Filmas: "Laisvieji menai" / "Humanitariniai mokslai" / "Liberal Arts"

Sveiki, kino žmonės,

Romantinė drama „Humanitariniai mokslai“, kai kur dar verčiama kaip „Laisvieji menai“ (angl. Liberal Arts) (2012) iš esmės pasakoja apie literatūros pasaulio žmones, apie tuos, kurie pamišę dėl knygų, rašytojų, popieriaus kvapo. Pagrindinį vaidmenį šiam filmui sukūrė Josh Radnor, kuris, beje, yra dar ir šio filmo pagrindinis autorius bei scenarijaus autorius. Na, neretai būna, kada aktoriai patys sugalvoja išmėginti savo jėgas režisūroje, susikviečia gana gerai žinomus aktorius draugus ir sukuria vienos vasaros istoriją.

Galima sakyti „Laisvieji menai“ taip pat yra vienas iš tokių filmų, kur gana mažas biudžetas, taupant apgalvotos scenos, vengiant masinių scenų ir t. t. Nepaisant visko, režisierius bando surasti savitą kalbą ir braižą, išgauti savotišką melancholiją, būdingą kai kuriems humanitarinių ir menų mokslo žmonėms, pasitelkdamas intelektualumo jis į dialogus įtraukia nemažai literatūros pasaulio diskutuotinų dalykų. Nesunku patikėti, kad aktoriui ir režisieriui rūpi literatūros ir menų pasaulis, kartais jis tiek pat svarbus, kiek santykiai su moterimis. Viena didžiausių personažo dilemų yra jo trauka gerokai jaunesnei studentei. Tai tarsi pasakojimas apie vienodai pažengusias ir brandžias sielas, tačiau biologiškai ir visuomenės standartai verčia atsitikėti – kur tokie santykiai veda?

Šiaip filmas gana jaukus ir mielas, pernelyg neįpareigojantis, tačiau pakankamai tinkantis intelektualiam žiūrovui, kuris ganėtinai liberalus ir gaudosi literatūriniame pasaulyje, geba apčiuopti ir suvokti jo „virtuvę“ bei magiškus kūrybos dėsnius. Iš kitos pusės – filmas ganėtinai nuspėjamas ir truputį trūksta dinamikos, kaip antai kur kas įdomesnis pasirodė filmas „Sodų valstija“ (2004). Nuolat lyg fokusininkas išlendantis aktoriaus Zac Efron personažas išvis neįtikino ir priminė tuos prastus filmus apie banalius santykių peripetijas iš studentų miestelio. Aktorės Elizabeth Olsen meilumas ir paprastumas, kaip visada, pritrenkiantis. Tai išties talentinga aktorė, gimusi būti kino kadre...

Mielas filmas, tačiau kartu lyg ir tikėjausi kažko daugiau, nei vidutinio amžiaus ir jaunėlės santykių analizės, apkrautos grožinės literatūros pavadinimais.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Velnio advokatas" / "Devil's Advocate"

Sveiki, skaitytojai,

Yra dar tokių senųjų mistinių dramų, kurios vis prašosi pažiūrimos, vienas iš tokių kultinių filmų yra gal jau daugeliui kam žinomas „Velnio advokatas“ (angl. Devil‘s Advocate) (1997). Beveik pustrečios valandos trukmės filmas apie advokatą, kuris nepralaimi nė vienos bylos. Gali kilti abejonių dėl sėkmės. Lėta istorijos tėkmė neleidžia pasiklysti tarp bylų ir advokatų terminologijos, o netrukus žiūrovas yra priverstas suklusti, tai kur tas šio filmo demoniškumas, ar viskas ir pasiliks tik žemiškoje realioje plotmėje?

Filmas pastatytas pagal to paties romano pavadinimą, kur esmė gana labai paprasta – kuo gilyn į mišką, tuo daugiau grybų. Istorija remiasi gana visiems žinomais krikščionybės simboliais – Dievo ir Velnio simbolika, žmogaus nuodėmėmis, kur svarbiausia gėrio ir blogio kova. Na, kur daugiau neteisybės ir klastingumo gali būti, nei teismo salėje? Iki tol kaip žmogus gyvenęs advokatas tiki savo sėkme, myli savo žmoną ir be proto religingą motiną, tačiau jis vis dar „paviršiuje“, nežino demoniško pasaulinio sąmokslo...

Režisieriui kažkaip pavyko mane sudominti, šiaip vengiu filmų apie visokias bylas, bet pažiūrėjęs, retai nusiviliu. Ilga istorija apie neklystantį žmogų įdomi dar ir dėl tos nuojautos, jog šalia vyksta mistiniai dalykai. Būtent mistiniai niuansai ir daro filmą įdomų, vyro ir žmonos santykių krizė, Niujorkas ištvirkina žmogų ir parodo jo puikybės perteklių. Gerai realizuotos žinomos idėjos, aktorių kolektyvas. Jau koks demoniškas buvo Al Pacino ir kaip jam tiko Šėtono vaidmuo, tai vien dėl jo balso tembro galima žiūrėti filmą. Charlize Theron – dar visai jaunutė, riestanosė ir jau taip gerai! Na, ir „Matricos“ žvaigždė Keanu Reeves – kas gali atsispirti jo juodoms demoniškoms akimis? Nežinau, kaip jūs, brangūs skaitytojai, bet drįstu pareikšti, kad šis filmas man visai patiko. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kailis. Įsivaizduojamas Dianos Arbus portretas" / "Fur: An Imaginary Portrait of Diane Arbus"

Sveiki,

Vis pasižiūriu, kas dar nematyto su aktore Nicole Kidman ir štai atrandu tokiu ilgu ir ne itin patogiu pavadinimu filmą „Kailis. Įsivaizduojamas Dianos Arbus portretas“ (angl. Fur: An Imaginary Portrait of Diane Arbus) (2006), kuris, beje, mano akimis, yra vienas geresnių Nicole Kidman sukurtų kino vaidmenų. 

Biografinis filmas pasakoja apie realiai egzistavusią XX amžiaus fotografę, išgarsėjusi savo keistenybėmis ir trauka nestandartiniams žmonėms, kurių portretus ji fotografavo, tai įvairūs apsigimimai, genetiniai pakitimais, nudistai, transeksualai ir kiti iš visuomenės forumų į paribius pasitraukę žmonės. Filmas pasakoja tik dalį šios keistos fotografės gyvenimo atkarpą – apie tai, kaip ji susipažįsta ir įsimyli plaukuotą vyrą, nepaisydama savo vaikų ir santuokos – žodžiu, jos kaip fotografės karjeros pradžia. Istorija kaip istorija, sakyčiau, bet įdomus moters meninis pasaulis ir subtili aistra, kurią perteikė N. Kidman keistiems subjektams, kurie fotografei kelia susižavėjimą, netgi keistą fetišą. Režisieriui pavyko perteikti moters nestandartinį požiūrį, jos savotišką beprotybę ir pasiryžimą eiti prieš standartizuotą visuomenę. Filmas gana lėtas, savotiškai dvelkia filosofiniai lygmenys, tačiau labiausiai mane įtikino ir sužavėjo režisieriaus dėmesys detalėms, ypač subtiliai subrandintomis pauzėmis, aktorių žvilgsniams, o ne dialogams, psichofiziniams veiksmams, o ne buitiniam chaosui. Įtikino mane ir laikmetis, kostiumai, savotiškas meninio sudėtingo pasaulio matymas, pajauta ir supratimas.

Apskritai tai gana gurmaniška juosta, viena iš tų keistų biografinių istorijų, kurios turi dvasią, nes turi ką papasakoti, galgi net režisierius moka tai pastebėti ir perteikti taip, lyg jam pačiam tai būtų svarbu ir įdomu. Mikroskopinis stambus planas ir emocija apšviečia personažų dvasines vibracijas, galima kartu jaudintis ir stebėtis su trauką jaučiančiais herojais. Patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela