Filmas: "Kas per sveikata" / "What Teh Health"

Sveiki,

Paskutiniu metu retai bematau filmų apie visuotines sąmokslo teorijas. Slapta gydytojai yra prasitarę, kad vaistų pramonėje veiksmingi kokie 10 procentų. Dar vienas šokiruojantis filmas, kuris pasakoja apie sąmokslą tarp maisto pramonės ir medicininių „tiesų“, dievaži, net dėstomų mūsų vadovėliuose ir universitetuose apie sveiką mitybą, švelniai tariant, verčia išsižioti, žiūrint filmą „Kas per sveikata“ (angl. What The Healt) (2017).

Kaskart mane tokie filmai apie maisto pramonę šokiruoja. Tas šokiravimas man patinka, nes kaskart leidžia žinoti, kad esu nuodijimas ir galiu kažką keisti ir daryti, bet... ir toliau vartoju mėsą, riebalus ir t. t. Daugelis iš mūsų tai daro, nes, pasak šio filmo, esame įtikinti, kad be mėsos negalėtume išgyventi, nes reikia proteinų ir t. t. Iš tikrųjų filmo finalas, kuriame pateikiami veganai penkiasdešimtmečiai, atrodantys kaip dvidešimtmečiai, suteikia vilties, kad maisto pramonės ir korumpuotos medicinos pramonės sąmokslas neįveiks gyvybės. Jeigu mokykloje ir visuomenėje mes mokome, kad rūkymas kenkia, tai kur kas baisiau atrodo, ką padaro žmogui pieno ir mėsos vartojimas mūsų organizmui ir galiausiai Žemės planetai. Jeigu filmas neįtikins kažką keisti ir jus papiktins – jis savo funkciją vis tiek bus atlikęs. Sunku grumtis, žiūrint į tuos vaizdus, kai galvoji apie močiutės cepelinus su spirgučiais ar tįstantį picos sūrį, kurį kemšame net aplaižydami pirštus.

Iš esmės filmas subalansuotas. Jeigu pradžioje daug dėmesio skiriama diagnostikai t. y. ligos simptomams nusakyti, per vidurį atskleidžiama santykis tarp nesveiko maisto kampanijų ir medicininos, (kuri deklaruoja, kad padeda širdies ir vėžio susirgimus gydyti), interesų ryšį, tai pabaigoje užkrečiančiais pavyzdžiais pateikiamas mūsų galvelėje suformuotų „tiesų“, mitų griovimas. Tiesą sakant, filmas vertas ne vienos valandos apmąstymų, kas mes per žmonės, kad tikime viskuo, ką mums sako vadovėlyje surašytos nupirktos tiesos, bet ir vėlgi, sunku grumtis su sąmokslo teorijomis, kai visa sąmone esame juose paskendę ir neįsivaizduojame kitokios realybės.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Paloma Faith "Taste My Own Tears" [žodžiai / lyrics]

Sveiki, 

Šįkart grįžtu prie Palomos Faith ir jos kol kas paskutinio puikaus albumo „A Perfect Contradiction“, kuris pasirodė 2014 metais ir iki šiol yra laikomas sėkmingiausiu charizmatiškosios atlikėjos albumu. Vos prieš kelias dienas paskelbta informacija, kad albumas jau tapo antrąkart platininiu Britanijoje. Atlikėja lyginama su Amy Winehouse išties turi puikių dainų ir viena iš tokių – „Taste my own Tears“, primenanti retro šešto-septinto dešimtmečio muzikos stilių.

Tiesą sakant, iš šio albumo buvo paskelbti net šeši singlai, tačiau šioji daina taip ir neįtraukta – o be reikalo, nes ji kažkuo taip mane paskutiniu metu kabina, kad net džiaugiuosi ją atradęs. Kūrinys apibūdinamas kaip šiuolaikinis ritmenbliuzas, kaip ir daugelis albume esančių dainų, pasakoja apie skaudžią meilės santykių patirtį. Atlikėja neslėpė, kad albumas atliepė jos tuometinius išgyvenimus. Pasiklausykime šio kūrinio:

Žodžiai/Lyrics

"Taste My Own Tears"

What would it take for me to feel again?
I'm a dead girl walking with no shoes again
It's been a long time coming since somebody hurt me
Someone kiss me on my neck!

I was addicted to your danger, but now I fall asleep
And the angels weep
It's been a long time coming since somebody move me
Someone got a hold on me

And it's making me crazy
Cause I can't stop thinking of you
Oh, and nothing can save me
Can't help coming back
Cause I don't feel nothing 'til I taste my own tears

Why would I do this to myself again
Drag myself through the dirt when I can see the end
It's been a long time coming since somebody knew me
Someone got inside my head

My heart is aching with this loneliness
Tempted to call you to sleep in my bed
It's been a long time coming since somebody touched me
Someone got a hold on me

And it's making me crazy
Cause I can't stop thinking of you
Oh, nothing can save me
Can't help coming back
Cause I don't feel nothing 'til I taste my own tears

Baby, baby, baby, I'm a moth to a flame
When I'm evil, I can't hold myself back
This love can't be tamed, baby, baby, baby
It's making me crazy
Cause I can't stop thinking of you
Knowing nothing can save me
Can't help coming back
Cause I don't feel nothing 'til I taste my own tears

Said it's making me crazy
I can't stop thinking of you
Aw, nothing can save me
Can't help coming back
Cause I don't feel nothing
No, I don't feel nothing
Said I won't feel nothing 'til I taste my own tears.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Oliveris Tvistas" / "Oliver Twist"

Sveiki,

Ekranizacijų apie Oliverį Tvistą galima priskaičiuoti sočiai – vieni geresni, kiti prastesni... Sakyčiau, lenkų kilmės režisierius Roman Polanski versija „Oliveris Tvistas“ (angl. Oliver Twist) (2005) yra daug kuo vykusi ir pranokstanti kitų kolegų versijas. Dikenso romano ekranizacija reikalauja įtikinamumo, laikmečio autentikos dvelksmo, visuminio pasaulio pajutimo, o ypač socialinio susisluoksniavimo, ką, sakyčiau, gana neteatralizuodamas ir padarė R. Polanskis, išvengdamas statiškumo, lokalizmo ir atsiribojimo nuo pasaulio vaizdinio.

Dikensas nieko iš piršto nelaužė, našlaičių padėtis XIX amžiuje buvo blogiau už šuns – apie tai jau atskira dokumentika, todėl romane ir ekranizacijoje viskas pavaizduota dar gana švelniai, nors moralinio demaskavimo nemažai. Įvykių centre – mažasis našlaitis Oliveris Tvistas, kuris tampa gatvės plėšiku, tačiau jam nuolat sekasi išvengti mirties ir didesnių nelaimių... Ar šis vaiko portretas ir asmenybė žavi? Iš esmės gal ne, tačiau R. Polanskiui pavyko, kaip ir anksčiau jo režisuotame „Pianistas“, sukurti sodrų pasaulį, kruopščiai Prahos gatves pavertęs XIX amžiaus Londonu, jis kuria elgetaujančiųjų kasdienybės pasakojimą, kur didžiausią įspūdį kelia ne tiek O. Tvisto istorija (nors iš esmės ir jo likimas), kiek kostiumo ir laikmečio rekonstrukcija.

Man patiko šis filmas: paprastas kaip dvi kapeikos, nedvelkia pigumu, dėmesys literatūros medžiagai, laikmečiui ir tas O. Tvistas kažin kaip visoje istorijoje atrodo ne kaip pagrindinis išryškintas herojus, bet kaip sergančios Anglijos diagnostinis sopulio dalis, išryškinanti laikmečio moralinį grimą socialinėje terpėje.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela