Serialas: "Šimtukas" / "The 100" (1 sezonas)

Sveiki,

Beklaidžiodamas ir bežiūrėdamas po serialų pasaulį, nusprendžiau pasižiūrėti pirmąjį „Šimtukas“ (angl. The 100) sezoną. Tiesą sakant, serialas, – bent tie, kurie iš tikrųjų jį žiūri, – sako, kad patinka, tačiau su šiuo serialu ne viskas gerai. Pasaulyje jo maži žiūrimumo reitingai, o ir neatrodo, kad jis susilauktų itin daug gerbėjų, tačiau vis tiek leidausi į šį nuotykį...

...leidausi ir sustojau vos sezonui įpusėjus. Tiesiog nebegalėjau sau leisti tokios prabangos, kaip žiūrėti eilinį nuotykių serialą, kuris negali nieko naujo pasiūlyti, išskyrus lengvai nuspėjamus įvykius, serialo matytus siužetinius manevrus ir prėską sausumą. Nepykite, tai ne vienintelis prastas serialas, kuris patinka daugeliui, tas dažniau paskaito mano puslapį, tikriausiai pamena, kaip sudarkiau visiems patikusį „Liuciferį“. Tiesiog tokie ieškojimo keliai ir klystkeliai.

Grįžtant prie šio serialo, galiu pasakyti, kad pirmosios serijos išties greitai mane įveikė – buvo išties įdomu: o kas toliau, o kas toliau? Kol galiausiai supratau įspęstas į spąstus, nes nieko naujo serialas nepasiūlo, išskyrus nesibaigiančias veiksmų sekas. Didelės abejonės pradėjo kilti ir dėl paties scenarijaus, kuris, neslėpkime, turi ryškių sąsajų su legendiniu serialu „Dingę“, tačiau „Šimtukas“ kur kas prastesnis ir veikiau priminė man serialą paaugliams, nei tikrai rimtą ir įtraukiantį serialą. Visų pirma serialas neturi „gylio“, viskas paviršutiniška ir atsispyrus nuo vienos idėjos (radiacinės apokalipsės ir kosminės arkos) viskas rutuliojama tempiant gumą iki begalybės. Taip, sutinku, kad idėja apie kosminę arką ir į žemę išsiųstus neklaužadas vaikus netgi geras sumanymas, tačiau viskas motyvuota labai silpnai, vienplaniškai ir schematiškai. Jaunimas nutykšta ant žemės ir, kaip galite įspėti, Žemės planeta pilna gyvybės, tik nelabai svetinga. Kur tai matyta? Kur tai girdėta?

 Vienintelis sudominęs ir patikęs personažas buvo šis kompiuteriu sukurtas elnias.

 Nuobodžioji Klarkė.

 Dar viena tipiška "gerietė"..

 Meilė iš pirmo žvilgsnio, ak...

Vienintelis dar geras dalykas šiame seriale buvo spartūs įvykiai, kurie neleidžia nuobodžiauti, tačiau jie jau kažkur matyti ir daugiau nei vidutinišką pramogą serialas neturi ką ir bepasiūlyti. Labiausiai manęs neįtikino veikėjų charakteriai, jie pasibaisėtinai tipiški, nespalvingi ir vienplaniai. Paauglių prasidėjusios pjautynės dėl valdžios apskritai priminė romano „Musių valdovas“ siužetą – blogiukai su didesniais kiaušais nori vieno didelio „tūso“ ir kad viskas šokinėtų apie juos, tačiau esama protingų jaunuolių, kurie šioje misijoje įžvelgia kur kas didesnių sumanymų. Bet kurių galų siųsti į Žemę neapmokytus vaikigalius su apyrankėmis? Ir nė vieno profesionalo? WTF? Žodžiu, pačioje kosminėje arkoje taip pat netvarka – įtaka dėl valdžios, tos pačios „Babilone“ ir kituose serialuose matytos intrigos: kažkas kažką išduoda, kažkas grįžta į valdžią, kai kas geras, kai kas nelabai ir bla bla, – žodžiu, kažkokia kopūstų uogienė nuo akmens amžiaus laikų.

Siaubingai seriale nervino vienplaniai „geriečiai“, kurie iki šleikštumo vienas dėl kito aukojasi, stojasi akistaton prieš piktadarius. Ypač blondinė Klarkė, kuri yra šio serialo pagrindinė herojė – pasibaisėtinai pilka asmenybė, personažas neturinti nė trupučio žavesio, vien tik kryptingą kažkokį piktybišką gėrio ir taikos nešėjos misiją. Aplink ją taip pat būriuojasi klanas apsiseilėjusių silpnavalių, o įvykiai konstruojami palaipsniui, kaip kokiuose „Digimonuose“, kur kuo toliau į mišką, tuo daugiau evoliucijos – pirmieji kontaktai su senaisiais žemiečiais, konfliktai stovykloje, asmeniniai santykiai, o jau kokie meilės ir jausmų niuansai absurdiški, kad net, atleiskite, gali susukti vidurius. Užtenka pažiūrėti į akis, pasakyti meilesnį žodelį ir jaunimas paperkamas kaip saldainiais ir tuoj pamilsta vienas kitą, net muilo operose santykiai mezgami ilgiau. Jau nešneku apie tuos absurdiškus santykius tarp laukinio ir lėlytės-barbytės. Žodžiu, tikrų dramų ir grakščiai motyvuotų psichologinių būsenų šiame seriale nerasite. Taip, aktoriai atrinkti gražūs, tiktų ir porno tarp upių ir medžių susukti, tačiau serialas kaip pigi populiarioji literatūra, kišeniniai meilės romaniūkščiai, skirti skaityti, kol esame tupykloje. Išvada labai paprasta: „Šimtukas“ absoliučiai nykus, neįdomus ir nieko naujo nepasiūlantis serialas. Valio! Vadinasi, galima žiūrėti ką nors geresnio.

Pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano vardas Viktorija" / "Victoria"

Sveiki,

Šiemet „Kino pavasaryje“ buvo parodytas geriausias vokiečių metų filmas pavadinimu „Mano vardas Viktorija“ (vokieč. Victoria) (2015), tiesą sakant, nežinau, kodėl festivalio rengėjai iš filmo pavadinimo priskaldė šitiek malkų, tačiau tikriausiai tam yra komercinių priežasčių. Beveik pustrečios valandos trunkantis filmas, kas jau po „Žmogus-paukštis“, atrodo, jau įmanoma, nufilmuotas vienu nepertraukiamu kadru. Tai žvėriškas darbas operatoriams ir kino aktoriams – viską suplanuoti iki mikroskopinių niuansų. Aišku, „Žmogus-paukštis“ buvo filmuotas prabangiai ir daugiau izoliuotoje patalpoje, tačiau „Viktorija“ – Vokietijoje ir neretai gatvėje, trankantis po klubą ir gyvenamąsias patalpas. Tai trasi šou, gyvas spektaklis, kur jaučiamas emocinis aktorių aktyvumas, atoslūgiai.

Apskritai filmą norisi pavadinti „Užauginti įtampą“, nes pirmoji filmo valanda iš tikrųjų gana naivi – mergina išeina iš klubo, sutinka chuliganus primenančius vaikinus ir įsitrina tarp jų, vėliau prasideda romantiniai pokalbiai ir boring, nieko nevyksta, o jau praėjo kokia valanda. Negi jie jos po to gausybės alaus neišprievartaus? Nesurakins ir nekankins? Ak... Bet! Staiga prasideda žaibiškas trileris, įsuka kinematografinis aktyvumas, auganti personažuose įtampa ir vis didėjantis adrenalinas. Nors filmo finalą numačiau, nes pats tikriausiai būčiau taip sugalvojęs, bet pasitenkinimo emocijos po filmo išliko gana ryškios ir dar ilgokai buvau po juostos „jos viduje“, kas apskritai sunku patikėti, nes filmo pradžioje, maniau, kad tiek laiko su naktiniais pokalbiais apie nieką tikrai neištversiu. Bet, kaip ir Justin Beaber filmo pavadinimas sako „Niekada nesakyk niekada“, taip ir su šiuo filmu.

Tiesą sakant, kiek netgi keista, kad „Kino pavasaris“ šio perliuko neprastūmė į rodomiausių ir verčiausių pamatyti kino filmų sąrašą – tikriausiai nebeužteko vietos. Filmas stebina ne tiek savo turiniu, kiek raiška ir nuostabia parengtimi. Jaučiasi, kad režisierius absoliučiai pasitiki aktoriais ir jeigu jie padarė kokių nors klaidų, jie tapo filmo dalimi ir mums jau nebeatkasami, todėl jaučiamas nuolatinis eksperimentavimas tiek iš aktorių, tiek ir visos filmo kūrybinės komandos. Vien dėl to rašau didelį įvertinimą, nes filmas dėl to kelia susižavėjimą.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tarzanas: Džiunglių legenda" / "The Legend of Tarzan"

Sveiki,

Šią vasarą didysis kinas pažėrė ne vieną didelę fantastinę juostą. Viena iš jų buvo „Tarzanas: Džiunglių legenda“ (angl. The Legend of Tarzan) (2016), kuri sulaukė ganėtinai drungnų vertinimų. Neatsilikdamas nuo didžiojo kino, aš taip pat ryžausi pažiūrėti šią juostą, juolab kad anksčiau buvau matęs kelis šios istorijos variantus kine, o ir kažkada teko skaityti knygą.

Nesu tikras, ar man šis filmas tiko ir patiko. Visų pirma filmo startas išties geras – kvapą gniaužiantys vaizdai, džiunglės, paslaptinga Kongo gentis ir Tarzanas, sėdintis už stalo su... smokingu! Čia dabar kas per...? Pasirodo, tai ne senos istorijos perdirbinys, o savotiška tąsa. Tarzanas iš Londono grįžta į džiungles suvesti sąskaitų ir aplankyti brolį beždžionę... Graudoka. Dėl ko? Dėl absoliutaus neoriginalumo. Kiek teikia žmogui, gyvenusiam džiunglėse iki pilnametystės įgyti rafinuotą anglišką manierą? Filosofuoti, tobulai valdyti kalbą ir ne... O Dieve, netgi skaityti mokslines knygas, ką tikrai mačiau viename iš kadrų. Tiesiog anglų džentelmenas su tobulais socialiniais įgūdžiais – štai kur fantastika! Dar viena fantastika – paties Tarzano retrospekcija, kadaise lakstęs po džiungles dailaus kūno ir sudėjimo žmogus (aišku, dėl žiūrovo akių!), tiek to, sakau, ištvermė tikrai prideda prie tobulo kūno, tačiau, kada laukinis džiunglėse pasirodo su tobulai švariai nuskustu veidu, nė iš tolo neprimena laukinio, bet veikiau porno aktorių... Tiesiog daugybę tokių neįtikinamų vietų, kurie nutolę nuo realybes, kad tampa tiesiog paveikslėliais. Istorija apie išlikimą ir kitokio žmogaus psichiką tapo tiesiog veiksmo trileriu su fantastiniais elementais.

Taigi, daug žadanti filmo pradžia turinio atžvilgiu pamažu ėmė čiuožti žemyn. Kad net pagalvojau: nebaisu kristi tarp medžių viršūnių, juk lianos savaime atsiduria tinkamu metu po ranka – stebuklas! Ir toli gražu neprimena istorijų apie beždžiones iš dokumentinių filmų apie laukinę gamtą. Taigi, filme daug žymių aktorių, kurie atlieka tikrai milžinišką darbą, ypač Alexander Skarsgard, kuris žengia iš nepriklausomo kino į platųjį holivudinį kiną, tačiau, kaip neretai būna, kvapą gniaužiantys vaizdai nesugeba atpirkti nusivylimo dėl turinio, o filmo pabaiga priminė dešimto dešimtmečio eilinių trilerių atomazgas – krokodilams draskyti scenarijaus autorius, o ne filmo blogiukus. 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela