Vinilinė plokštelė: Beissoul & Einius – #Asecretcontract [Vinyl, LP] (2021)

 Informacija apie muziką ir atlikėjus.

Vinilinė plokštelė: Pink - All I Know So Far [Vinyl, 2LP] (2021)

 
Informacija apie albumą:  Pink - All I Know So Far [Vinyl, 2LP] (2021)

Vinilinė plokštelė: Taylor Swift - Fearless (Taylor's Version) [Vinyl, 3LP] (2021)

 Informacija apie albumą: Taylor Swift - Fearless (Taylor's Version) [Vinyl, 3LP] (2021)

Vinilinė plokštelė: Tina Turner - Simply The Best [Vinyl, LP] (2019)

 
Informacija apie albumą: Tina Turner - Simply The Best [Vinyl, LP] (2019)

Knygos: "Atminties policija", "Orfėjas", "Činos Airon kelionės", "Iš dangaus nukrito trys obuoliai"

 

Sveiki,

 

Naujos rudeninis knygų derlius. Norisi tik pačios pačiausios. Booker Internacional finalininkės japonų rašytoja Yoko Ogawa „Atminties policija“ ir Gabriela Caberon Camara „Činos Airon kelionės“ – jau laukia lentynoje. Ilgajame Booker sąraše buvęs Richard Powers su kūriniu „Orfėjas“ ir absoliučiai netikėtas ir neplanuotas skaitinys iš paties Kaukazo – Narine Abgaryan „Iš dangaus nukrito trys obuoliai.“

 

Kas pasakys, kad ruduo nuobodus?

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žmona" / "The Wife"

  

Sveiki,

 

Belaukdamas Scanoramos festivalio filmų, beveik neabejojau, kad turiu sužiūrėti pasiruoštų filmų likučius, iš kurių, žinoma, nesitikėjau kam nors parašyti maksimalų balų įvertinimą, tačiau vakar kaip tik tai ir nutiko. Švedų režisierius Björn Runge sukūrė absoliučiai britiškai skandinavišką mano skonio dramą pavadinimu „Žmona“ (angl. The Wife) (2017), apie kurį buvau daug ką girdėjęs dėl ypatingo aktorės Glenn Close pasirodymo, įvertintu „Oskaro“ nominacija, tačiau tikrai nesitikėjau, kad nuo pat pirmųjų filmų kadrų pamiršiu prieš filmą išvirtas karštas bulves, svogūnus ir silkę!

 

Filmas nukreiptas į pagrindinių veikėjų vidų, tad išoriniams įvykiams lieka ne tiek daug to siužeto. Senyva pora vieną rytą sulaukia iš Švedijos skambučio, kuris praneša, jog Džoanos vyrui Džojui paskirta Nobelio literatūros premija. Tai aukščiausias literatūros įvertinimas pasauliniu mastu, o nobelistai skaitomi ne vieną dešimtmetį kaip išskirtiniai literatūros kūrėjai. Ir šioji pora nuskrenda į Stokholmą, dalyvauja ceremonijoje, tačiau visą šią beprotišką kelionę lydi kažin koks nejaukumas, kurį sukuria Glenn Close atliekamas Džoanas vaidmuo. Žmona vyro šešėlyje, jo literatūrinės meistrystės ir visų tų pagyrų, kurių, kaip greitai ir pasitvirtina įtarimai, nusipelno būtent ji, o ne jos vyras. Anuomet ji sąmoningai atsisakė savo unikalios literatūrinės karjeros vardan savo vyro ir dėl to, kad tiesiog anuomet moteris rašytoja nebuvo apskritai vertinama. Po daugel metų Džoana ima persekioti šis pasiaukojimo mastas, o matant ciniką vyrą, kuriam nuolat padavinėja akinius ir kaskart skaičiuoja jam piliules nuo kraujospūdžio, ji suvokia, kad jos gyvenimas praplaukė veltui ir niekas jos deramai neįvertino...

 

Nuostabus scenarijus! Labai mėgstu apie tas neišsipildžiusias svajas ir lūkesčius, apie tylias šeimų dramas, kurios realiame gyvenime būna pas kiekvieną vis kitokiais rakursais. Nors filmas su feminizmo atspalviais apie moters kūrėjos statusą ir jos kūrinių vertę anuomet, kai, pavyzdžiui, kūrė tokios maištininkės kaip Sylvia Plath, o moters talentas buvo vertinamas pagal leidėjo seksualinį skonį ir moters išvaizdą. Žiūrėdamas šį filmą vis galvojau, kiek talentų ir genialių kūrinių nerealizuojama arba būna tiesiog nematomi dėl lyčių stereotipų. Žinoma, dabar gyvename itin sparčiai besikeičiančiuose laikuose ir jaunuoliams dabar galimybės sudaromos nepaprastai palankesnės, nei Džoanos vaizduojamais XX amžiaus vidurio laikais.

 

Šiame scenarijuje, kuris man itin susižiūrėjo literatūriškai, kad ir kaip bežiūrėčiau, vis mačiau esminius charakterio ir santykių bangavimus, kulminaciją ir atomazgą, kurioje išryškėja Džoanos pasiaukojimas ir pažeminimas, tačiau visame tame Džoana nėra auka, ji tarsi dėl savo altruizmo renkasi būtent tokį vaidmenį, nes buvo ir lieka įtikėjusi, kad taip pridera elgtis. Net pačioje finalinė scenoje, kai Džoana su sūnumi skrenda iš Švedijos namo, ji atsisako šlovės ir išlieka žmonos vaidmenyje. Klausimas: kas toji žmona ir kokia toji kaina? Kas buvo jos vyras? Meilė? Tironas? Išnaudotojas? Perspektyvų, nagrinėjant šiuos santykius, yra begalės, tačiau man švietėsi itin atpažįstama: mes per daugel metų taip prisirišame prie savo partnerių, kad santykiai tampa kopriklaysomybe (šis terminas mokslinis!), kad nebelieka jokio kito šablono ir gebėjimo gyventi be prisiimto vaidmens.

 

Ir jeigu filmas nevertas dešimties, ir jame tikrai pajusite dirbtinokų teatralizuotų motyvų, man jis išbaigtas pasakojimas, kuris jaudino nuo pradžių iki pabaigos.

 

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Nakties namai" / "The Night House"

 

 

Artėjant lapkričio pirmajai dekadai, filmų rinka užplūsta siaubo filmų bumas. Kai kurie laukia ištisus metus, kad galėtų įšokti į šią beprotišką karuselę. Siaubo filmais pagarsėjęs režisierius David Bruckner sukūrė dar vieną savo filmą pavadinimu „Nakties namai“ (angl. The Night House) (2020), kurio pavadinimas linkęs ištirpti tar daugelio kitų panašaus pavadinimo filmų, todėl garantuoju, kad vien iš pavadinimo po metų nelabai atsiminsite, apie ką šis filmas. Nepaisant visko, filmas nėra toks jau ir prastas, nes režisierius gana išmoningai pritaiko magijos, vaiduoklių, demonų ir klinikinės mirties išgyvenimo pasakojimo niuansus.

 

Istorijos centre – depresija serganti mokytoja Betė, į kurios namus prie ežero, atrodo, naktimis nori įsilaužti kažkoks nusikaltėlis. Galiausiai mes sužinome, kad neseniai Betės vyras nusišovė valtyje, o jai naktimis vis intensyviau ima vaidentis buvęs vyras (bet ar tikrai jis?), siųsdamas dviprasmiškas užuominas. Žodžiu, režisierius tampo žiūrovą už pusiau detektyvinės istorijos ir kartu baugina viską mistifikuodamas.

 

Iš tikrųjų šis filmas turi gana mažą biudžetą, vos keletą aktorių ir pirmu smuiku groja Rebeca Hall, kuri jau ne kartą vaidino panašaus žanro filmuose. Visumoje viskas ima tik dar labiau blogėti, o paslaptys, kaip ir įprasta tokio tipažo kine, atskleidžiamos be didesnių mįslių t. y. dekoduojant nuo A iki Z, todėl tikėdamiesi neįveikiamo Tvin Pykso, galite vėl graudžiai apsirikti. „Nakties namai“ toli gražu ne stebuklas ir žiūrėdami jau galite numanyti apie ką ir kaip, nes panašaus plauko filmų sukurta labai daug, tačiau skųstis taip nėra dėl ko, nes istorija pamažu įtraukianti, įtampa ir mįslės suraizgytos gerai, o atsakymai visi pateikiami pabaigoje. Pramoga, jaudulys ir atokvėpis nuo kasdienių įtampų – štai, ką siūlo šis filmas.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela