Eurovizija 2016: Pirmojo pusfinalio įspūdžiai ir komentarai

Sveiki,

Kad ir kokie prasti atsiliepimai būtų apie „Euroviziją“, kad ir kaip joje pasireikštų politika ir kitokie santykiai, visada galima toje mėsmalėje atrasti ir sau asmeniškai patinkančių kūrinių. Šiemet taip pat stebėjau pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, kuris šįkart transliuotas iš Stokholmo. Kaip visada, visokiausių kūrinių, nuo kičo iki erzinančių duetų. Pabandysiu pasidalyti pirmojo pusfinalio, kuriame Lietuvos atstovas Donny Montell nedalyvavo. 

Gal visų pirmiausia nuo to, kas prajuokino ir suerzino. Be jokios abejonės San Marino daina „I Don‘t Know“ tiesiog taip driokstelėjo, lyg viduriai būtų užkietėję. Na, gerai, taip ir nesupratau, ar tai daina lopšinė, ar disco ir bliuzo mišinys, nes dalį dainos, atrodo, atlikėjas pakuždomis deklamuoja, o toliau lyg ir stengiasi prasiveržti per bekus. Žodžiu, žodžių tryda, nuo kurios imi kvatotis, nes prisimenu 2004 metų Lietuvos nacionalinę atranką, kai taip atliko dainas kone pusę pretendentų. Ši daina, beje, beveik visuose įmanomuose topuose užėmė paskutinę vietą. Valio, San Marinas!

Baisus pasirodymas „Bosnijos ir Hercegovinos“ – duetas kaip iš akies luptas Ištvanas per lietuviškas atrankas. Gal daina ir nieko, tačiau ta karvėms tverti tvora – pigus sceninis triukas, o jau ta violončelė pas balkanus metai iš metų. Tiesiog nuobodu, erzina tas iš kailio besineriantis duetas, kuris tiesiogine to žodžio prasme tiesiog melžia makabriškas emocijas, net neskanu žiūrėti. Ką jau sakyti apie pradžioje tuos baisiai blizgius apsiaustus. Fe. 

Austrės atliekama prancūziška pasakaitė galbūt išsiskyrė savo žanru ir nuoširdumu, tačiau kažkaip nesužavėjo. Vaikų Eurovizija turi savo konkursą. Tiesa, arba aš iš tikrųjų esu politiškai angažuotas, ar tikrai šiemet (priešingai nei pernai Polinos Gagarinos daina) labai nepatiko. Totalus popsas, o atlikėjas ir Rusijos delegacija perdozavo dopingo ir jų pasipūtimo laipsnis pakilo iki tokio Celsijaus, kad tiesiog pritrūko miligramo, kad Lazerovas į baltas kelnaites pridėtų rudo kakučio. Nors specialieji efektai buvo gražūs ir drąsūs, net neabejoju, kad finale bus tarp lyderių, jeigu Putino politika nepakiš kojos kaip pernai. Suomės merginos man nesuskambėjo, rėžė kažko ausį. Graikai? Eikit jūs su savo tunikomis ir nesuderintomis balalaikomis ravėti šieno. Islandės neišgelbėjo Užkuraičio įvardytas „drakuliškasis“ teatras, pritrūko energijos iš pačios atlikėjos. Moldova gal ir „visai nieko“, tačiau žiūrėjosi nuobodžiai, daina vidutiniška, o kosmonautas kaip koks apgamas visoj scenoj – neskoninga, nuobodu, pigi ir nyki pompastika. Kas dar? Ai, atlikėja iš Kroatijos tuo minkštu E. Goulding primenančiu balseliu. Gal ji savo šalyje ir „kieta“, tačiau Eurovizijos scenoje praplaukė, nepalikdama didesnio įspūdžio. Panašiai galiu pasakyti ir apie Čekijos Respublikos atlikėją – viskas lyg ir gerai, bet nuobodu. Abi visgi sugebėjo patekti į finalą.

Maltai vėl šypsosi sėkmė. Jie šiemet siunčia 2004 metais per plauką visos Eurovizijos nelaimėjusios atlikėjos Ira Losco. Tiesa, anuomet buvo nuostabiai atlikta baladė, šiemet balsas kaip iš pop amerikietiškos scenos. Gražu, tačiau kūrinys visgi manęs neužkabino. Kažką reiktų pasakyti apie Armėniją ir Azerbaidžaną. Labiau patiko armėnės daina ir pasirodymas, sukišta kaip ir pas rusus daugybę pinigų – jie visada stengiasi „praryti“ daug, tačiau pasiteisina tai, nes Kaukazas dažnai patenka į dešimtuką finale.

Gerai. Šio pusfinalio atradimas buvo vengrų atlikėjas Freddie su daina „Pionner“. Tai pirmasis atlikėjas, kuris privertė mane ant fotelio suklusti ir išklausti dainą nuo A iki Z. Unikalus ir įdomus, nenuspėjamas balso tembras. Pačiame pasirodyme gal kažko ypatingo nėra, tačiau buvo užtikrintumas, energija, jėga. Vengrija tapo man šio pusfinalio favoritu:

Kitas finalininkas, kurio dainą niūniavau kartu – Nyderlandų atstovas Douwe Bob „Slow Down“. Tiesiog paprasta pusiau country stiliaus dainelė nušlavė tas klykiančias bobas ir kičą. Vis dar paprastumas žavi:

Šiemet gaila esto. Kažkaip šiame ne itin stipriame pusfinalyje buvau beveik tikras, kad Estija pateks į finalą, juolab kad Jurio daina „Play“ jau seniai sukasi mano klausomų dainų sąraše, tačiau ant scenos jis neatrodė toks užtikrintas kaip namie. Pritrūko energijos ir žaismingumo, bet daina vis tiek man labai patinka ir, manau, ji turėjo būti finale:

Na, gerai, „Kipro“ pasirodymas scenoje man nelabai patiko, tačiau kažkaip pačią dainą, užsimerkus ir nematant vaizdo, norisi niūniuoti. Pop roko daina gana gerai įsimenanti ir „skani“, todėl visai nenustebau, kai ji pateko į finalą. 

Tai tiek šiandien atradimų. Laukite antrojo pusfinalio komentarų.

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Liuciferis" / "Lucifer" (1 sezonas)

Sveiki, 

Kai kas manęs paklausė apie šiuo metu rodomą serialą „Liuciferis“ (angl. Lucifer), kurio pirmasis sezonas startavo šių metų pradžioje ir, kaip buvo galima numanyti, sulaukė nemenko atgarsio, pagalvojau, ar verta apskritai ką nors apie jį rašyti. O kodėl gi ne? Serialo aktoriai seksualiai patrauklūs, atrinkti pagal standartinį sukirpimą patikti žiūrovams, o siužetas apie velnią, atsidūrusį Žemėje ir besiblaškantį tarp savo blogos prigimties ir žmogiškumo – koks diedas ar bobutė po sunkios darbo dienos nenorėtų pamatyti tokio serialo, ištiesti kojas ant „pufiko“ ir pašlifuoti akeles į dailius aktorius? A?

Savo nuomonės dėl šio serialo kol kas nekeisiu, nes jis man primena muilo operą, tik kad su fantastiniais elementais. Tiesą sakant, pamačiau viso labo tik keturias serijas ir sąmoningai nutraukiau seansus – tiesiog gaila laiko neįdomiam serialui su banaliu siužetu. Na, gerai, nepykite, siužetas gal ir neblogas – Liuciferis arba Rytinė Žvaigždė įsimyli žmogų ir prasideda jo sielos transformacija. O juk dar kas serija sukuriama kriminalinė linija – Dieve, argi aš nemačiau šito prieš 20 metų, kai rodė kažkokį banalų serialą apie vampyrą, kuris bendradarbiavo su policija? Palaukit, ar „San Francisko raganos“ kartais nesilaikė panašaus diskurso – viena serija, vienas kriminalinis įvykis, šiek tiek santykių bylinėjimosi ir bla bla bla. 

 Pagrindinio vaidmens atlikėjas Tom Ellis.

 Kadras iš serialo.

 Demoniška scena iš serialo.

 Pagrindiniai serialo herojai.

Nuobodu „Liuciferyje“ pasidarė jau po antrosios serijos. Tiesiog labai nuobodu, kad netgi graudu buvo žiūrėti trečiąją seriją, kuri klišė ant klišės gulasi kaip kortos malkose – seksas su savo psichologė, netikslingas ir žaismingas Liuciferio magijos panaudojimas ir buka per visą pilvą racionalioji policijos pareigūnė, kuri, kaip ir galima numanyti, paskutinioji susivokia, kas toks Liuciferis. 

Žodžiu, jau per pirmą seriją ištraukiamos visos kortos ir toliau dėliojamas klaikiai nuspėjamas pasjansas. Serialas tikrai puikiai patenkins buko arba tiesiog „chilinti“ mėgstančio žiūrovo smalsumą, kur nereikia daug galvoti: o kurio velnio aš žiūriu šį komercinį niekalą, kuris laikosi vos ant vienos idėjos? „Bafi – vampyrų žudikė“ ir ta kažkada atrodė visai „nieko“, tačiau šiais laikais, kai yra tokių gerų ir turiningų serialų, „Liuciferis“ yra pernelyg didelis ir prabangus niekalas laiko atžvilgiu.

Pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Konstantinas" / "Constantine"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart akį užkliudė fantastinis filmas „Konstantinas“ (angl. Constantine) (2005), kurį režisavo visiems puikiai žinomas „Bado žaidynių“ režisierius Francis Lawrence. Filmas iš tikrųjų man priminė „Stigmos“ (1999) ir „Egzorcizmo“ serijų mišinį su misterijos vaizdiniais. Išties nesunku greitai įvertinti „Konstantino“ kokybę – garsios aktorių pavardės Keanu Reeves, Rachel Weisz ir Tilda Swinton bei akį ir širdį traukiantis mistinis filmo kūrinys, pamasintas apokalipsiniais fantastiniais vaizdiniais.

Tiesą sakant, filmas „suskambėjo“ pusėtinai. Geri ir įtikinami vaizdai, vizualumas bei aktorių vaidyba (ypač Rachel Weisz!) lyg ir užtikrina, kad filmas nepasimirš vos jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog kūrėjams pritrūko geresnio scenarijaus arba jo realizavimo būdų. Istorija pernelyg nuspėjama ir banali, nors ir bandyta sugluminti ta paika dvynių seserų istorija bei plaučių vėžiu sergančiu rūkoriumi, kuris, dievaži, ne ką šventesnis už patį Liuciferį, tačiau prispausti žiūrovo uodegos visgi nepavyko. Istorija priminė komiksą, kai kurie momentai absoliučiai holivudiniai, kaip antai likusi paskutinė kulka paskutiniam demonui staiga užsikerta ir jau tuoj demonas pasiglemš Konstantiną, tačiau ištikimas vairuotojas iš už nugaros išgelbsti jam gyvybę... Dieve, tai tokios klišės, kad norisi užsimerkti! Scenarijus vidutiniškas, todėl ir filmo turinys nesuskamba įtikinamai. Gražūs vaizdai, įdomi Tilda Swinton archangelės Gabrielės vaidmenyje, tačiau tas lekiojimas į pragarą ir apsėdimai atrodo be išmonės, nors filmo pradžia lyg ir žadėjo neblogą startą – dūžtantis senovinis veidrodis su demonu, tačiau kai pereinama prie pagrindinės istorijos, lieka šaltoka.

Nepaisant spragų ir prastoko scenarijaus, atsikartojančių klišių, filmas turi gerus aktorius, vizualumo, kai kada stebiesi, kaip „gražiai“ pavaizduotas pragaras ir nejučia susizgrimbi, kodėl filmuose niekada nerodomas Dievas, o štai pragaro velnias visada pasirodo žmogaus pavidalu. Cha! Visgi filmas gali patikti vidutiniam ir komercinio kino žiūrovams, jis tikrai nėra itin prastas, tačiau kažin kokiu itin įdomiu, dėl aktorių amplua, nepavadinčiau. Kažkodėl ir K. Reeves šiame filme man nepadarė didelio įspūdžio – šaltokas, medinis, bejausmis kaip koks eilinis D. Deep‘as, nors ko norėti, dauguma jo vaidmenys ten, kur rankoje laikomas jei ne kryžius, tai bent jau šaunamasis ginklas. 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb:  6.9

Jūsų Maištinga Siela