emigruoja.

Sveiki visi,

Nusprendžiau pakvailioti ir nuimti nuo palitikų makiažą ir pažiūrėti, kas po jais slepiasi. O jei nelabai pavyko, tai kaltas ne aš, o politikų ir šiaip "nusipelnusiųjų" veidai...

Viktoras Uspaskich už tai, kad vagiliavo iš Lietuvos, suklastojo savo diplomą, o vėliau ir tą pamentė. Už tai, kad turėjo su teisėsauga nemalonumų ir buvo pabėgęs į Rusiją, o grįžęs ir toliau mulkina žmones, o žmonės irgi gerieji, vėl už jį balsuoja. Nesuprantu aš tokių...

Kazimieras Uoka už tai, kad slapčia mylisi su Petru Gražuliu ir todėl lipo iš nuoskaudos dėl savo tapatybės per tvorą galabyti gėjų.

Filomena Taunytė. Žiauriai nusipelnusi Lietuvos matrona, kuriai nesvetimas įgimtas patriotiškumo jausmas, parašė daug "nuostabių" knygų apie tai, kaip reikia gyventi pagal ją, kuriai taip pat šventesnė moralė, nei žmogiškumas ar atlaidumas. Tikriausiai užmuštų žydą dėl lietuvių.

Artūras Paulauskas. Už nuopelnus, mokant slėpti lietuvišką mafijos elitą valdžioje. Už žiauriai nusipelnusią korupciją, pažadus, perdalus, plepalus ir kitokią populizmo plėtimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje.

Vladimir Putin (Vladimiras Putinas). Nuostabiai nusipelnusi asmenybė, Rusijos valdžios ikona, kuris neseniai gavo Kinijos "Nobelio" apdovanojimą, žiauriai mylimas Rusijos žmonių, kuriam ir vėl pavyko netikėtai laimėti rinkimus savo šalyje, kur niekas, praktiškai būdamas sveiko proto žmogumi, negalėjo balsuoti už jį. Putinai, lesčiau, lesčiau, kad galėčiau, tokį snapą, kad turėčiau...

Aleksandras Lukašenka (dar vadinamas dėde Myša). Nu tiesiog be galo, be proto nusipelnusi mūsų kaimynų ikona. Netikėtai kaip Putinas vėl apsikarūnavęs diktatorius, fašistas, Rusijos subinlaižys, kuris tvirtai savo lepečkoje laiko savo šalies valdžią, smaugia savo gyventojus ir visaip kitaip "garbingai" pelnosi visų simpalijų.

Andrius Kubilius (Qbilius - Qbilistano įkūrėjas). Tai be proto smarkiai nusipelnusi Lietuvos - Qbilistano respublikos asmenybė. Jei žmonės galvoja, kad netyčia Pasaulyje nėra Dievo, bet jie visada gali būti ramūs, nes žinos, kad yra Kubilius. Už nuostabius nuopelnus, galvojant apie valdžią ir ekonomiką, pamirštant pensininkus ir paprastą žmogų. Už nuostabų gebėjimą sakyti ir žadėti vieną, o pusmečio daryti kitą. Tai žvaigždė, politikų ikona, kuri visada pagalvos apie paprastą žmogėlį ir jam pagelbės...

Petras Gražulis. Neišsigąskite, tai Gražulio burna po nakties su Kazimieru Uoka. Neregėto masto, sunkiasvorio kalibro, mega, turbo, tera, giga... žvaigždė. Ar bereikia sakyti, kaip šis žmogus nusipelno gelbėjant mūsų vaikus nuo gėjų ir lesbiečių? Tai žmogus, su kuriuo niekada nebus nuobodu gyventi, nes jis visada ras kaltų, kas padėjo akmenį po dviračiu ir kodėl saulė šiandien nešviečia. Juk kalti tik viena tokia, kaip jis mėgsta sakyt, "veislė"...

Dalia Teišerskytė. Nuostabaus grožio politikė ir poetė, kuriai nesvetimas emocionalumas. Ji visada žinos, kas yra vyriška, o kas moteriškai jautru ir gražu. Ji lyg Mozė, visada atskirs, kas yra juoda, o kas yra balta... Už nuopelnus!

Džordžias Bušas (George Bush). Nuostabus žmogus, Obamos pirmtakas. Įdomi asmenybė, kuri sukėlė karą Irake ir sukūrė agresorės JAV įvaizdį... Demokratiškas diktatorius, už kurio užnugario slepiasi pasaulinė mafija, Centrinis bankas ir visas mechanizmas, kuris pavergė žmoniją dirbti kaip vergams ir manyti, kad yra laisvi.

Jūsų Maištinga Siela

Jie man sako - viskas priklauso nuo Tavęs

Sveiki visi,

Ar turiu pasirinkimą? Man žmonės visada sakydavo, kad viskas priklauso nuo Tavęs paties, o aš purčiausi kaip šuo išlipęs iš balos, kad tai yra nesąmonė. Na, kaip viskas gali priklausyti nuo žmogaus, jei egzistuoja socialiniai faktoriai, ekonomika, bankai, paskolos ir kitos nesąmonės, ant to vargšo paprasto žmogaus slegiančio stuburo. O jie man – viskas priklauso nuo Tavęs. Tūžau. Pykau ir nesupratau.

Dar kiti sako – jei negali pakeisti pasaulio, pakeisk požiūri. Ir vėl – viskas priklauso nuo Tavęs. O aš – nė velnio, nu, ką Jūs čia, brangieji, kliedite. Na, kaip viskas nuo manęs? O kaip tokie faktoriai, kaip sėkmė, pasisekimas, įtakingos pažintys, kurių dauguma neturi ir vargsta gyvenime? Kaip tai? O jie man – viskas priklauso nuo Tavęs.

Nesuprantu. Kai esu beveik laimingas, beveik pritariu Jų nuomonei, o kai krentu į bedugnę, staiga praregiu ir suprantu, jog niekas nebepriklauso Tau ir niekas nebepriklauso nuo Tavęs, nes niekada niekas tau ir nepriklausė – Tu pats sau ir draugas, ir priešas, o visa kita ne Tavo...

Ir jie man vis tiek sako – viskas priklauso nuo Tavęs.

Tebepykstu.

Jūsų Maištinga Siela

Albumas: Laura Pausini "Inedito"

Sveiki visi,

Žinote, pristatyti čia CD albumą yra milžiniškas darbas, kurį amžinai sau atidėlioju, bet reikia vieną dieną susiimti ir pradėti. Šių metų lapkričio pabaigoje pagaliau pasirodė vienuoliktasis italų atlikėjos Lauros Pausini studijinis solo albumas „Inedito“, kurio pavadiną labai sudėtinga išversti, bet aš manyčiau, kad tai turėtų skambėti kaip „Nepublikuojamas“ arba „Neviešinamas“.

Po labai sėkmingo albumo „Primavera in Anticipo“ (ital.)/ „Primavera Anticipada“ (ispan.) ir įspūdingo pasaulinio turo bei Lotynų Amerikos Grammy triumfavimo 2008 – 2009, Laura Pasini darė pertrauką 2010 – 2011, kūrė naujas dainas ir įrašinėjo albumą. Kas nors kiek yra susidūręs daugiau su Laura Pausini, turėtų žinoti, jog ši dainininkė jau daugiau nei 20 metų iškart albumus leidžia dviem kalbomis – italų ir ispanų. Kažkada buvusi italų jaunimo ir paauglių deivė, ji nuo 2000 metų laikoma tikra Italijos pop – rock muzikos žvaigžde, kurios galingas mecosopraninis balsas skambėjo kartu su tokiais klasikais kaip Andre Bocelli ar net Luciano Pavarotti ir t.t. Ir visgi Laura Pausini nepakrypo į klasikinės muzikos vagą, o pasiliko savoje populiariosios muzikos terpėje ir iki šiol yra vertinama ir žinoma visame pasaulyje. O Lietuvoje, apskritai, tikriausiai mažai kam žinoma, nes čia itališka ir ispaniška muzika labai sunkiai sau suranda kelią.

Šįkart Jums pristatysiu ispanišką „Inedito“ versiją. Jūs gi žinote, kad šios kalbos yra glaudžiai giminingos formomis ir žodžiais, bei pati kalbos struktūra leidžia Laurai išreikšti dainų jausmus dviem kalbomis, tad šiandien noriu pristatyti tik ispaniškąją albumo versiją. Jeigu tik norėsite ir daina patiks, visada galėsite jos paklausyti ir itališkai, nes parašau ir itališkos dainų pavadinimus. Tai ko gi mes laukiame? Pradėkime.

P.S. 2012 spalio 14 dieną atnaujinau su naujais klipais ir dainomis, kurie buvo greit pašalinti iš "Youtube" po albumo pasirodymo. Dabar galite girdėti čia visas dainas.

1. 1. Bienvenido (ispan.) / Bienvenuto (ital.)

Daina vadinasi labai šviesiu pavadinimu „Sveiki atvykę“. Tai pirmasis „Inedito“ albumo singlas, kuris kartu su video klipu pasirodė dar gerokai prieš išeinant pačiam albumui. Kai pirmą kartą išgirdau, pagalvojau, kad nieko naujo, nieko originalaus, galbūt norėjosi kažkokios ypatingesnės dainos, o pats dainos ritmas ir energetika priminė 2006 albumo pagrindinę dainą „Yo canto“ (Aš dainuoju). Bet žinokit, daina tikrai kabina, klausiau ir klausiau po to aš ją... Išgirsti vieną kartą, antrą kartą ir nebepajauti, kaip iš tikrųjų ši daina patinka! Man ji tikrai patinka!

10/10

2. 2. Jamas Abandone (ispan.) / Non ho mai smesso (ital.)

Tai antrasis Lauros Pausini „Inedito“ singlas, kuriam visai neseniai buvo sukurtas ir video klipas. Daina rami, tėkni, graži ir maloni. Laura Pausini apskritai garsėja kaip gerų lyrinių baladžių kūrėja ir atlikėja, tai leidžia daryti stiprus ir kartu įtartinai švelnus mecosopraninis balsas. Šiaip daina, mano galva, neprilygsta tokiems hitams kaip „Viveme“ ar „En cambio no“, tačiau kiekviename jos albume būna daina, kuri beldžiasi į širdį, tai ši daina tikriausiai turėtų būti iš tos serijos. Nepasakyčiau, kad daina labai sužavėjo, tačiau man gražu paklausyti, o ir video klipas visai gražus, stilingas ir įdomus.

9/10

3. 3. Bastaba (ispan.) / Bastava (ital.)

 

Trečia albumo „Inedito“ daina... Tai būsimas trečiasis Lauros Pausini singlas, kurio video klipo pristatymas numatomas tik vasario mėnesį. Pati daina graži, priedainyje girdime šiek tiek pop-roko elementų. Daina gan paprasta, turi itališko šarmo, kuris labai tinka ir šiai ispaniškai versijai. Belieka laukti ir žiūrėti, kaip šį singlą pasitiks patys klausytojai.

9/10

4. 4. Las cosas que no me espero (ispan.) / Le cose che non mi aspetto (ital.)

„Dalykai, kurie manęs nelaukia“. Graži, prasminga daina savo tekstu. Iš pradžių išsigandau, jog ši daina per prasta muzikine ir ritmikos prasme, kažkokia blankoka, bet nieko panašaus, nes tekstas ir dainos prasmė atperka daug dalykų, veikiau supranti, kad ir melodija, ir balsas Lauros Pausini balsui labai tinka.

8.5/10

5. Hace Tiempo [con Ivano Fossati] (ispan.) / Troppo tempo (ital.)

Tai viena mėgstamiausių apskritai viso albumo dainų. Laura Pausini dainuoja duetu su labai garsiu italų atlikėju Ivano Fossati, kuris jai ir padėjo sukurti šią dainą. Kodėl man ši daina taip patinka? Žinoma, tekstas labai jausmingas, apie moterį, kuri visą laiką laukė vyro, kažkaip ir romantiška... Bet labiau dėl dramatiškos muzikos, pianino, kuris nuteikia mus rimčiai, o ką jau besakyti apie Lauros Pausini balsą, kuris yra kylantis ir augantis per visą dainą. Nesakykit, gražu.

10/10

6. 6. Me Quedo (ispan.) / Mi tengo (ital.)

Roko daina, nors iš pradžių gal taip ir neatrodo. Šiaip šią dainą klausyti galima, bet man asmeniškai ji nėra itin patinkanti. Nors balsas visgi ištempia ir visai tinka su aukštu roko triukšmu per priedainį, tačiau šią dainą mėgstu aplenkti albume.

7/10

7. 7. „Cada uno juega su partida“ (ispan.) / „Ognuno ha la sua matita“ (ital.)

Septintoji „Inedito“ daina vėl su roko ritmais. Ne daug šios dainos klausiausi, tačiau ji man per daug nesužavėjo, nes pasirodė, pakankamai klampi ir sunki. Apskritai nesu didelis roko gerbėjas, o ši daina kažkaip išnyksta Lauros Pausini roko bandymuose. Bet gal ši daina atras ir savų gerbėjų, o tuo aš net neabejoju.

7/10

8. 8. „Inedito“ [con Gianna Nannini] (isapn.) / „Inedito“ (ital.)

    

Tai daina tuo pačiu pavadinimu kaip ir albumas, kuri atliekama su italų jau legenda tapusiu dainininku Gianna Nannini. Jeigu „Primavera anticipada“ Pausini dainavo su James Blunt, tai šįkart pagrindinis duetas su Nannini ir, sakyčiau, labai sėkmingas, nes daina roko stiliaus, tačiau žaibiškai išsiskiria geru ritmu, vokalais ir gaivumu iš prieš tai buvusių dviejų panašių dainų. Patinka man šis duetas, vokalais ir svarbiausia – pati daina.

10/10

9. 9. „Como tu virves sin mi“ (ispan.) / „Come vivi senza mi“ (ital.) 

   

„Kaip tu gyveni be manęs“ – klausia ši švelni daina. Tokios tos Lauros Pausini dainos – neretai apie skaudžią ir nelaimingą meilę. Švelnus ir ausų nerėžiantis vokalas tinka šiai dainai. Graži aranžuotė, tolumoje girdisi smuikas ir tai suteikia tarsi ilgesio pačiai dainai ir Laurai. Šią dainą vertinčiau kaip visai vykusią ir pakankamai stiprią, sakyčiau, beveik lygiavertę „Jamas ambonade“ dainai.

9/10

10. 10. A simple vista (ispan.) / Nel primo sguardo (ital.)

   

Rami daina atsipūtimui, nesudėtingas ir malonus skambesys, paprastas ir gražus tekstas. Galėčiau pasakyti, kad tikėjausi kažko daugiau iš šios dainos, tačiau ne, ji tokia rami ir švelni ir, sakyčiau, atbalansuoja roko sąskambius roko kontekste. Man visai patiko.

8.5/10

11. „Quien lo sabra“ (ispan.) / „Nessuno sa“ (ital.)

„Kas žino“. Smagi roko dainelė, kuri seka po ramios lyrinės dainos. Šita roko dainelė man visai patinka, nežinau, kaip Jūms... P.S. Tai ne klipas, tiesiog, neradau pavienės dainos be video.

8.5/10

12. „Asi celeste“ (ispan.) / Celeste (ital.)

Po roko organiškai vėl seka graži ir lyrinė daina su roko ritmu per priedainį, kuri primena senąsias Lauros Pausini dainas, kaip „Inovidable“ arba „Cuarta“. Gražus tekstas, aksominis Lauros Pausini balsas man visai tinka ir patinka.

8/10 

13. „Le que tu me das“ (ispan.) / „Tutto non fa te“ (ital.)

Prieš paskutinė albumo daina. Na ką aš begaliu pasakyti? Man daina nieko per daug kažkuo neišsiskiria nei žodžiais, nei pačiu ritmu, ta pati elektrinė gitara skambanti tolumoje, klausau ir man esmėje, rodos, šiek tiek nuobodi daina, bet klausyti galima, juolab, kad prisideda ir violončelė.

7/10

14. „Te digo adios“ (ispan.) / „Ti dico ciao“ (ital.)

„Sakau Tau viso gero“ – simboliška paskutinė albumo daina. Graži daina, kurią klausyčiau ir laisvalaikiu. Patinka tiek vokalas, tiek ta ilgesinga melodija.

8.5/10

Na štai ir pristačiau visą Lauros Pausini albumą. Aišku be delux versijos, nes versijų albumų taip pat yra visokiausių, pvz.: braziliškoje albumo versijoje yra viena portugališka daina, itališkoje versijoje viena daina dainuojama su seserimi Silvija, esti viena prancūziška daina ir t.t. , bet jų čia nepristatinėsiu, nes užtruktų visą amžinybę, jei susidomėjote, tai patys ir pasigilinsite... O štai reikia sureitinguoti visas įvertintas dainas ir pagaliau galutinai įvertinti albumą dešimtbalėje sistemoje.

Suskaičiavus rezultatus, Laura Pausini „Inedito“ surinko 8,57 balus ir vertinimas kaip tikrai geras albumas.

O čia žymiausi ankstenis Lauros Pausini albumai ispanų kalba:

Laura Pausini "Primavera anticipada" (2008 m.)

Laura Pausini "Yo Canto" (2006 m.)

Laura Pausini "Escucha" (2004 m.)

Laura Pausini "Entre tu y mil mares" (2000 m.)

Laura Pausini "Mi respuosta" (1998 m.)

Laura Pausini "Las cosas que vives" (1996 m.)

Laura Pausini "Laura Pausini" (1994 m.)

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Viena diena" / "One day"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Viena diena“ (One day) (2011 m.). Pats naujausias Anne Hathaway darbas. Su pastarąja aktorė po filmo „Reičel išteka“ pradėjau žiūrėti masiškai, tai jau buvau nusiteikęs, kad šį filmą tikrai pažiūrėsiu. Žinot, filmas man kažkuo savo lyg ir stilistika, lyg ir šiaip aktorės skleidžiama energetika panašus į ankstesnį jos darbą „Meilė ir kiti narkotikai“ (2010 m.). Dabar aktorė jau baigė filmuotis „Tamsos riterio“ tęsinyje, belieka ir šito sulaukti...

Šiaip pats filmas tikrai ne prastas, juk tai knygos „Viena diena“, kuri buvo neseniai išversta į lietuvių kalbą, ekranizacija. Įtariu, kad pati knyga turėtų būti dar geresnė... Taip, Anne šįkart buvo puiki, o ir Deksterio aktorius Jim Sturgess neprastai suvaidino televizijos žvaigždę, įsimylėjėlį, tėvą, narkomaną ir t.t. Filmas apima 20 metų ir kiekvieną kartą rodoma ta pati diena – liepos 15 – oji. Kai per metus gali pakisti herojų gyvenimai ir kas nutinka kiekvienais metais tą pačią dieną, lemtingąją dieną. Filmas pereina visus mums žinomus stiliaus pokyčius nuo pat 1988 metų iki pat 2011 – ųjų. Filmas šiek tiek liūdnas, nes gyvenime tiek mažai laimingų akimirkų, ir jeigu, kai pateikta filmo pabaigoje gera mintis, jeigu vėl kurti gyvenimą iš vienos ir tos pačios dienos, kad tarkim jau liepos 16 – osios, išeitų visai naujas ir kitoks filmas. Kažkuo net priminė man „Keliautojo laiku žmona“, toks įtaikus mostas, kad viską dar galima grąžinti ir pakeisti, ir net galima tikėtis kažkokių gyvenimiškų staigmenų, kai rodos, niekas jau tavęs nebelaukia.

Filmą be jokios abejonės rekomenduoju romantinių dramų mėgėjams. Ne, tai ne komedija, bet ir labai rimtu filmu nepavadinčiau, tai tarsi eilinis išsaldintas „Užrašų knygutė“, „A walk to remeber“ ir panašaus stiliaus filmų, kurie ale kai ką sukrečia. Ne, manęs nesukrėtė nei pati istorija, nei pats siužetas. Taip, mintis buvo labai neprasta, tačiau kažko pasigedau šiame filme ir sunku įvardyti ko... Pabaiga filmo labai vykusi, ištransliuota, tačiau pirmuosius 40 minučių filmas man buvo, kaip čia pasakius, nuobodus, nes siužetą jau žinojau, lyg ir daug žadantis, tačiau antroji filmo pusė pradėjo atpirkinėti pirmąją ir kažkaip viskas išsibalansavo. Gražūs aktoriai, gražūs vaizdai, stengtasi perkelti įtaigius charakterius ir siužetines nuotrupas, manau, kad kaip išėjo režisieriui, taip išėjo, jau nieko nepakeisi.

Įvertinimas: 8/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Svajonių merginos" / "Dreamgirls"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyt kino filmą „Svajonių merginos“ (Dreamgirls) (2006 m.). Jau kuris laikas galvojau, kad laikas pažiūrėti šį filmą, jei ne dėl Jannifer Hudson, tai bent dėl Beyonce‘s, bet labai vengiu aš visokių miuziklų, o ypač po to, kai nusivyliau dekoratyviniu „Mulen Ružu“. Na, iš tikro „Svajonių merginos“ man patiko, nors Lietuvos kino kritikai ir supeikė šį filmą už neva prastą vaidybą ir nenatūralumą scenoje. O aš pasakysiu savo nuomonę. Taip, siužetas paties filmo yra gan skurdokas, niekas čia nieko nešokiruoja, niekas per daug ir nejaudina. Čia ne „Burleska“, kurią reikia gelbėti nuo įklimpusių skolų... Tai veikiau pačių žmogiškųjų santykių raizgalynė. Tai pasakojimas apie tris kylančias grupės nares, kurios dviem dešimtmečiais užkariauja muzikos padangę...

Nepasakyčiau, kad merginų aktorės yra nevykusios. Jannifer Hudson už Efės vaidmenį netgi gavo Oskarą kaip geriausia antro plano aktorė, bet man toli gražu nebuvo antraplanė, veikiau, pats ryškiausias ir įdomiausias personažas, o jau balsas – perspjovė visokias pagrindines Beyonces ir t.t. Teko girdėti, kad pati Hudson buvo labai reikli ir reikalavo, kad jos personažas nebūtų silpnesnis už Beyoncės, bet tai labai gerai pasiteisino, nes, mano galva, ji buvo nuostabi. Beyonce per plauką gavo Dinos vaidmenį, pati aktorė – dainininkė prasitarė, kad ji slapta tyliau dainavo ir žemino balsą tam, kad gautų šį vaidmenį. Bet sakau, Jannifer Huson buvo viso ko ledkalnis, o jau keliose scenose atrodė, kad plyš balso stygos. Taip, čia muzikos takelis yra pats stipriausias filmo paspirtukas, kas muzikiniuose filmuose ir turi būti.

Sunku kalbėti apie pačias scenas, taip kai kurios jos atrodo netikroviškos, ypač, kai aktoriai dainuoja lyg ir šnekėdamiesi vieni su kitais ir staiga grįžta į normalią kalbą, na, kaip miuzikle, nieko nepridursi. Dabar galvoju, kad šis filmas net patiko labiau nei „Burleska“ su Cher ir Christina Aguilera, nes labai jau Hudson vaidyba ir talentas pakerėjo. Aišku, filmas orientuotas į muzikos industrijos raidos etapus, smagius karjeros pakylėjimus ir nuosmukius, o tas, kas domisi muzika, manau, turėtų pažiūrėti šį filmą, nors, kaip sako patys kūrėjai, turėjome pakeisti kai kuriuos faktus ir prikurti savo siužetinių linijų.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela