Filmas: "Brazilija" / "Brazil"

Sveiki, brangūs skaitytojai, 

Terry Gillian režisierius turi savo fantastinį žanro, o per savo karjerą sukūrė ne vieną žiūrovą pavergusį fantastinį pasakojimą, kuris balansuoja tarp pasakos ir realios istorijos, tačiau bene garsiausias jo kūrinys išliko tikriausiai „Brazilija“ (angl. Brazil) (1985), kuris smarkiai šaržuoja ir kritikuoja mūsų civilizacijos vertybes bei ydas – vartojimą, grožio sampratą, galiausiai netgi santykius, bet bene labiausiai politinę santvarką.

Brazilija – tai metaforinis pavadinimas, kuris reiškia didelę egzotišką ir nepasiekiamą šalį, kitaip sakant, Rojų. Filmas prikrautas siurrealistinių vaizdinių, sumišusi pasakotojo sąmonė pasakoja ją iš kankinimo salės, todėl istorija pamažu įgauna vis didesnio drastiško siaubo – kur toliau ritasi pasaulis, kai esi stebimas kaip kokiame G. Orwelio romane „1984-ieji“? Valdžios nesiskaitymas su žmonėmis ir pareigos didingesnės už žmogų primena, kad realiame pasaulyje lyg ir niekas nesiskiria net pačiose demokratiškiausiose valstybėse, nes žmonės, kad ir kokie jie laisvi bebūtų, iš esmės vergauja pinigams. Tiesą sakant, meilės istorija, kuri filme lyg ir yra, absoliučiai manęs neįtikino, netgi, sakyčiau, nepatiko, tačiau aplinka, futuristinis nužmoginimas iš esmės filmo raiškos būdai tampa meno grieko vertais vaizdiniais, kur gali tikras kino gurmanas pasimėgauti tiek scenografija, tiek scenarijaus idėjomis ir netgi, dievulėliau, pačiu Robertu De Niro.

Antiutopinis filmas savo konstrukcija ir pasakojimo maniera turėtų patikti, jeigu Jums patiko tokie gerai įvertinti filmai kaip „Būti Džonu Malkovičiumi“ ar J. Tymor filmas „Titas“. „Brazilija“ pranašiškas filmas, kuris daug kam turėtų patikti vien dėl to, kad kritikuoja žmogaus valdžios ydas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vulkanas" / "Ixcanul"

Sveiki, kino gerbėjai,

Puikiai tarptautiniame Berlyno festivalyje pasirodęs Gvatemalos filmas „Vulkanas“ (ispan. Ixcanul) (2015) iš esmės išlaiko Lotynų Amerikai būdingą kino manierą ir pasakojimo probleminį lauką. Apie ką dar gali būti iš tų kraštų filmas, jeigu ne socialiai angažuotas su kriminaliniais niuansais pasakojimas, bandant išsiveržti iš to visus menkinančio skurdo ir sugauti savo svajonių paukštę. Regis, šio filmo herojai mažai svajoja apie kitokį gyvenimą, jiems kur kas svarbiau neprarasti orumo ir garbės. Bent jau moterims tai tikrai svarbu, jau nesakau nieko apie visišką padorumą praradusius vyrus, kuriems viską galima: gerti skolon iki pamėlynavimo.

Filmas pradžioje gana „lėtas“, drama vystoma atokiame Gvatemalos kaimelyje, kur kalbama vietos indėnų kalba ir šie žmonės gyvena pagal gamtos surėdytą tvarką: dirba dienos darbus, naktį geria iki paryčių. Užsimezgę melodramatiški santykiai kertasi (kaip visada) su jaunosios nuotakos norais bei tėvų valia. Pradžia ganėtinai nuobodi: pasakojimo maniera niūri, tyli, mažai kuo jaudinanti ir atrodo tik įdomi tik tiek, kiek veikia egzotiškas viso to kontekstas: tikėjimas vulkanu, kultūriniai niuansai. Didžioji drama paaštrėja tik filmo pabaigoje ir galima sakyti, kad belaukiant, kad kuo greičiau filmas pasibaigtų ir vis nervingai žiūrint į laikrodį, staiga viską pamiršti, nes dukters netekusios motinos skausmas išties ima dominti, tik kad jau filmas štai ima ir pasibaigia.

Filmas geras, tik klausimas, kiek jis gali patikti eiliniam nekantriam žiūrovui? Visumoje čia rasite ne tik egzotikos, Lotynų Amerikos skurdo, bet ir žmogiškųjų dramų, sukrečiančių egzistenciją. Tik kiek visgi tai sukrečia? Visame tame kontekste atrodo, kad tai vyksta kasdien ir kasdien parduodami kūdikiai, kasdien motinos netenka vaikų... Tai žiauri kasdienybė. Gana slogus filmas, kuriame tyliai rutuliojama drama tik pamažu sužadina savo skauduliais žiūrovo susidomėjimą.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 83/10

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Alanis Morissette "You Oughta Know"

Sveiki,

Kanados atlikėja Alanis Morissette buvo ilgą laiką neatrasta „mano ausų“. Tiesiog gal dėl to, kad ši atlikėja blykstelėjo kaip žaibas dešimtame dešimtmetyje ir pamažu nuslopo, išlaikydama tik savo rato klausytojus. jos legendinė daina „You Oughta Know“ tapo dešimto dešimtmečio roko simboliu. Daina įėjo į atlikėjos trečiąjį albumą „Jagged Little Pill“, kurį Alanis įrašė jau persikėlusi iš Otavos į Torontą. Tikriausiai nė pati atlikėja nesapnavo, kad paleidus į apyvartą šį albumą 1995 metais staiga jis sprogs kaip bomba. 

Albumas atlikėjai atnešė super pasaulinę šlovę, pagal Vikipedia duomenis, šis albumas yra vienas sėkmingiausių moterų atlikėjų albumų pasaulyje, kurio kopijų parduota beveik 50 milijonų. Atlikėjai albumas pelnė tris Grammy apdovanojimus ir dar daugybę kitų apdovanojimų. Tai milžiniški skaičiai! Keista ir tai, kad šiandien naujajai klausytojų kartais ši atlikėja praktiškai menkai kam žinoma, nors atlikėja ir toliau leidžia albumus, tačiau tokio populiarumo, kokio buvo sulaukusi 1995-1998 metais jau tikriausiai niekada nebepasieks. 

Daina „You Oughta Know“ įrašyta 1994 metais, išleista 1995 metais priklauso alternatyvaus roko muzikos žanrui su lengvai įsimenamu priedainiu ir specifiniu Alanis balso tembru. Manau, kad ši daina kuo puikiausiai klausosi ir šiandien. Pasižiūrėkime:

Jūsų Maištinga Siela