Jūsų Maištinga Siela
2022 m. birželio 4 d., šeštadienis
Šios dienos nuotrauka: Karolina Meschino su kūdikiu reklamoje vanduo "Akvilė"
Sveiki,
Važiuodamas
į darbą užsispoksojau į šią Karolinos Meschinos nuotrauką ir tik po
kurio laiko supratau, kad tai vandens „Akvilės“ reklama. Niekada nemaniau, kad
padarysiu kokį nors įrašą apie Karoliną Meschiną. Tiesą sakant, nelabai žinau,
kokio masto ji influencerė, tik prieš 3 metus mačiau reklamoje žiaumojančią
dešreles (dviprasmiška reklama, jeigu ką) ir viskas.
Šįkart
prisiminiau tuos laikus, kai prieš 15 metų šeima reklamoje buvo gan retas
dalykas, o visas prekes prastumdavo didžiakrūtės blondinės, nes kiti dalykai
nebuvo labai patrauklūs. Grožio ir reklamos standartai labai priartėjo prie
natūralumo ir šeimos koncepto, todėl ir šioji reklama, kuri iš esmės
absoliučiai netinka vandens reklamai, nes neaišku, ką čia norima reklamuoti,
kol antrame plane nepamatai produkcijos, vis tiek, sakyčiau, suveikia, nes prieš
paimdamas „Akvilės“ butelį visada pagalvoji, kad paimi šiek tiek Meschinos
dvasios ar tam tikros kūno dalies. Visgi gal reklamos kokybės ir pagėrėjo,
galima nusifotografuoti su vaikais ir kūdikiais ir už tai nebūti sudegintai ant
laužo. Nieko čia juk blogo, tikriausiai.
Jūsų
Maištinga Siela
2022 m. gegužės 31 d., antradienis
Filmas: "Mažytė mama" / "Petite maman"
Sveiki,
Operos
ir balto rūmuose įspūdingai per Kino pavasarį pristatyta prancūzų režisierės Céline
Sciamma drama „Mažytė mama“ (pranc. Petite maman) (2021) buvo
reklamuojama kaip privaloma kino festivalio vyšnaitė, kuri visų nepaliks abejingų.
Nors retai nusiviliu Kino pavasario repertuaru, visgi naujausias „Liepsnojančios
moters portretas“ (2019) bei „Berniokė“ (2011) darbas iš esmės nuvylė per
pirmąsias 10 minučių ir to nusivylimo nepavyko pakeisti viso likusio stebėtinai
trumpoko filmo metu...
Įtariai
žiūriu į švelnaus siužeto, beaistrius, besiužečius nepriklausomo filmo
vertinimus. Filmas išties itin lėto pasakojimo tempo ir itin mažabiudžetis,
nufilmuotas per kelias savaites Prancūzijos provincijoje su keliais vaikais
pasakoja keistą istoriją apie mažą dukrelę, kuri lankosi mamos vaikystės name. Vieną
dieną žaisdama miškelyje ji sutinka savo amžiaus mergaitę, kuri stato namelį. Mergaitė
netrukus išsiaiškina, jog toji mergytė yra jos pačios mama ir ji gali keliauti
laiku...
Visgi
didelės fantazijos nesitikėkite. Filmas žavi, kad absoliučiai sąlygiškai geba
paprastą, niekuo neypatingą istoriją paversti fantastiniu kūriniu. Sakoma, kad
genialūs dalykai yra labai paprasti ir šiuo atveju aš tikrai nesiginčiju. Mergytės
žaidžia, jos stato namelį, grįžusios namo kalba apie vieną kitą, tačiau net susiėjusios
nakvoti neturi tėvų numerio, o kas jeigu... Visgi visą filmą nieko blogo ir
neatsitinka, mergaitės išsiskiria ir grįžta į savo tikrovę. Tiesą sakant,
žiūrėti tuos žaidimus buvo ganėtinai jaukiai snobiška: prisimeni vaiko imlumą,
psichologiją, pasaulio pajautą, augimą ir todėl filmas, nors ir fantastinių
motyvų, jis vis tiek labai natūraliai perteiktas. Aišku, suprantu, kodėl
daugeliui šis filmas labai patiko, jog ir „Berniokė“ buvo nufilmuota labai panašia
maniera, tačiau visumoje, kol žiūri, atrodo, lyg ir kelia toji simbolinė
metaforiška istorija apie motinos ir dukters ryšį sentimentus, tačiau
pasibaigus filmui jausmas kaipmat apleidžia, jog šiuo filmu patyriau kažką
naujo ar kokią nors netikėtą kelionę. Sunku būtų rekomenduoti kokiai nors
išskirtinei auditorijai, nes filmas labai specifinis ir jis, žinoma, nėra
prastas, tačiau likau nuviltas.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 93/100
IMDb: 7.4
Jūsų
Maištinga Siela
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)