Šios dienos daina: Anna Naklab feat. Alle Farben & YOUNOTUS - "Supergirl"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti dainą, kuri paskutiniu metu groja pas mane. Sakau, gal kam patiks. Šiaip nesu mėgėjas šiuolaikinio popso su klubinės muzikos niuansais, nes jie man pernelyg monotoniški, bejausmiai, šalti, tačiau šioji daina kažkaip skamba švelniai ir įdomiai. Po kelių pasiklausymų „užkabino“ ir dabar jau nebegaliu atsiklausyti.

Šįkart tai Anna Naklab, kuriai talkina Alle Farben and YOUNOTUS, o daina vadinasi labai paprastai „Supergirl“. Tiesą sakant, tai vokiečių elektroninės muzikos kūrėjai ir atlikėjai, kurie dažniausiai leidžia kūrinius ne albumais, o vienas kitam talkina, todėl ši įvairi flotilė lyg ir neturi savo aiškaus lyderio, o kūriniai visai geri ir mielai leidžiami klubuose įvairiais remiksais. Deja, pasauliui jie žinomi tik tam tikram ratui žmonių – dažniausiai tik elektroninės muzikos mėgėjams, kurie naršo internete. Lietuvoje šie atlikėjai mažai kam žinomi dėl savo negausios reklamos ir asmeninio gyvenimo saugojimo, todėl jų tipažas labai nutolęs nuo pop muzikos pasaulio.

Dainos klipas „Supergirl“ atsirado 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje ir „Youtube“ kanale jau sulaukė per pusę milijonų peržiūros. Klipas šiltas, įdomus ir dviprasmiškas. Tiesiog kviečiu pasižiūrėti ir pasiklausyti kūrinio:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kingsman. Slaptoji tarnyba" / "Kingsman: The Secert Service"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart apie filmą „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ (angl. Kingsman: The Secret Service) (2015), kurį kuo puikiausiai įvertino kino žiūrovai, na, o kino kritikai šįkart nebuvo tokie itin nuolankūs, bet atsirado ir jų tarpe visokiausių nuomonių. Tiesą sakant, žiūrėjau šią kino juostą visiškai nieko nesitikėdamas ir nedėdamas jokių vilčių. Net nežinau, bet nusiteikimas tikriausiai ir buvo tas batutas, nuo kurio atšokus, filmas visgi man patiko.

Nepasakyčiau, kad filmas itin įdomus, bet kad nuotaikingas – tikrai. Komedijos žanras šįkart balansavo ant švelnios ištisos kino apie slaptąsias tarnybas parodijos, pradedant nuo „Ieškokit gudručio“ serialo iki „Džeimso Bondo“. Niekada nebuvau šių filmų ir serialų mėgėjas, nors tarp jų esama ir nemažai gerų kūrinių. „Žvaigždžių dulkės“, „Iksmenai. Pirma klasė“ ir kitų jau kultinių filmų režisierius Matthew Vaughn šįkart leidosi į gana įdomią ir neįprastą kelionę po slaptųjų tarnybų chrestomatijas – slapti ginklai, sarkazmas, ironija ir šaržas vyrauja šiame filme ir tai suteikia, sakyčiau, žavesio. Jokiu būdu nereiktų į šį filmą žiūrėti pretenzingai ir rimtai – tai pramoginio filmo tipažas, retkarčiais turinti ir keisto Q. Tarantino „Nužudyti Bilą“ niuansų, kurie lengvai atpažįstami, kaip antai kovojanti mergina su dalgių kojomis.

Britiškai stilingas, lengvai nuspėjamas, pilnas nuotykių be įdomesnio siužeto, pastarasis konstruojamas būtent pagal šio žanro kanonus, todėl režisierius nesistengia išsimušti iš įprastų filmų rėmų ir žaidžia pagal tas pačias taisykles, lengvai viską ironizuodamas. Būtent komedijos elementai filmą ir daro įdomų ir savitą, o visa kita lyg ir nieko įdomaus, ir nieko ypatingo... Tiesa, aktorių kolektyvas įspūdingas – Colin Firth, Mark Strong, Samuel L. Jackson, Michael Caine ir kiti, bet labiausiai mus tikriausiai nustebina jaunasis atradimas, jeigu galima taip pasakyti – Adrian Quiton, iki tol beveik niekam nežinomas ir nematytas aktorius atrodo gana potencialus aktorius.

Rekomenduočiau lengvam vakarui prie alaus ir kalmaro žiedų.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žiaurūs 1981-ųjų metai" / "Patys žiauriausi metai" / "A Most Violent Year"

Sveiki,

Galbūt neteisinga rašyti apie filmą, kurio taip ir nepabaigiau žiūrėti, bet tai tikriausiai yra irgi nuomonė. Šįkart apie „Žiaurūs 1981-ųjų metai“ (angl. A Most Violent Year) (2014). Filmas sužavėjo daugelį kino kritikų, buvo nominuotas daugeliui prestižinių apdovanojimų, tačiau jau nuo pat pradžių filmą žiūrėti buvo tikra kančia.

Tiesą sakant, filmą pasirinkau dėl aktorių dueto – Oscar Isaac bei Jessica Chastain. Paskutiniu metu itin žaviuosi O. Isaac pasirodymais kine ir neveltui jis vadinamas Al Pacino, Roberto Deniro kino manieros pratiesėju, o šiame filme dar ir į viršų sušukuoti plaukai tikrai primena jo išvaizdą. Jessica Chastain irgi simpatiška ir talentinga aktorė, kiek žinau, abu aktoriai yra iš vienos mokyklos ir studijų metais turėjo vienas kitam didelės įtakos, tai jų susitikimas šiame filme tampa ne tik paprastas sutapimas... Kad ir kokie geri bebūtų aktoriai, filmas yra filmas ir jis man nepatiko. Tiesą sakant, labai nemėgstu tamsių, niūrių kriminalinių dramų be įtemptos siužetinės linijos. Taip, galbūt filmas išties atspindi 1981 metų JAV naftos konkurencijos rinkos tamsumą, taip, galbūt jo scenarijus puikus ir įtikinantis, tačiau žiūrėjau tarsi tuščiomis akimis – siužetas nuobodus, ne visada ir suprasi užuominas, vardan ko personažai kovoja ir ko jiems reikia, viskas ištęsta, užvilkinta ir nesimpatiška.

Nesudomino ir pati tema – ji manęs nesujaudino ir nesudomino. Aišku, aktoriai geri ir jie gerai pasirodė, bet jų personažai šleikščiai šalti, abejingi, priskiriami tikriausiai tų metų baisybių aplinkai. Kaip ir daugelis kriminalinių dramų, šis man pasirodė sausas, džiovino burną ir naikino vaizduotę, bet net neabejoju, kad atras savo žiūrovą, savus gerbėjus. Deja, aš šiuo filmu gerokai nusivyliau, kad perlipus į antrą filmo pusę suvokiau, kad kankinuosi, laukiu kažkokio sudominimo, o ne tik metaforomis apipintų dialogų, ne tik dokumentų slėpimo po namo pamatais ir ne tik užpuldinėjančius sunkvežimius... Ir tik viena scena – mergaitė žaidžianti su ginklu prie namų iš tikrųjų sujaudino, o visa kita praplaukė kaip pilkas švininis debesis...

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb:7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įsivaizduok" / "Imagine"

Sveiki, kino žiūrovai,

Nors nebuvai itin sužavėtas lenkų Oskarą pelniusiu filmu „Ida“, tačiau apie šiuolaikinį lenkų kiną galvoju vis tiek labai gerai. Jis nuostabus! Tai dar kartą patvirtino lenkų režisieriaus Andrzej Jakimowski ir jo kūrinys „Įsivaizduok“ (angl. Imagine) (2012). Šįkart filmas filmuotas ne Lenkijoje ir dirbta su anglikonų aktoriais (pagrindiniai aktoriai yra regintieji - Alexandra Maria Lara ir Edward Hogg), bet nuo to filmo savitumas, jo idėjos ir scenarijus nė kiek nenukentėjo.

Įdomu dar ir tai, kad režisierius pats parašė scenarijų ir jį kuo sėkmingiausiai adaptavo. Filmas buvo rodytas ir „Kino pavasaryje“, todėl tikriausiai iš jūsų tikrai jį kas nors matę... Filmas pasakoja apie aklųjų savotišką prieglaudą ir mokyklą, į kurią atkeliauja jaunas ir ambicingas aklas mokytojas, kuris įsivaizduoja, kad gali kur kas daugiau apčiuopti realybės, nei regintieji. Pradeda savo programą diegti mokiniams, o jį netikėtai pastebi jauna mergina, tarp kurių užsimezga pasitikėjimu ir abejonėmis grįsti santykiai... Na, ir aišku, savotiškas susipriešinimas tarp reginčiųjų ir aklųjų įsitikinimų, o neregio lazdelė tampa kaip pažeminimas, kurio regintieji negali suprasti.

Filmas išties puikus, tiesą sakant, net nesitikėjau. Labai gražiai nufilmuotas, daug puikių metaforų, trapumo, kurį patiria aklieji. Režisieriui pavyko išgauti ne tik spalvą, bet ir trapumo būsenas, pažeidžiamumą, kurie priverčia žiūrovą krūptelėti, pvz., kaip aklieji pilsto vandenį į stiklines – atsargumo pojūtis ir tikėjimas, kad jiems pavyks, toks elementarus jausmas, verčia žiūrovą laikyti špygas, nors tai ir tėra tik filmas. 

Filmo šviesumas, vedimas į viltį vėlgi yra gana neįprastas tokioje temoje. Sakyčiau, tai ir šildo, ir glumina. Ypač grėsmingai atrodo didelio laivo metafora, balansavimas tarp įsivaizduojamos tikrovės ir intuityviai apčiuopiamų dalykų. Režisieriui pavyksta žaisti apgavysčių ir tikrovės faktų patikrinimais, ciksėjimais, apeiti reginčiųjų receptorius, įsitikinimus ir balansuoti ant to, kas lieka už vaizdo – būsenos, jausmai, garsai, kurie nesumeluoja.

Rekomenduoju kinomanams ir kitokio kino mėgėjams.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nė viena naktis neprailgs" / "No Night is to long"

Sveiki, skaitytojai, 

Šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Nė viena naktis neprailgs“ (angl. No Night Is Too Long) (2002). Britiško stiliaus drama su trilerio skoniu, sakyčiau, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai įtaigi ir gana stipri drama. LGBT tematikos filmas, pasakojantis apie dviejų vaikinų užsiplieskusią aistrą, tarp kurių įsiterpia moteris. Filmas toli gražu nenagrinėja seksualinės įvairovės periferijų, filmas susitelkia į pasakojimo siužetą, svarbus ne tiek LGBT motyvas, kiek abejotinos kaltės ir atpirkimo santykis, kuris ne visada būna teisingas.

Filmo didžiausias įtaigumas, kad režisierius nebijo stambaus plano, nuolat rodo aktorių veidus taip arti, kad nebegalima atsispirti personažų akims, kurios pilnos baimės ir abejonės, ir pritemtos kančios, ir ko tik norite. Žinoma, operinis garso takelis skamba išties grėsmingai per visą filmą – gal kiek neįprasta, tačiau tokiam nekomerciniam filmui tinka kuo puikiausiai. Puikiai pasirodė aktorių duetas Lee Williams ir Marc Warren, tačiau kai kurios scenos pasirodė pernelyg teatrališkos, pritemtos iki metaforų ir simbolikos ir užgožė tikrąjį žmogiškumą. Filmas, sakyčiau, pavojingai balansuoja ant įtaigumo ir dirbtinos patetikos, tačiau tas pavojingas susilieja su siužeto pavojingumu ir filmas tampa provokuojantis, lauki, kol suklys ne tik personažai filme, bet ir režisierius...

Be teatrališkumo, erzino tik nuspėjamas siužetas nuo pradžios iki pabaigos, nuo žmogžudystės iki jos atomazgos, todėl scenarijus nėra šio filmo stiprioji pusė, bet žiūrėti tikrai galima pakankamai įdomiai, kai kurios scenos išties labai gražios, įtikinamos, palyginus su prasto turinio kitais LGBT temos filmais. Sakyčiau, šitas visai neblogas, bet iki gerumo lyg ir pritrūko.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela